11 d. Go Goa, beach and sun, a lot of fun

Pagaliau – esame Goa. Tiksliau dar ne prie jūros, bet tik traukinių stotyje. Bet iki Goa paplūdymių tik 6 km. Bet pirmiausiai dar video apie Indijos trečios klasės traukinius, kurį nufilamvo Jonas.

VIDEO - traukinyje

Su tuo lenku, kuris traukinyje miegojo virš mūsų pasiėmėm bendrą autorikšą ir nuvykom į Kolva beach. Paprašėm, kad parodytų pigių vietų nakvynei, o lenkas dar sukomandavo – ir kad būtų arti jūra ir kad kambariai prabangūs, kokybiški ir t.t. Taigi vairuotojas ilgai mus vežiojo, bet arba kaina buvo per aukšta arba lenkas viską sugadindavo. Bandėm susirasti pigią nakvynę, bet kur tik nueidavom, jis pradėdavo iš kart griežtai kalbėti registratūroje ir mums pasakydavo – vietų nėra ... Nenuostabu, juk viską jis gadina su savo griežtu tonu. Pagaliau šiaip ne taip radom visai mielą viešbutuką už 800 Rs – Kolva Taverna. Susimokėjom už dvi naktis, nes nesinorėjo vienoje vietoje ilgiau užsibūti. Tiesiog mums tai nebūdinga.

Vos tik gavom kambarį, metėm kuprines ant lovos ir bėgom prie jūros – maudytis, ilsėtis ir tiesiog atsipalaiduoti.  Super, paplūdimys smėlėtas, jūra ne tokia žydra kaip norėtusi, bet vistiek tai jūra.

VIDEO - mūsų apartamentų reportažas - KOLVA TAVERNA

Čia labai daug vietinių žmonių paplūdimyje, tik paėjus toliau jų apmažėja. Neįmanoma maudytis kai jie yra, tiesiog kaklus nusilaužia kaip atsisukinėja ir spokso, ryja akimis. Labai kvailas jausmas ... Taigi už kokio pusės kilometro į šiaurę, buvom beveik vieni. 

Kolva beach - smėlis kaip Nidoje

Tokių kriauklių pilnas paplūdimys nusėtas

VIDEO - Kolva beach

VIDEO - skanieji mūsų pietūs

Kolva beach daug poilsiautojų, jau nėra taip ramu kaip ten, kur keliavom iki šiol. Bet vistiek jų nėra taip daug kaip kokiam Ispanijos pajūryje.
Susiradom motorolerių nuomą ir sutarėm kainą vienai dienai už 250 Rs, taigi ryt keliausime po apylinkes, o tiksliau į Old Goa, kur yra visokių katedrų. Tuo pačiu prasuksime pro įvairius kaimelius, kad pamatyti kas darosi šioje Indijos dalyje.

Ir vėl dingo elektra, tik šį kartą ne dieną, o vakare, t.y. tada kai ji reikalingiausia. Žodžiu, sėdėjome tamsoje kokią gerą valandą. Elektra dingsta kokius penkis kartus per dieną ;)

Internetas čia jau brangesnis jei atsineši savo kompiuterį (50 Rs/1val – 3 Lt). Jei naudojiesi interneto kavinės kompiuteriu, pigiau – 0,40 Rs (2,4 Lt).

Šiai dienai tiek, ryt bus daugiau. Iki ;)

8 d. Indija, žaliasis ir arbata kvepiantis Munnar

Vieta: Indija – Kerala valstija – paliekam Kumily – vykstam į Munnar.

Autobusas iš Kumily į Munarą išvyksta 5:40 val. Kelionė trunka 5 val., nes kaip visada tiesioginio autobuso nėra, jis stoja visuose miestuose ir kaimuose, važiuojam labai kalnuotomis vietomis, siauru keliuku. Vietomis kelias toks siauras, kad autobusas net neprasilenkia su kita mašina, atvažiuojančia iš priekio. Tenka kažkuriam važiuoti atbuliniu tol, kol privažiuoja platesnę vietą prasilenkimui.

Nereikia bijoti 5 valandų kelionės, nes autobusas 10-čiai minučių stoja dvejose vietose, taigi per tą laiką galima nueiti į WC, pastovėti (nes sėdėjimas nepatogioj sėdynės jau būna pabodęs).

Autobusas, su kuriuo važiavom šiandien – labai jau prastos išvaizdos, bet traukia labai gerai. Kitaip ir būti negali, nes tikrai su silpnu varikliu nebūtume „užkopę“ į 2 km. aukštį nuo jūros lygio, kur yra Munnar miestelis.

VIDEO – autobusas iš Kumily į Munnar

Patarimas keliaujantiems – važiuojant anksti ryte į Munnar’ą, būtinai apsirenkite šiltai važiuojant autobusu, nes langų kaip ir nėra, o kylant vis aukštyn į kalnus darosi vis šalčiai ir šalčiau. Aš sėdėjau net į dekį susisukus, bet vistiek nebuvo šilta.

Visą kelią važiavom labai smagiai, nes vairuotojas ir konduktorius buvo labai linksmai nusiteikę. Visą kelią grojo indiška muzika, bet tokia tribal. Jie mums ir padainavo ir pašoko, ir galvom visai neblogai palinksėjo pagal savo muziką. Susibendravom, pasikalbėjom. Mūsų kuprines padėjo taip, kad niekas jų netryptų, davė vietas geriausias – pačiame priekyje. Žodžiu, kelionė autobusu buvo super!

Mūsų autobusas, pavadinimu ALPHONSA

Iš išorės atrodo labai gražus autobusas, o viduje tai vaizdas daug prastesnis

Munnar arbatos plantacijos (kiek jų matėm važiuojant autobusu) daug gražesnės ir didesnės nei prieš tai kur buvom – Kumily. Čia arbata auga 2 km aukštyje, t.y. visu kilometru aukščiau. Ir beje čia daug šalčiau. Visą dieną vaikščiojau apsirengusi su megztiniu. O vakare pasidarė dar šalčiau, tik apie ~+15 ar +16 šilumos.

Atvykus į Munnar miestuką iš karto susiradom autorikšos vairuotoją, su kuriuo sutarėm, kad visą dieną mus apvežios po arbatos plantacijas, kuo aukščiau į kalnus. Angliškai jis kalbėjo normaliai, bet kai jau nusimetę daiktus viešbutyje įlipom į jo autorikšą, jis nuvažiavo iki kažkokios vietos ir išlipo. Įlipo vairuoti jo brolis. Paklausiau ar jis moka angliškai, ar susikalbėsim, tai tas pirmasis atsakė – moka, labai gerai moka.

Pasirodo nieko jis nemoka, tik mintinai iškalęs frazes, kad vežant pro tam tikrą vietą žinotų ką pasakyt, kas tai yra ir panašiai. Jonas jo klausinėja apie Indiją kažką, o jis ok, ok, ir pasakoja apie futbolą kažką, kad žaidžia komandoj, koks jo marškinėlių numeris. Ką beklausi, atsako visišką lempą. Tik tiek, kad papasakojo mintinai išmoktą tekstą apie tas vietas (tikrai labai gražias) kur mus vežiojo visą dieną.

Vietos aplink Munnar tikrai labai gražios, aukštai kalnuose yra ežerų, panoramos pasakiškos, visur žalia žalia.

VIDEO - Užtvanka I

VIDEO - Užtvanka II

Žodžiu, vairuotojas parodė viską, ką galėjo, netgi neprašomas stojo tose vietose, kur gražios panoramos. Ši visos dienos kelionė autorikša kainavo 700 Rs (~42 Lt).

Arbatos plantacijos

VIDEO - moterys dirbančios arbatos plantacijose

Šiandien vėl esam „žvaigždės“, nes visur kur važinėjam, kažkaip nesutinkam turistų, keliauja mūsų maršrutu labai daug indų ir jie visi be abejonės nori su mumis nusifotografuoti. O kai šis procesas prasideda, tai jau net pradeda įkyrėti. 

Viskas vyksta taip, atbėga koks vyras indas, paprašo nusifotografuoti su manimi ir su Jonu kartu, tada jau tik su manim, tada pamato jo draugeliai subėga ir pradeda peštis kas su manim nusifotografuos. Tada atbėga jų žmonos, indai vyrai apsiramina ir prasideda grupinis fotografavimas – visa krūva indų ir mes. Mes esam pastovūs objektai, o jie tik keičiasi ir keičiasi, kol visa giminė praeina. O fotografuoja tai ne po vieną kadrą, o po 10-20 kartų. Nes tas kuris fotografuoja taip pat nori papulti į kadrą ir taip keičiasi kaip konvejeris - fotografuotojas pereina į fotografuojamo vaidmenį. Ir t.t.

Viena iš indų šeimių, kuri fotografavosi pusvalandį su mumis

Pavažiuojam su autorikša, išlipam kitoj vietoj, o ten vėl subėga su fotikais indai ir vėl prašo nusifotografuoti su mumis. Ir taip visą dieną.

Jonas išsiprašė, kad vairuotojas leistų jam pavairuoti. Ir pavairavo, nedaug, bet vistiek tai padrė, nes pastoviai man zyzė, kad paprašys kokio nors indo, kad duotų pralėkti.

VIDEO – Jonas vairuoja tuk-tuk‘ą

Čia mūsų vairuotojas, jam beje tik 24 metai 

Vairuotojas nuvežė prie ežero, kuriame yra aukso ir jo plotas 300 hektarų. Ir tikrai priėjus prie jo kranto pamatėm, kad jis visas žiba tarsi smulkiais auksiniais trupinukais nubarstytas. Sako, tik neikit maudytis nes labai šaltas vanduo. Jonas įkišo ranką ir konstatavo faktą - pas mus vasarą vanduo ežere šaltesnis būna. 

Ežeras, kurio plotas 300 ha

Kalvelė, ant kurios filmuojamios indų šokių scenos su drambliais

 Atvykus prie ežero, nusipirkom šokolado ir nuėjom pailsėti kuo toliau nuo dėmesio ir fotografavimosi. Paragavom namų gamybos šokolado su įvairiais priedais. Jis tikrai skanus ir vertas tų 40 Rs. (100g).

Ginučiai ;) 

VIDEO - Indiški Ginučiai

Namų gamybos šokoladas

Išsipildė viena iš mano mini svajonių (maxi buvo Indija, ir ji jau tapo realybe!!!) – valgyti ne normaliai iš lėkštės, o nuo bananų lapų ir su rankomis. Užsisakai maisto, padeda bananų lapus ant stalo, su dubeniu prieina, tiesiai iš jo su ranka prideda ryžių arba indiškos duonos (priklausomai nuo to ką užsisakei). Tada eina per visus valgančiųjų stalus ir su samtelių taško įvairias masalas (padažai su įv. daržovėm ir prieskonių jūra).

Mūsų nakvynė kainavo 700 Rs, nes labai norėjom kambario su balkonu, į kurį net nebuvom išėję. Juk visą dieną važinėjom po kalnus, grįžom labai vėlai ir grįžę jau pakavomės daiktus nes ryt vėl laukia kelionė į kitą miestą – Kochi. O jame yra garsieji Chinese Fishing Nets.

Info keliaujantiems. Munnar miestas yra sudarytas iš dviejų dalių – Old Munnar (kur mes ir buvom apsistoję), ir New Munnar. Pirmasis daug ramesnis, mažiau šiukšlių, dulkių ir benzdino kvapo nuo mašinų, autorikšų. Beje, visai šalia autobusų stotis. Bet norint pavalgyti teks eiti (arba važiuoti) iki New Munnar (apie ~2 km), su autorikša dviems žmonėms 20Rs (~1,20 Lt).

Rytoj kelsimės 4:50 val, autobuso išvykimo laikas 5:30 val.  

Iki greito !

5d. Atrastas Indijos žvejų kaimelis ir jo ypatybės

Kėlėmis anksti tam, kad kol dar nekaršta per kalnus ir uolas nukeliauti pėsčiomis į žvejų kaimelį. Net nepusryčiavom, kad negaišti laiko. Ėjom kokias 3 valandas, buvom tiesiog šlapi, bet tikslą pasiekėm. Radome tą žvejų kaimelį, kuris įsikūręs tiesiog per visą kalno šlaitą prie pat jūros. Iš viršaus pažvelgus žemyn buvo matyti daugybė žvejų, traukiančių tinklą iš jūros. Foto iš viršaus gavosi ne kokia, todėl pasakiau Jonui, kad lipsiu žemyn nuo stataus šlaito, nes noriu pamatyt ir nufotografuot visą tą vaizdą iš daug arčiau. Aišku jam nelabai patiko tokia mano idėja. 

Žvejai traukiantys tinklą iš jūros

Žvejybos video

Lipom žemyn nuo stataus kalno praeidami jų namukus, surestus iš visokio šlamšto ir apdengtus bananų medžių lapais. Aišku mus pamatė vaikai, išlindo laukan ir pradėjo bėgti iš paskos. O mes kaip visada su savimi iš Lietuvos vežamės 2-3 kg saldainių ir juos daliname vaikams.

Jonas dalina vaikams saldainius

Video - saldainių dalinimo

Žvejyba su tinklais vyko ne pačioje jūroje, o nuo jos kranto. Žvejai traukė tinklą iš dviejų galų, o per vidurį tinklo kiti įsibridę į jūrą baidė žuvį, kad ji neišplauktų to tinklo. Visas procesas truko pakankamai ilgai ir labai sudėtingai, nes bangos buvo aukštos ir taškė žmones į visas puses.

Bangos

Visi žmonės čia į mus žiūrėjo kaip į ateivius iš kitos planetos. O mes stebėjomės, kad jie gyvena tokioje gražioje vietoje, bet taip jos nevertina. Visur kalnai šiukšlių, smarvė ir bardakas.

  Vaikas, stovintis ant krūvos šiukšlių

                                                

Maldos namai, aplink juos irgi šiukšlynas, tik neįtraukiau jo į kadrą

Žvejų kaimelio „apartamentai“

Ir vėl vaikai užsipuolė Joną

Po tokio rytinio pasivaikščiojimo (5 valandos kalnais ir uolom aukštyn-žemyn) nusipelnėm skanių pusryčių, todėl mano pageidavimu susiradom vegetarišką kavinę, kokių čia apstu  ir jos vadinasi – Pure vegetarian meal. Mano pasirinkimas buvo labai vykęs – Ghee Roast (50Rs/~3Lt). Praktiškai iškepta pilis iš indiškos duonos ir prie jos keturių skirtingų skonių padažiukai.

 

Jono patiekalas Poori Masala (70Rs/~4Lt) ne ką mažiau įspūdingas ir skanus, kitokio tipo indiška duona ir skirtingi padažai. Apsiryjom, nes maisto patiekė tikrai daug.

Jono - Poori Masala

 Šiandien labai daug klaidžiojom Kovalam kaimelyje, visokiais labirintais ir radom labai daug vietų nakvynei, o kainos tik 400-500Rs.  Aišku mums tai jau neaktualu, nes rytoj labai labai anksti ryte išvažiuojam su autorikša į Trivandrum, o iš ten laukia 9 val. kelionė šiauriau - į Kumily. Taigi, jei kada važiuosite į Indiją, netikėkite jokiomis agentūromis (o ypač Delyje), kurios bandys jums įrodyt, kad neįmanoma gauti nakvynės, kad reikia iš anksto rezervuotis, ir jie gali jums padėti (už kosminę kainą aišku). Mes keliaujam pačiu didžiausiu piko metu ir vietų randam visur, kur nuvažiuojam. Tfu tfu tfu, kad tik neprisikalbėčiau ;)

VIDEO - mūsų apartamentai

Vakare buvom kažkokiam indiškam koncerte ant jūros kranto, kur persirengę ir visaip išsipaišę dainavo indai savo religines dainas. Tai buvo tikrai gražu.

Prie jūros rinkosi būriai indų, nes pasirodo nuo šiandien prasidėjo ofiso darbuotojų atostogos, tai jie visi suvažiavo čia ilsėtis. Ir pasijaučiau „žvaigžde“, iš vien fotografuojama, vienas per kitą kas su telefonais, kas su fotoaparatais fotografavo. Tikriausiai jiems keistas mano plaukų ilgis ir tai, kad jie šviesūs, o ne juodi kaip jų.

Paplūdimys, pilnas indų

Mūsų vakarienė (foto žemiau) - kankinu vyrą juodai, nes vėl nusivedžiau į PURE vegetarian restaurant ir po kokio pusvalandžio susilaukiau priekaištų iš jo, kad jam reikia mėsos, nes jis alkanas. Taigi ėjom į vietinių "maistiaškę" ir Jonas pavalgė už dolerį.

 Jonas, bevalgant vakarienę, susirado draugelį

 Aš irgi radau draugą, tik kažkokį nenormalų, pribėgo, nukrito po kojom ir pradėjo voliotis ant nugaros

Susikrovėm kuprines, kad ryte atsikėlus nereiktų kuistis ir gaišti laiko. Nieko nėra sudėtingiau, kaip atvažiuoti, išsikrauti daiktus ir po paros ar dviejų vėl pakuotis juos. Bet dažniausiai gaunasi taip, kad daiktų net neišsiimam. O ant viršaus sudėti patys būtiniausi.  

Tai va, mums viskas gerai, esam sveiki gyvi, dar nei vieno vaisto (skirto skrandžiui) nepanaudojom ir manau neteks to daryt. Nuotaikos puikios ir su kiekviena diena vis geriau jaučiamės čia Indijoje.