9. Antroji diena Rojuje

Nuprendėme dar vieną parą likti rojuje, t.y.Koh Pangan saloje.

Dragon fruit - nerealiai skanus tailandietiškas vaisius
***

Pusryčiavome tailandietiškoje kavinukėje - 2 Pad Thai x 50 b, 2 kokteiliai vaisių : dragon fruit (30b), mango (40b). Kokteiliai pasakiškai skanūs ir jauti skonį šviežių vaisių, o ne šaldiklio, kuris visada juntamas geriant kokteilį už 7-8 Lt Lietuvos kavinėse. Aišku ir kiekis Fruit Shake'ų čia dvigubai didesnis, o kaina trigubai mažesnė.

Jūros gėrybės - Pad Thai patiekalas

***

Po pusryčių įsipylėm benzo, po miestelį kelis ratus apsukom. Susikrovėm daiktukus, kremukus ir į paplūdymį išėjom. Buvo išties karšta, apie +37 šilumos, gal netgi ir daugiau, todėl neilgai ten pabuvome ir gryžome namo. Jonukas nuėjo pietų miego, o aš į terasą - "pasitaškyti" nuo jūros bangavimo.

Mane jau taip užkniso tie patys rūbai per visą kelionę į Tailando pietus. Juk turėjau tik 1 šortus ir 1 maikutę. Išvykstant iš Patajos kuprinėje sutalpinom tik fotiką, higienos priemones, rankšluostį ir Jono 1 maikutę. Išties neįtikėtina, bet visi reikalingiausi mūsų daiktai sutilpo į vieną nedidelę kuprinę. Rūbų praktiškai turėjom tik tai ką buvom apsirengę :)

Jonas atsikėlė, buvo itin geros nuotaikos, pazyziau, kad labai atsibodo "šortai-maikė" apranga, tai jis nupirko man suknelę !!! Jeeee !!!

Kadangi "pasipuošiau" nauju apdaru, tai ėjome vakarieniauti į Thai restoranėlį.

Beja, suknelė kainavo 200 batų.

Ryt jau išvyksime 6 ryto iš čia į Phi-Phi salas, žinomas iš filmo "The Beach" su Leonardo Di Caprio. Užsisakėme jungtinį bilietą, t.y.taxi 6 ryto iki kelto, kelto bilietas iš Koh Pangan į Surathani, autiko bilietas iki Krabi ir keltas iš Krabi į Phi-Phi. Iš tikrųjų tai belekoks nerimas ir panika, nesuvokiama kaip reiks nukeliauti iki salų. Visokių kabliukų pilna galva buvo...

7. Sweet sweet super sweet honey moon

Šiandien persikraustėme į kitą bungalą - ant jūros kranto! Labai romantiškas, gražus ir su visais patogumais - A/C, TV, mini baras (800 batų). Juk vis dėlto mūsų medaus mėnuo - galime sau tą leisti ;)

Vaizdas pro mūsų miegamojo langą

Įsikūrėme naujame būste (t.y. nutrenkėm daiktus ant lovos) ir išbėgome ieškoti pigiai-skaniai papusryčiauti. Radome mielą kavinukę, kurioje šalia amerikietiško ir angliško maisto buvo ir tailandietiško. Užsisakėme Pad Thai, aš kaip visada su krevetėm, Jonas - su vištiena. Stebėjau kaip kosmiškai greitai tailandietė gamina mums valgyti. Virtuvė nėra atskirta, ji yra toje pačioje patalpoje kur ir staliukai, tik atokiau nuo kavinės lankytojų.

Štai ir mano maistas, niam niam. Tailandietiškų patiekalų kainos 70-80 batų (5,6-6,4 Lt).

Šiaip pamąstymai ... Labai keista, kad jaunimėlis (turistai) visada užsisako ir kemša hamburgerius, cheesburgerius, bulvytes free, coca-colą ir kitą šlamštą. Juk būnant svetimoje šalyje reikia išbandyti tos šalies maistą, o ne grūsti į skrandį junk-food'ą, kurio beje galima ir savo šalyje gauti.
Po skanių pusryčių sėdom ant motorolerio, užsipylėm kuro (kavinėje) ir išvykome į džiungles, su tikslu rasti kroklius. Pasiėmėme salos žemėlapį ir geriamo vandens.
P.S. Kuro Tailande galima nuspirkti tiesiog pakelės parduotuvėje ar kavinėje. Jis parduodamas buteliuose po 1 litrą, o kainuoja keliais centais brangiau nei degalinėje.

Mūsų motoroleris - geriausias, kokį yra tekę išsinuomuoti per visas mūsų atostogas tiek Azijoj, tiek Europoj. Traukia gerai (tas svarbu Jonui) ir gražus (tas svarbu man).

Važiuojant džiunglėse labai pavargom nuo saulės kaitros, baigėsi geriamas vanduo ir beveik kuras, todėl teko grįžti į pagrindinį kelią, arčiau civilizacijos. Pasipyldėme visas atsargas ir leidomės į kelią toliau. Vos ne vos džiunglėse atradom gal 3 ar 4 krioklius, bet tik 1 iš jų buvo neišdžiūvęs.
Akį patraukė ir sulūžę keliai, kurie tikrai nekėlė saugumo jausmo, važiuojant pro juos. Gerai, kad nors bent kai kurie iš jų buvo pažymėti įspėjamaisiais ženklais.



Privažiavom namuką įspūdingą džiunglėse įsitaisiūsį ant aukštų kuolų. Net nežinau ar norėčiau jame apsistoti jeigu būtų galimybė. Iš vienos pusės tai tikra egzotika, iš kitos - brrrrr.



ĮDOMU! Tailandiečių marketingas. Dažniausiai tailandiečiai reklamas, šūkius, stendus naudoja itin lėkštus, ypač Patajoje. Bet šioje Koh Pangan saloje teko pamatyt ir gudresnių afišų. Pavyzdžiui mums važiuojant keliu, pravažiavome labai daug pakelės kavinių, parduotuvių, visų jų reklaminiai šūkiai kvietė užsukti ir atsigaivinti "Fresh fruit", "Soft drinks", ir net nežinai kurią pasirinkti, nes jų daugybė. Bet viena kavinė tiesiog abstulbino tokiu reklaminiu šūkiu "The last stop before JUNGLE". O taip, neįmanoma čia nesustoti :) Ir kas keisčiausiai, kad užrašas netgi buvo nemelagingas, ir išties po šios kavainukės vėl prasidėjo šnarančios džiunglės.

Apvažiavome beveik pusę salos, pradėjo leistis saulė ir patraukėme atgal į savąjį Had Rin miestelį. Truputį gailą, kad saulė leidžiasi 6 val.vakaro - ištisus metus, ir teką 6 val ryto, taip pat ištisus metus.
Radome didžiausią Jang medį (Biggest Yang Tree). Šalia medžio Jonas. Medžio dydis pritriankiantis, nesuvokiamai aukštas.


Saulėlydis pro mūsų namuko (bungalo) langą.

Saulėlydis mūsų terasoje.

Oh sweet sweet super sweet HONEY MOON !!!

6. Atvykimas į Tailando pietūs

6 val. ryto (nuo Patajos jau ~1100 km nuvažiuota)

Autobuso darbuotojas prižadino, nes privažiavome keltą, kuris kelia į Koh Samui salą. Net nereikėjo išlipti iš autobuso ir pirktis kelto bilietų. Tai padarė tas pats autobuso darbuotojas. Tiesiog surinko iš visų po 130 batų, nuėjo ir nupirko bilietus, kuriuos vėliau mums išdalino.
Sulipome į keltą ir kėlėmės maždaug apie 1,5-2 h.
Pamačiau, kad vienas keliautojas varto "Lonely planet. Thailand" knygą, kurios aš taip ieškojau pirkti dar būnant Lietuvoje, bet neradau. Jonas nuėjo ir užkalbino tą keleivį. Grįžo su knyga ir pasiūlymu keltis iš Koh Samui visai į kitą salą - Koh Pangan, nes naujas pažįstamas (danas, vardu Janek) vyksta būtent ten, ir sako, kad ten labai daug jaunimo, vyksta festivaliai, tūsai.
Pavartau knygą, paskaitau ir joje randu kad tikrai Koh Pangan - jaunimo sala.
Aplaukus į Koh Samui reikia keliu nuvažiuoti iki kito uosto (Big Buddha pier) nes iš ten keltas plaukia į Koh Pangan miestelį Had Rin. Būtent šiame miestelyje vyksta įžymūs FOOL MOON Festival, Half moon festval ir daugybė kitų tusų.
Žemėlapyje yra Koh Samui sala ir kelias nuo uosto į kurį atplaukia keltas iki Big Buddha uosto.

Ant bilieto surašytas keltų laikas. Gal kažkam ši info bus naudinga ;)

Beje, taxi nuo vieno uosto iki kito kainavo 600 batų (48 Lt.). Daugokai, bet kai neturi kitos išeities ir skubi, tenka permokėti. Išlaidas taxi dalinome į tris dalis, nes keliavome kartu su sutiktu danu.
Big Buddha uoste belaukiant kelto dar turėjau laiko pasižvalgyti po apylinkes, padaryti kelias fotografijas.


Štai kodėl šis uostas vadinamas Big Buddha


Tiltas ir vietinis, pardavinėjantis šluotas.


Mūsų naujas draugas danas Janek.

Kelto belaukiant susipažinom su pora iš Olandijos. Uchhh, absoliučiai "nurauti" žmonės (gerąja prasme). Iškritę ant žemės, gurkšnojo alų. Kaip sakė - atsigaudinėjo iš po vakar. Greit nubėgo atsinešė alaus, pavaišino visus.
Atplaukę į Koh Pangan salą (Had Rin miestą) radome labai lengvai išsinuomoti bungalą (t.y.namuką su visais patogumais). Oasis bungalow, para 400 b (32 Lt.). Karštas vanduo, fan'as (ventiliatorius), dvigulė lova, lauke terasa ir hamakas.

Išsikrovėme daiktus ir kuo greičiau bėgome prie jūros. Vauu , vanduo šviesiai žydras, smėlis smulkus ir baltas. Rojus žemėje. Žmonių beveik nėra. Per visą ilgiausią paplūdimį suskaičiavau iki 10 žmonių. Šianakt čia, būtent šitame paplūdimyje vyko festivalis "FOOL MOON PARTY", į kurį suvažiuoja jaunimėlis iš viso pasaulio. Sutikome daug "afteriaujančių", visi buvo išpaišyti ryškiais dažais - veidai, drabužiai, rankos.

Paplūdimys, kuriame vyko žymusis "FOOL MOON PARTY"

Užkandome tailandietiško maisto, vadinamu "Pad Thai".
Foto žemiau -plain rise nodle with chicken (platūs ryžių makaronai). Jonas valgė tai.

Rise with prawn (ryžiai su krevetėm). Šitą valgiau aš - labai skanu ir labai aštru.

Trumpai apie Koh Pangan salą: saloje gyvena tik 12 tūkst.gyventojų. Atostogauja žmonės daugiausiai iš Australijos, Amerikos, Anglijos ir Italijos. Visi vietiniai puikiai kalba angliškai. Skirtingai nuo Tailando rytų t.y. Patajos -niekas čia mūsų nelaikė už rusus, nekalbino rusiškai. Apskritai nei vieno ruso nesutikome čia. Nėra rusiškų meniu kavinėse, nėra ir kavinių tik rusams skirtų. Nuostabi vieta, kur negirdi nekultūringųjų rusų turistų pastoviai rėkaujant "davai, davai!". Patajoje tas buvo užknisę juodai.