17d. Pagaliau - Phu Quoc!

Šiandien diena prasidėjo 3 valandą ryte, t.y kaip jau aprašiau vakar – mus pažadino rėksnys autobuso vairuotojas ir išmetė tikrai ne Rach Gia uoste, o vidury nežinia kur. Tada, kitas žmogelis, miegojęs autobusiuke aikštelėje, nuvežė iki Rach Gia uosto ir ten teko pralaukti visą naktį susėdus ant šaligatvio iki 8 valandos ryto, t.y. iki kelto, keliančio į Phu Quoc salą. Nors, priminsiu, kad perkant bilietus, mus patikino šimtu procentu, kad autobuse galėsime gerai išsimiegoti, t.y. net iki 6-7 valandos ryto, nes tokiu laiku autobusas atvyks į uostamiestį… Na, yra kaip yra. Truputis nesusipratimų visai įdomiai paįvairiną kelionę, sukelia ir adrenaliną.

Belaukiant kelto jau ir pradėjo švisti ir mes gerokai išalkome. Mūsų didžiuliam džiaugsmui atsidarė kelios vietinės kavinukės. Beje, Vietname rytais, kiekvienoje kavinėje maistas yra tik vienos rūšies, t.y. kažkoks vienas patiekalas ir viskas, nėra jokių kitokių pasirinkimų. Jeigu nori kažko kito, eini į kitą vietą, kitą kavinę, nes ten tikėkina, kad gausi pavalgyti kažką truputį kitaip. Toje vietoje, kur valgėme, pasirinkimas buvo tik toks – nemenka saujelė ryžių, ant jų uždėta ką tik ant žarijų iškeptą mėsa ir ant viso to turinio dar užmestas keptas kiaušinis. Sumokėjome juokingai mažai – 25000 dongų (~1,1 usd).  

Rytinis patiekalas – ryžiai, mėsa, kiaušinis – 25000d

Po ankstyvųjų pusrytėlių, mes palaukėme dar kelias valandas ir pagaliau įsėdome į keltą, plaukiantį į Phu Quoc salą. Prieš įlipant į keltą, mums dar liepė užsiregistruoti. Registracija kažkokia juokingai keista, nes užsirašė tik mūsų vardus ir gimimo datas. Kam to reikia tikrai nesupratau, nes nei vienas vietinis nesiregistravęs lipo į keltą, o registruotis liepė tik mums – dviems užsieniečiams. Tikriausiai veda kažkokią statistiką ;)

Mūsų naujieji laikinieji namai - vidus gal neblizga, bet užtat ant jūros kranto

 

Pietūs - skanūs, nerealūs, fantastiški

Vietname maistas yra tobulo skonio ir labai pigus

Gatvės prekyba

Nėra didelė ši Vietnamo pasididžiavimu vadinama sala - Phu Quoc, bet nėra ir kažkuo ypatinga. Atvirai sakant, tikėjausi labai žydro vandens ir balto smėlio paplūdimio, bet jūra čia nėra fantastiško grožio, bet aišku daug gražesnė nei likusioje šalies dalyje. O smėlis čia taip pat ne bsltutėlis, bet ir ne pats prasčiausias. 
Kad ir kaip ten bebūtų, čia ilsėsimės ir praleisime paskutiniąsias savo atostogų dieneles Vietname. 

16d. Ir vėl 24 valandos kelyje: Mui Ne – Phu Quoc

Jau pastebėjau, kad  visuose turistiniuose Vietnamo miestuose tiesiog neįmanoma anksti atsikėlus pavalgyti. Jeigu tu keliesi anksčiau nei 7 val, turėsi palaukti minimum dar porą valandų, kad gautum pavalgyti kažko kitko, apart ryžių ir Pho Bo (tradicinės vietnamietiškos sriubos). Visi restoranėliai atsidaro gerokai po 9 val ar net 10 val ryto, t.y. tada kai atbunda visi keliautojai. O jei tu neįprastas keliautojas, kuris nori nuveikti kuo daugiau, keliesi kuo anksčiau - ryte būsi alkanas.

Taip atsitiko ir mums - pravaikščiojom geras dvi valandas kol pagaliau radom vietą pusryčiams ir maisto to, kurio norėjau - tofu! Prieš tai praėjome gal 7 vietas, visur pasakė - "sorry, no tofu". Galiausiai ne itin išvaidžioje vietoje, pavadinimu "Bo Ke", pasakė - "we have tofu". Pagaliau! Kavinė tikrai neįpatingai tvarkinga ir tikrai neblizganti, bet kaip visada maisto skonis atperka viską. Užsisakytas Curry Tofu buvo tobulo skonio ir kaip visada vėl pamiršau pasakyti, kad nedėtų svogūnų... Taigi teko paknibinėti truputį savo maistą.

"Bo Ke" restoranas :)

 Sotūs pusryčiai - Tofu su kariu ir tofu su daržovėmis

 PIETUMS - Fruit shake - nerealaus skonio, tikrų vaisių ir toks tirštas

Šiandien keliausime iš Mui Ne į Phu Quoc salą. Kelyje praleisime 24 valandas, t.y. iš Mui Ne į HCMC su autobusu dardėsime apie 7 valandas. Ten luktelsim valandžiukę, t.y. sulauksime iki 10 valandos vakaro ir su vietiniu daug prastesniu autobusu per naktį važiuosime į Rach Gia. Ten atvyksime paryčiais apie 6-7 valandą, nereiks ilgai laukti iki  8 valandos kelto. Rach Gia mieste yra uostas, kur keltas kels dar 3,5 valandos į Phu Quoc salą. Ir rytoj apie pietūs, o gal ir truputį anksčiau, jau būsime Phu Quoc saloje. Tai čia taip mums pasakė agentūroje, kurioje pirkome bilietus į autobusus ir į keltą. Dar mus patikino, kad mums niekuom nereiks rūpintis, mus nuveš tiesiai iki uosto tas vietinis autobusas, visur kitur irgi nuveš iki sekančios įlipimo vietos. O kaip gi buvo iš tikrųjų? Tai aišku, kad ne taip :)

Pirmiausiai tai pirmasis autobusas vėlavo apie gerą valandą, tai iš karto kilo grėsmė, kad pavėluosime į sekantį, kuris 22 valandą išvyksta iš Hočimino. Važiavome įtampoje ir visą kelią žiūrėjome į laikrodį, o dar gi Hošimine turėjome spėti susirasti agentūrą, kurioje mums turi paduoti sekančio autobuso ir kelto bilietus... Na va, pagaliau jau vietoje – Hošimine.  Kur? Kur ta agentūra? Uch... Negaliu patikėti, ji prieš pat mano akis, t.y. autobuso galutinė stotelė – reikiamos agentūros adresas. Užbėgau į vidų, ir prisistačiau ko atėjau. Tada visi ten sėdėję šeši darbuotojai patrukčiojo pečiais, lyg duodami suprasti, nieko nežinom, niekas nieko nesakė. Gzzzzzzzzz!!! Galiausiai kažkuris iš jų netikėjtai atgavo atmintį ir ištraukė iš stalčiaus tik kelto bilietus. Sakau – „O tai kur autobuso bilietas?“ Vėl atsakymas buvo – trukt, trukt gležnais pečiukais. Labai smagu. Tada sakau – „Kelintą valandą tas autobusas į Rach Gia ir kur jo laukti?“ Atsakė, kad už 10 minučių ir laukti čia, niekur neiti. O valgyt norėjome kaip šunys, todėl vienas nubėgo maisto iš kavinės užsakyti išsinešimui, o kitas „saugojo“ tą autobusą, kad nepaliktų jis mūsų atvažiavęs. Grįžau su maistu po gero pusvalandžio, o autobuso dar nebuvo. Pavalgėm, pasitrynėm šalia tos agentūros, pralaukėm dvi valandas, o to autobuso vis dar nebuvo. Aš žinojau tik tiek, kad jis išvažiuoja 22 valandą. Tai jau lygiai tiek ir yra ... Pagaliau atėjo kitas jų darbuotojas, parodė, kad eiti į jo mašiną, nuveš į autobusų stotį. Važiavome dar apie gerą pusvalandį ir jis mums pagaliau padavė to autobuso bilietus. Stotyje buvome jau 22:30. Negi pavėlavome ? Ne, pasirodo tas autobusas visai ne 22 valandą išvyksta, o 23 val.

 Dar gi čia ne viskas. Autobuso vairuotojas nekalbėjo nei žodžio angliškai ir buvo be galo piktas. Kai įlipom į autobusą ir norėjom susėsti (tiksliau sugulti, nes tai sleeper bus) šalia kad būtume, pradėjo rėkti ir rankom skėsčioti, kad mūsų vietos yra ant bilieto nurodytos ir pagal tai privalome susėsti. Žodžiu, o kai pirkom bilietus aš kelis kartus klausiau ar galime pasirinkti vietas, tai man pasakė, kad kur norėsim ten ir sėsim, nėra jokių vietų ten suskirtsyta. Suprask kaip nori vadinasi... Pusė autobuso sukilo ant kojų dėl mūsų noro sėdėti šalia. Galiausiai šiaip ne taip pavyko su kažkokiu vietiniu, hyper smagiai išsišiepusiu (turbūt gerai parūkiusiu) vaikinuku susikeisti vietomis, kad sėdėtumėm arčiau vienas kito. Ir tuom nuotykiai dar nesibaigė.

Pasak agentūros, pardavusios bilietus, į Rach Gia turėjome atvykti 6-7 valandą ryte, t.y. likus valandai iki kelto. Taigi mes nesiskubindami užmigome jau po vidurnakčio autobuse, ir pokšt 3 valandą nakties jau girdžiu kad kažkas mane tampo už peties ir rėkia, ir rėkia, ir rėkia. Oi, čia gi isterikas vairuotojas, parėkė kažką savo kalba, tada nubėgo į autobuso priekį, ten parėke, grįžo vėl prie manęs, vėl parėkė, duodamas suprasti, kad lipkit greičiau tik iš autobuso. Tada jau išlipo ir matau ištempia mūsų kuprines iš bagažo skyriaus. Numetė ant žemės. Nieko nesupratau, dar minimum tris valandos kelio, o jis jau išmeta mus kažkur, net nesuvokiu kur ? Staigiai įsijungiau navigaciją ir pamačiau, kad tikrai dar toli gražu mes ne tame mieste, kur mums reikia. Na tada jau ir aš neatlaikiau, pakėliau ir aš balsą ir kartojau vieną žodį, miesto pavadinimą – Rach Gia!!! O vairuotojas savo kalba rėkė, duodamas suprasti – lipkit tik greičiau :)

Tai gerai, kad viena moteris mokėjo anglų kalbą kažkiek, tai paklausė kur mes vykstame, paaiškinau jai viską, o svarbiausiai tai, kad mus privalo nuvežti iki Rach Gia uosto, tada ji papasakojo tai vairuotojui. Tada kilo panika vairuotojui, pradėjo bėgioti aplink autobusą ir toliau burbėti. Staigiai įšoko į vidų, pasakė kelis žodžius tai moteriai. Ji mums išvertė – „Jus nuveš kažkoks žmogus su autobusiuku iki Rach Gia, nemokamai“. Ir tikrai nuvežė, nors jam net nepriklausė to daryti, o vairuotojas irgi juk dirba ne turistinių maršrutų agentūroje, o valstybiniu autobusu važinėja, bet suderino reikalus, kad ir koks rėksnys buvo.

Ne itin smagu buvo laukti nuo 3 valandų ryto iki 8 val to kelto kažkokiam miestelyje ant šaligatvo su sunkiom kuprinėm ir naktį miegojus tik 1,5 valandos... Na bet sulaukėme to kelto ir išplaukėm į Phu Quoc salą :)