1. Kelintą kartą aš Bankoke ?

Ir vėl Bankoke ? Geras! Bandau prisiminti kiek kartų jau esu buvusi Tailande. Du? Tris? Keturis? Hmm ... Neprisimenu. Reikia susirasti pasą ir paskaičiuoti kiek Tailando vizų yra jame. Kur mano pasas? Ei, kur pasas? Nepanikuojam... Ai, va jis – arčiausiai kūno – piniginėje. Pasklaidžiau paso lapus ir suskaičiavau – turiu 5 Tailando vizas. Normaliai!

Bankokas visiškai nepasikeitęs – tas pats chaotiškas judesys, pro šalį skriejantys ir pypsintys tuk-tukai, netgi kvapas jo lygiai toks pats. Ir žmonės tie patys – besišypsantys ir malonūs arba įkyrūs ir erzinantys, vieni iki begalybės nuoširdūs lyg vaikai, kiti – atkaklūs apgavikai, vis bandantys kažką išdurti.

Turbūt jau rašiau ne kartą, bet pasikartosiu, Bankoke gyvena beveik 8 (7,7) milijonai gyventojų. Taigi jiems neįmanoma suprasti kaip Lietuvoje yra tik 3 milijonai gyventojų, ir iš viso kas ta Lietuva ir kur ji yra ?!

Bankokas – tikras metropolis. Jis toks didžiulis, kad net per savaite nepavyktų jo viso apvažiuoti, o ypač dėl lėto eismo. Piko valandos čia prasideda jau nuo 6  valandos ryto ir tęsiasi iki vėlyvo vakaro. Tai miestas kuris niekada nemiega. Bankoke daugybė transporto rūšių – tuk-tukai, skytrain (metro virš miesto, o ne po miestu), autobusai, traukiniai, taksi, motorinės ir irklinės valtys, keltai, plaustai. Čia pilna visko – skurdžių lūšnų ir prabangių dangoraižių, birbiančių bei smarkiai orą teršiančių kledarų ir ištaigingų automobilių, elgetaujančių varguolių ir išsipusčiūsių dabitų, prasmirdusių skerstgatvių ir viliojančiai nosį kutenančių aromatų, nutrintų gatvės maisto  kioskelių ir gurmaniškų restoranų. Bet ne dėl prabangos mes Tailandą mylim, o dėl paprastumo, būtent dėl to neįprasto, bet ypatingai skanaus gatvės maisto, dėl egzotinių vaisių saldumo, dėl žmonių šypsenų ir naivumo, dėl mokėjimo džiaugtis kiekviena akimirka nieko neturint, net ir dėl gausybės elgetaujančių šūnų, dėl absoliutaus chaoso, o tuo pačiu ir neskubėjimo niekur, dėl atsipalaidavimo, dėl tokių elementariai paprastų dalykų, kokių europietiškame pasaulyje jau senai nė su žiburiu nerasi.

Bankoko žemėlapis

 Žemėlapis atrodo toks mažas, bet realiai čia labai stambus planas, o gatvių ir gatvėlių tokia gausybė, kad net galva susisuka nuo jų pavadinimų. Ieškai ko nors žemėlapyje ir net nepastebi kaip greit pamiršti pavadinimą to ieškomo objekto. Iškreipį jį į kažkokį kitą, ką tik perskaitytą. Net patys taksi ar tuk-tuk vairuotojai nežino net pusės gatvių pavadinimų. Sustoja, vieni kitų klausinėja kur rasti jiems reikiamą vietą. 

Beje, viskas mums klojasi labai gerai. Gavom bilietus į Malaiziją, taigi dabar labai ramu. Iki traukinio išvykimo mažiau nei valanda. Super. Para laiko ir būsim jau kitoje šalyje ;)

Bankoko "Restoranas"

 Mūsų pietūs

 Jonas džiaugiasi alumi prie „restorano“ ant ratų

 Tipinis Bankoko "restoranas" ant ratų

Viskas, skubam, lekiam į traukinį ;)

1d. Skrydis: Vilnius-Bangkok

20 val išskrendame iš Vilniaus oro uosto, su tarpiniu nusileidimu Kazachstane Shymkento mieste, pasipildyti kurui. Skrydžio trukmė 13 val.
Bangkoke būname sausio 27 d. 12 val. Tailando laiku. Lietuvos laiku 7 val.
Lėktuvas nerealiai nepatogus, vietos kojoms mažai. Tezturas taip taupo, kad netgi antrus metus iš eilės nesugeba tokiam ilgam skrydžiui didesnio ir patogesnio lėktuvo išnuomoti.
Be visa to, užkliūvame Tailando pasų kontrolėje, nes kažkodėl vienam darbuotojui pasirodė, kad mes privalome jam parodyti panaudoto lėktuvo bilieto (boarding ticket) šaknelę. O ji juk visada yra išmetama, kai jau susirandi pagal ją savo sėdimą vietą lėktuve. Ir ką, be jos nepraleidžia. Rodom e-bilietus, reiso numerį, sako tokio reiso iš viso nėra. Nors matome kaip kiti lietuviai sėkmingai praeina per pasų kontrolės kitus langelius, absoliučiai nieko nerodydami (tik pasą). Visiškai netyčia galinėje džinsų kišenėje atknisau tą šaknelę, bet su ja tik vieną iš mūsų sako kažkurį praleis. Žodžiu, po ilgų aiškinimų kažkaip praėjome pasų kontrolę. Ramu! Kiek paskui kalbėjau su atskridusiaisiais, tai visi vienareikšmiškai pasakė - niekas nepareikalavo iš jų boarding ticket šaknelės, prašė tik paso.

Viešbutis Patajoje (Jomtien Orchid Hotel***) netviska prabanga, bet yra tvarkingas, kambarys erdvus. Juk svarbiausiai išsimiegoti. Patikrinu lovos būsena - lova tikrai patogi. Super!


Kadangi lagamine turėjom Lietuviškų gėrybių, tai jų ir paragavom atvykimo proga. Gėrybės tai - "samagonas" su čili pipirais, lašiniai, dešra rūkyta ir juoda duona. Pasistiprinę išėjom apsižvalgyti po apylinkes. Radome kavinukę, kurioje už didžiulę karališkų krevečių lėkštė sumokėjom 120 Tailando batų (~9 Lt). Už vištienos kulšį su daržovėm 50 b (~4 Lt).

Gyventi galima, nes skrandis dezinfekuotas "samagoniuku" ir pripildytas jūros gėrybių - krevečių!