6d. Toli nuo civilizacijos - Laosas - Bolaven plateu

Atsikėlėm labai anksti, susikrovėm kuprinę ir išvažiavom dviems paroms į Bolaven plateu – kur beveik nėra civilizuoto gyvenimo, pamačius tuos vaizdus kaip gyvena vietiniai, galima drąsiai nusikelti į akmens amžių. Vaikai murzini, kai kurie netgi nuogi laksto. Jiems specialiai iš Lietuvos vežėm saldainių :) Pakeliui važiuojant juos ir išdalinom. Vaikai pametę mus visusr šaukė "sabaidy" , kas jų kalba reiškia "labas".

Suaugusieji - maži, ploni, ant kupros tempia didžiausius krepšius, pamatę baltus žmones (t.y.mus) pasijunta kaip kosmoso gyventojus išvydę, rėkia, šaukia, sveikinasi, rankom mojuoja, šypsosi. Dirba visi ryžių laukuose, kavos plantacijose, skina bananus, viską ką augina - pardavinėja ir iš to pragyvena.

Kavamedis ir jo vaisiai t.y. kava

Kava džiūsta saulėje ir ją varto vaikščiojant

Nuvažiavom 89 km kol privažiavom savo šiandienos tikslą – krioklius Tad Lo ir Tad Hang. Užėjom į pirmą pasitaikiusią vietą, kur galima pernakvoti. Užsiprašė 150 000 kip (15 EUR), bet kai apsisukę išeidinėjom, sako ok, ok 60 000 kip (6 EUR). Džiunglių takeliu nuvedė mus į nakvynės vietą. Namukas aukštai ant pastolių, romantiškoje aplinkoje – prie pat krioklių, yra netgi vanduo ir elektra – žodžiu, viskas ir net daugiau ko mums reikia.

Mūsų namukas džiunglėse

Namuko vidus, nice :)

Išėję pasivaikščioti po kaimuką pamatėm, kad kiti vietiniai siūlo apsistoti ir pigiau, t.y. už 20-30 tūkst.kipų (2-3 EUR), bet kai paaiškėjo vėliau, visi namukai jau buvo užimti. Visur kabėjo lapeliai – „full“. Naujai atvykę keliauninkai jau kelis kartus su kuprine ant pečių praėjo pro mus beieškodami kur apsistoti ir vis nesėkmingai.

Kad ir koks tai būtų kaimas, čia yra kompiuterių centras ir mokykla

Krioklys Tad Lo (prie pat mūsų namuko)

Krioklys Tad Hang ir vienuoliai

Ant pasaulio krašto - t.y. ant krioklio braunos :)

Pietavom ir vakarieniavom pas tokią močiutę, kuri pas save namuose kosminio dydžio porcijas daro ir beja labai skaniai. Reikia ilgai laukti, nes kiekvieną patiekalą ruošia šviežiai ir tik po vieną porciją vienam žmogui. Pas šitą močiutę apsiryjom, 3 didelius butelaičius alaus ir 1,5 l vandens išgėrėm ir už viską sumokėjom 15 Lt.

Maistas pas tą vietinę gyventoją

Esame visiškame kaime, jokių pramogų, barų su trankia muzika, jokių šokių-pokių, visiškas chill out’as, aplink tik nereali gamta, krioklių šniokštimas, šnarančios džiunglės, laimingi vietiniai ir jų vaikai, susikaupę budistų vienuoliai, tyla ir ramybė.

Vakarieniaujant aplink mus buvo keli prancūzai, kurie kaip supratau vykdo kažkokią švietėjišką veiklą čia, užsiima su vietinių vaikais, moko kalbos ir panašiai. Per 2 metrus nuo mūsų dega laužas,šalia prancūzas prancūziškai dainuoja Joa D’asin dainą – Eliziejaus laukai. Po jo padainuoja ir vaikai savo kalba. Vaizdelis mielas ir akiai ir ausiai.

Grįžom į savo namuką eidami per džiungles ir aplink viskas traškėjo, šnarėjo, ne itin jauku, nes esi tropinio klimato juostoje ir net nežinai žmogau ar turi ko bijoti, saugotis, ar tiesiog gali būti ramus. Įėjus vidun pamačiau, kad maišelis su mūsų lietuviška duona ir lašinukais yra kažkaip blogai užrištas, tai aišku apkaltinau Joną, kad jis paskutinis valgė ir neužrišo. Jis patikino, kad užrišo viską tikrai gerai. Joa, bet iš kur ta skylė ir dar folija, į kurią buvo susukta duona, prakrapštyta? Hmmmm... Beje, namukas kuriame mes gyvename stovi džiunglėse, pusiau kiauras, suręstas iš bambukų, per tarpus grindyse matosi žemė. Langai irgi ne itin sandarūs. Prie driežų jau esu pripratus, taigi net nekreipiu dėmesio, kai matau juos ropojant per sienas vakarais. Bet ramybės neduoda mūsų duona, pasilenkiu po stalu ir pamatau folijos pritrupintos, tada jau tapo aišku, kad tikrai kažkas pas mus lankėsi ir griaužė duoną. Oh, not nice feeling! Patikrinom langus, užsidarėm langines, po vonios durimis pakišom kilimėlį, nes tarpas tarp grindų ir durų tai kokie 4 cm. O vonioje tai visur skylės. Juokdamasi pasakiau – gerai, kad ėdė ne lašinius o duoną, tai bent žinom, kad ne mėsaėdis gyvūnas lankėsi pas mus.

Nuo krioklių šniokštimo atsigulę lovon 21:30 val. tiesiog atsijungėm per sekundę.

Pabaigai - Laosas žavi tuom, kad šia labai mažai turistų, kur benuvyksti, gali gražų objektą pamatyti, paliesti be milijono žmonių aplinkui. Nors mes keliaujame per patį piką – high season – t.y. kai turistų yra daugiausiai, bet čia jų beveik nėra. Laose dauguma turistų yra prancūzai, nes kaip jau minėjau tai buvusi Prancūzijos kolonija.

5d. Laoso pietūs - Pakse

Naktiniu VIP sleeper bus‘u atvažiavome į Pakse. Prabudome nuo žmonių šurmulio, ėmėm klausinėti žmonių ar jau atvažiavome į Pakse? Taip, pasirodo jau esame tame mieste, bet vairuotojas išlipęs iš autobuso ir net nežadina keleivių. Susirinkom daiktus ir išlipom. Visi keliautojai pirkosi bilietus iš vietinės agentūros, esančios autobusų stotyje, į kurią mes ir atvykom. Bilietus pirko į labai seną dar Chmerų laikų šventyklą Wat Pho, kuri randasi Champasak mieste. Mes nusprendėm eilinį kartą būti savarankiškais ir agentūrai pelno neatnešti. Užsidėjom kuprines ant pečių ir išėjom peškom iki Pakse miesto. Visai netoli, tik 4 km., o ir prie kuprinių svorio jau įpratę. Pakeliui į Paksę, sutikom vienuolius, kadangi dar buvo labai ankstus rytas. Tokiu laiku (5-6 val.ryto) jie visada eina per kaimus, miestus su tam tikrais indais ir žmonės jiems duoda maisto – dažniausiai ryžių pila po saujelę į tą indą.

Paklaidžiojom valandėlę kitą, kol radom kur apsistoti – Lankham Guesthouse. Kaina labai padori – 60 000 kip. O kambarys geresnis nei Vientiane.

Išsinuomavom motorolerį už 70 000 kip. ir išvažiavom 50 km į Wat Pho šventyklą. Kad iki jos nukakti reikia keltis per upę. Plukdo vietiniai su savo savadarbėm 2 valtim, sujungtom į vieną ir užmestom ant viršaus lentom. Pradėjom derėtis dėl kainos, užsiprašė 20 000 kip, tik nesupratom tai kaina vienam ar abiems. Atvykęs kitas keliautojas pasiklausė kainos, jam pasakė 70 000 kip, jis sumokėjo ir tada aš jam pasakiau, kad mums siūlė už 20.000 kip. Jis: Oh, I am stupid, maybe I should bargain. Oh, really. Atsakiau – yes, you should. Mus su kitu reisu nuplukdė už 5 000 kip žmogui ir netgi su motoroleriu, beje – už jį mokėti nereikia.

Prieplauka prie Mekongo upės

Valtis su kuria plukdo į kitą Mekongo upės krantą

Su šiomis valtimis plukdomi ir mokiniai (foto žemiau)

Iki šventyklos važiavom pro įvairius kaimus, ryžių laukus, vaizdai tikrai neapsakomai gražūs. Beje kaimuose, taip pat kaip ir mieste, pagrindinė transporto priemonė yra motoroleriai. Ir žmonės važinėja su skėčiais, t.y.slepiasi nuo saulės.

Gyvuliai visur palaidi, kas kur nori, tas ten eina. Pas save paėda, nueina pas kaimynus, tada su kaimyno visais gyvuliais pas kitą kaimyną ir t.t. Žmonės čia absoliučiai atsipalaidavę, šypsosi, atrodo, kad neturi jokių rūpesčių. O juk iš tikrųjų jų ir neturi. Jų vienintelis rūpestis, kad derlius užderėtų, ir būtų ką Budai aukoti. Jeigu melsis ir aukos, tai ir derlius užderės.

Įėjimas į Wat Pho 30 tūkst.kipų. Bet verta šiuos pinigus mokėti tikrai. Ši šventykla yra pastatyta 6 amžiuje, iš akmenų iškalti reljefai. Dabar ją rekonstruoja, lipdo iš betono ir cemento, ir nelabai pavyksta. Nesuvokiama kaip žmonės 6 amžiuje galėjo pastatyti tokį šedevrą, kuris dabar jau sugriuvęs, bet dauguma sienų dar išlikę.

Prasukom su motarke virš šimto kilometrų, kojų beveik nejačiu, Jonui gal geriau, nes nereikia sėdėti visą laiką kažką apsižergus :) Ryt planuojam 2 parų kelionę po kalnus ir lygumas, kur gyvena tokie žmonės, kurie itin nutolę nuo civilzacijos. Laukiu rytojaus, nes visada svajojau pamatyt kaip tai atrodo ne filmuose, o tikrovėje.

P.S. Oras mieste Pakse šiltesnis nei sostinėje Vientiane ir nėra kuo stebėtis, juk 700 km nuvažiavom į pietus.

4d. LAOSAS: Sielų miestas ir dviejų aukštų lovos autobuse

Šiandien pasidavėm visiškam extrym‘ui ir nusprendėm važiuoti į Sielų miestą su vietiniais, t.y. su jų transportu. Kelionė truko valandą, bet buvo labai linksma. Važiavom perkrautame autobusiuke, kuris vos traukė, bet žmonių jame buvo po 2-3 susėdę ant vienos sėdynės ir dar pas vairuotoją prie vairo kokie 4 vaikai malėsi. Kadangi žmonės važiavo iš Vientiano, t.y.iš sostinės atgal į savo kaimus, tai visi įvairiausių nesąmonių buvo prisipirkę- televizorių, pilnus maišus ilgų batonų (taip vadinamų prancuziškų „bagečių“), statybinių dažų, cemento. Ir visi šitie pirkiniai buvo sukrauti autobuso praėjime. Jeigu kam reikėdavo išlipti, tai užtrukdavo minimum 5-7 min.

Autiko foto, bet jau su mažai vietinių ir Joną dar kabina viena :) Tipo "how old are you" ir panašiai :)))

Iki Sielų miesto, Iš centinės Vientiano autobusų stoties važiuoja 14 autobusas. Kaina 5000 kip žmogui. Įėjimas 5000 plius fotografavimas 3000 kip. Sielų miestu vietiniai vadina Buda parką, jame pilna Budos paminklų, visokių induizmo ir hinduizmo apraiškų, dievų Shiva, Hishna ir kitų, žodžiu – visų nesuminėsi :) Foto žemiau darytos būtent tame mieste.

Sielų miestas buvo pastatytas 1958 m. jogo-pastoriaus-šamano, kuris sujungė induizmo ir budizmo filosofiją ir mitologiją į vieną erdvę – Buda parką. Čia vaizduojami dievai – Shiva, Vishnu, Arjuna, Buddha, Avalokiteshvara.

Šventyklose ir visur kitur, kur tik yra Buda, Laoso gyventojai prie jo kojų visada deda valgyt, gerti mineralinio, coca-colos, sojų pieno. Ir tiki, kad šis aukojimas yra prasmingas, kad Buda tikrai valgo ar geria. Dažniausiai viską suvartoja valkataujantys katinai ir šunys. Bet vis tiek budizmas ir Laoso žmonių tikėjimas mane neapsakomai žavi. Pavydžiu jiems tokio atsidavimo religijai, tokio tikėjimo, tokio atsipalaidavimo, gyvenimo džiaugsmo, ne materializmo...

Vakare su naktiniu VIP sleeper autobusu išvažiavom į Paksę. VIP jis dėl to, kad ne nušiuręs vietinis ir su miegamomis lovomis (ne kėdėmis), kurios eina dviem aukštais. Vaizdas išties geras. Visų keliautojų akyse, įlipus į autobusą, matėsi nuostaba. Autobuse miegas buvo ne itin geras, nes kelias Laose yra kalnuotas, tai purtė visą laiką. O mūsų lovos dar buvo antrame aukšte, tai jaučiau kiekvieną posūkį ir duobę.

3d. LAOSAS: šiandien tapom milijonieriais

Atsikėlėm nuo traukinio darbuotojo žadinimo ir burbėjimo savo kalba. Kaip reikėjo suprasti – jau laikas keltis, pakuotis šmutkes ir ruoštis išlipimui Nong Khai. Išlipom traukinių stotyje. Iki sienos į Laosą 1,5 km, tuk-tuk kainavo 30 batų (~2,55 Lt). Tailando pasienyje pildyt reikia departure korteles, o praėjus pro muitinės postus, iškart pirkti bilietą autobuso į Loaso pasienį, nes iki jo yra 2 km. Autiko kaina 15 batų (~1,28Lt). Ir čia prasideda laukimo malonumas, užsipildyt reikia Visa application, arrival card, ir laukti ilgoje eilėje. Labai aiškiai parašyta juodu ant balto - visa Lietuvos piliečiams 30 USD, bet visvien mums tenka mokėti po 35 USD kiekvienam. Valiutos keitykloje iškeičiu USD į Kipus (Laoso valiuta). 1USD= 8000 kip.

Vos tik praėjus pasienį ir patekus Laoso pusėn, pripuolė krūva tuk-tuk vairuotojų, taksistų, kurie visaip bandė įkalbėti važiuoti būtent su juo, o ne su kitu. Tuk-tuk‘as žmogui iki sostinės Vientiano kainavo 150 batų (12,75Lt), ~30 km. Apsistojome pirmame guesthouse, kuriame buvo laisvas kambarys, kaina 100 000 kip, dušas, karštas vanduo, A/C, TV. Chanta Guesthouse - paprastas, tvarkingas ir nesmirdintis Japonų šeimos įkurtas.

Vaizdas pro viešbučio langą

Pasidėjus daiktus, rūpėjo kuo greičiau pavalgyti. Aaaaaaa kaip gera nesitąsyti ant kupros beprotiško svorio !!!

Reikėtų paminėti, kad kuprinės sveria: mano 9 kg, Jono 14 kg.

Pirmoje gatvėje prie Mekongo upės pervertus meniu akis užkliuvo už Green Curry, Red Curry irk t.patiekalų, taigi čia ir užsukome. Tikrai nepasigailėjau, Green Curry buvo wow, kainavo 15 tūkst.kipų porcija, plius dar ryžiai 5 tūkst.

Vientianas – miestas, kuriame jaučiasi Prancūzijos kultūros pėdsakai. Laosas – Prancūzijos buvusi kolonija. Parduotuvėse galima nusipirkti Prancūziško vyno, visur pardavinėja pranc..pyragėlius, „bagetes“. Bet nereiktų pamiršti, kad čia dabar yra socializmas. Laose yra tik vienas mobiliųjų telefonų tinklas – TIGO, vienas benzino kolonėlių tinklas, kuris aptarnauja visą Laosą, vienos rūšies alus – Laos bear, žodžiu, visiška monopolija.

Ką gi, atėjo laikas aplankyti visus Wat‘us (šventyklas) ir visas kitas žymias vietas. Tai ir padarėme.

Patuxai (Victory Monument). Amerikiečiai nupirko Laosui cemento, kad šis pasistatytų oro uostą, bet Loasas sumąstė pastatyti Triumfo arką kokia yra Paryžiuje, tik didesnę, kad šį bei tą įrodytų Prancūzijai. Beje, reik tų priminti, kad Loasas – buvusi Prancūzijos kolonija. Įėjimas į vidų ir galimybė užlipti laiptais aukštyn žmogui kainuoja 3 000 kip.

Victory Gate lubos

Kelis kart smaguriavom ananaso, kurio skonio nei iš tolo neprilygsta Lietuvoje pardavinėjamais. Pusė ananaso kainuoja 3 000 kip, jis būna jau be žievės, supjausto jį gabaliukais, įdeda į maža maišelį ir įsmeigia pagaliuką, su kuriuo reikia valgyti smeigiant ananasą.

Laos beer 0,640 L = 9 000 kip, kokteiliukas SPY wine cooler (vynas su mineraliniu) – 9 000 kip.

Vakare pasimėgavom masažais, Jonas tradiciniu Laosietišku, aš – veido. Abu kainavo po 35 tūkst.kipų.

Beje, šnd tapom milijonieriais !!! Laoso milijonieriais, su pilna kišene Laoso kipų. Keičiant pinigus keityklose, prie pat langelio stovi dėžutė, kurioje pridėta plonų gumyčių, jos skirtos pinigams susirišti, nes visi užsieniečiai, kurie keičiasi šiek tiek virš 100 USD, patampa milijonieriais :)

Nusipirkome bilietus rytojui važiuoti į Laoso pietus – Pakse miestelį, kur turėtų būti itin žalia. Sleeper bus bilietas žmogui kainuoja 16 000 kip, išvažiuoja iš Southern autobusų stoties 20 val, ir važiuoja 9 val. P.S.Southern bus station yra 13-15 km nuo Vientiano.

Ryt bandysime aplankyti Buda parką.

2d. TAILANDAS: Neįtikėtini klimato pokyčiai

Po 9 val.skrydžio pagaliau Bankoke. Migracijos formalumus susitvarkėme be problemų ir nuskubėjome pasiimti savo bagažo. Autobuso bilietai į Bankoką iš oro uosto parduodami pirmame aukšte prie 8 išėjimo, langelis - Airport Ekspress. Autobuso nr. AE4. Kaina 150 b. Beje, tuos pačius bilietus galima nusipirkti ir išėjus iš oro uosto. Kaina ta pati. Grafike parašyta, kad autobusas važiuoja kas pusvalandį, bet iš tikro tai kas valandą. Atstumą iki miesto, t.y. 30 km nuvažiuoja per valandą. Bankoke autobusas išleidžia prie pas traukinių stoties Hua Lampong. Tai paskutinė jo stotelė.

Išėję iš oro uosto iš karto pajutome šilumą, toks geras jausmas. Bet šiluma nebuvo tokia kaip pernai ar užpernai. Pasirodo ne tik Australijoje vyksta neįtikėtini gamtiniai reiškiniai, bet ir čia gamta pokštauja. Juk tokiu metų laiku čia turi būti mažiausiai +35 šilumos, bet geriausiu atveju čia +25. Visą dieną pravaikšwiojau mieste su šiltu džemperiu. Sutikom keliautoją vokietį, kuris papasakojo , kad Tailando pietuose taip pat vyksta keistenybės – ten dabar liūtys, kai jos turėjo baigtis jau lapkričio mėn.

Traukinių stotyje pilna žmonių, kurie laukia savo traukinio. Jų tiek daug, kad net netelpa susėsti ant kėdžių, todėl visi sugulę ar susėdę ant grindų.

Iš traukinių stoties 20:00 val. vykstame naktiniu traukiniu link Laoso sienos – Nong Khai.

Traukinių stotis Hua Lamphong ir mūsų traukinys

Traukinio vidus - nėra ypatingas, bet ir nėra tragiškas

Traukinyje išsitiesia sėdynės ir iš 2 sėdimų vietų gaunasi 1 gulima. Viršuje atsidaro dar viena miegama vieta - viršutinis aukštas. Jis siauresnis nei apatinis. Pakankamai patogu, netgi patalynę švarią apvelka, pagalves duoda, dekius. Yra ir tūlikas, tik žiauriai kratosi traukinys, tai hmmm sunkiai pasitaiko ;)))

Traukinyje dirba ne tik aptarnaujantis personalas, bet ir policija ar tai apsauga. Policija su revolveriais pakabintais prie šono. Ne visai jauku buvo iš pradžių, nes jie sėdėjo prie pat mūsų, net bijojom išsitraukti alų iš kuprinės, bet paskui jie perrėjo į kitą vagoną. Super ! Pokšt, alutis!!!

1d. Skrydis Ryga-Helsinkis ir Helsinkis-Bankokas

Daiktai kelionei. Mažesnė krūva mano, didesnė - Jono :)

Skrydis Ryga-Helsinkis ir Helsinkis-Bankokas

Rygos oro uoste nesklandumų nebuvo, bet Helsinkyje jų iškilo. Pirmiausiai tas, kad paprašėme check-in‘e, jog mus sodintų kartu lėktuve, tai kaip tyčia susodino per 3 eiles vieną nuo kito. Galiausiai kai visi keleiviai sulipo ir liko laisvų vietų, susikeitėme jomis ir gavom superines 2 vietas prie lango be jokių kaimynų pašonėje. Neilgai teko jomis džiaugtis, nes pilotas pranešė, kad negalėsime pakilti, kol nepatikrins lėktuvo mechanikai, nes iškilo problemos variklyje kažkokios susijusios su tepalais. Pralaukėm valandą, kol patikrino variklius ir tada pranešė, kad visiems reikia išlipti, šis lėktuvas negali skristi. Laukiamajame pralaukėme dar 2 val, kol galiausiai pakeitė lėktuvą. Valioooo !!! Išskristi turėjome 16 val., o išskridome 20val. Bet jau geriau vėliau, nei su sugedusiu lėktuvu. Vietas vėl sumakliavom, ir gavome tas pačias geras.

Didžiulis pliusas FINNAIR kompanijai už nerealiai patogų ir gerą lėktuvą. Vietos kojoms belekiek, kėdės patogios, reguliuojasi galvai padėti pagalvėlės, telikai kiekvienam keleiviui individualiai, filmai, žaidimai, maitinimas du kartus, vynas, gaivieji gėrimai, vanduo.