11d. Vietnamas. 150 km motoroleriu - Cham Towers

Nuo pat ankstyvo ryto, vos tik saulei patekėjus, jau kračiausi ant motorolerio. Beje, kadangi šis miestas Quy Nhon yra vietnamiečių poilsiavimo vieta, čia nėra automatinių motorolerių, yra tik rankiniai. Hmmm. Vietnamiečiai juk gimę ant motorolerių, tai moka kuo puikiausiai ir su rankiniu važiuoti, o mums - europiečiams – tai sekasi sunkiau. Beje, nuomos kaina ta pati, standartinė 6 usd.

Kaip gerai, kad kažkas vis tik sugalvojo tokį daiktą kaip navigacija, nes susivedus adresą ir pasikračius ant motorolerio 22 kilometrus, pirmieji Cham Towers (Čampos bokštai) buvo pasiekti labai lengvai. Beje, bokštai matėse jau ir nuo greitkelio, stūksojo ant didžiulės kalvos, tik buvo neaišku kaip iki jų privažiuoti.

Pasukus kelis ratus aplink, įvažiavus pro kažkokius vartus, įėjimo vis tiek nebuvo. Bet buvo kažkokia pusiau privati valda, labai gražiai sutvarkyta. Ir kaip paaiškėjo vėliau – tai buvo vienuolynas.

Teko kelti tvoros tinklą ir lysti pro apačią, kad kažkaip prisibrauti prie tų Champ Tower. Toks ne itin malonus jausmas – brautis per tvorą :) Galiausiai prasibrovus ir nieko nesusibraižius (!), pasitiko status kalnas. O kaip į jį įlipti ir pasiekti tikslą ? Ir čia iš kažkur (greičiausiai iš niekur) išniro vietinis žmogelis ir besišypsodamas ranka parodė takelį, beveik užžėlusį žolėm. Ir kaip aš pati jo nemačiau … Jis vis ėjo iš paskos ir vis kažką naudingo parodė. Ir nieko už tai nepaprašė, tik maloniai šypsojosi.

Užlipus į pirmą, o vėliau ir į antrą įkalnę, pasigirdo motorolerio garsas. Pribėgo žmogelis ir pradėjo mojuoti pinigais, na reikėjo susiprasti, kad reikia susimokėti. Bet kaina juokingai maža - 20 000 d (2,40Lt). Vis tik yra čia normalus įvažiavimas ir bilietų kasa ... Oops... ;)

Vienas iš Banh It Cham bokštų

Šitie keturi bokštai, tai tos pačios Čampos karalystės statiniai, kurie buvo ir My Son mieste, tik čia jie beveik nesugriuvę, nors ir buvo pastatyti 12-tame amžiuje. Kiekvieno bokšto architektūra skirtinga. Juos po truputį dabar restauruoja ir galiu garantuoti, kad nors dabar jie nelankomi, bet po dvejų ar trejų metų, čia bus turistų traukos centras. Ir jei atvirai, jie man netgi labiau patiko nei taip  gausiai turistų lankomi My Son mieste. Beje, ten ir kaina jau nebe 20 000, o 100 000 d.

Dar vienas iš Banh It Cham bokštų

Nusileidus žemyn nuo bokštų, jau teisingu keliu, atsivėrė vaizdas į vienuolyno teritoriją. Viskas taip gražiai sutvarkyta, aplinka prižiūrėta, medeliai ir gėlynai išpuoselėti. Šiaip visur Vietname įspūdingi šedevrai iš medžių ir gėlių sukurti, ištysi raštai netgi padaryti, pakelės apsodintos banzai medeliais, įvairiausių spalvų augalėliais. Ne veltui vietnamiečiai Amerikoje vertinami kaip geriausi sodininkai.

Šio vienuolyno teritorijoje stūkso įspūdingo dydžio balta, sėdinčio Budos statula. Pirmą kartą matau baltą, nes iki šiol visos budistų matytos Budos skulptūros buvo auksinės arba tiesiog betono spalvos.  

 Laiptai link didžiulio sėdinčio Budos

Sėdintis Buda

Beveik už 30 kilometrų nuo šių bokštų, pasitiko kiti – Duong Luong Cham Towers. Juos rasti buvo truputį sudėtingiau ir teko važiuoti pro kelis kaimus, ryžių plantacijas. Vaizdai kvapą gniaužiantys... 

Duong Long Cham Towers – taip pat 12 amžiaus statiniai. Pats aukščiausias (vidurinysis) – 40 metrų aukščio, šoniniai – 37 metrų. Jie atrodo visi trys identiški, žiūrint iš šalies, tačiau jų visų ornamentai yra skirtingi. Tai bokštai, kurie pastatyti buvo ne tik iš plytų, bet dar ir iš akmens. Kai tuo tarpu kiti Čampos statiniai yra sudaryti tik iš plytų. Nes apdirbti akmenį, t.y. padaryti jame įvairiausius ornamentus yra sunkiau, nei apdirbti plytas.

Gaila, bet neįmanoma per foto parodyti bokštų didybės, taigi aš stoviu šalia jų, papėdėje, kad pamatyti dydžių skirtumą ;)

Duon Luong Cham Towers

Augantys ryžiai

Pakeliui namo, t.y. į Quy Nong miestelį, pilnos pakelės ryžių kaitinasi prieš kaitrią saulutę, supilti tiesiog ant gatvės jie taip džiūsta.  

Džiūstantys ryžiai pakelėje

Kuo tolyn, tuo oras vis karštyn. Smagu, gera, šilta +35. Saulutė šviečia ir nelyja. Vat tokį orą aš dievinu. Jau ir maudžiausi jūroje. Vanduo šiltutėlis, bangos didžiulės. Kadangi čia kaip jau minėjau sea food‘o sostinė, tai ir paskutinė vakarienė – kalmarai. 

Paskutinė vakarienė Quy Nong - Squid with noodles (50 000d/6 Lt)

Smagi ir nuostabi šalis tas Vietnamas. Ir šitas miestelis Quy Nong laaaaabai patiko, nes absoliučiai nėra turistų, tik vietnamiečiai poilsiauja patys čia. Gaila, bet ryt teks jį palikti... Ir traukti dar piečiau - į Nha Trang. 

10d. Vietnamas. Tolyn į pietūs - Quy Nhon

Ryte 06:00 val. autobusu iš Hoi An į Quy Nhon. 

Beje, dar trumpai apie Hoi An. Šis miestas buvo viena didžiausių prekyviečių XVIa. Pietryčių Azijoje, o karo metais – didelė amerikiečių kareivių poilsio bazė. Jame populiari transporto priemonė – dviračiai. Ore netvyro smogas, nors čia yra nemažai važinėjančių ir motoroleriais. Visą Hoi An senamiestį galima aplankyti pėsčiomis ir pamatyti tokius statinius kaip Japonų tiltas, Kiniečių šventykla, vietnamiečio pirklio namas, šilko fabrikėliai, galerijos, amatininkų dirbtuvėlės ir t.t. Visą tai galima apžiūrėti ir užėjus vidun, tereikia tik nusipirkti Hoi An miesto pasą (~12 Lt),galiojantį tris dienas ir su juo galima pasirinkti 6 vietas, norimas pamatyti iš vidaus.

Dieną miestas ne itin pilnas gyvybės, bet štai vakare jis atgyja. Tačiau labai neilgam, tik nuo 18:00 (t.y. iškart sutemus) iki 22:00 val. 10 val vakaro visi pradeda užsidarinėti ir ruoštis rytojaus dienai, nes keliasi miestas 5-6 ryte.

Naktinis Hoi An žibintų turgus

Beje, vienas iš Hoi An šedevrų – Fresh sping rolls, t.y. ryžių lapų suktinukai su krevetėmis ir įvairiomis žolelėmis. Ryžių lapai tiesiog tik vandenyje išmirkyti, suminkštėja, pradžiūna truputį ir susisukti reikia arba tau jau atneša susuktus suktinukus. Labai skanu, nes dar mirkosi jie į įvairiausius padažus. Kaina svyruoja nuo 4 iki 8 litų. Užmačiau vietinėje parduotuvėlėje šitų ryžių lapų ir labai pigiai (1 Litas). Reiks parsivežti į Lietuvą. Nors yra jų ir mūsų krašte, tik kad kainuoja kosmosą (10 Litų).

Paskutinė vakarienė Hoi An miestuke - Fresh Spring Rolls

Autobusas, važiavęs iš Hoi An į Quy Nhon, nevėlavo nė sekundės ir lygiai 13:00 buvo Quy Nhon mieste. Čia vietinių vietnamiečių pamėgtas poilsinis kurortas. Daugiausiai jų čia plūsta iš Hochimino (Saigono). Kaip keista, kad išlipus autobusų stotyje niekas nepripuolė, nepradėjo siūlyti transporto, einant gatve į miesto centrą, kiek buvo sutikta gatvės prekeivių, nei vienas nieko nepasiūlė įsigyti. Na, kaip paaiškėjo vėliau, turistai čia retenybė. Vietiniai nemoka angliškai, todėl ir tyli, nieko nesiūlo. Viešbučiuose susikalbėti taip pat neįmanoma žodžiu, jie įsijungia kompą arba planšetkę, tada google translate ir tokiu būdu tenka pabendrauti, išsiaiškinti nakvynės kainas. Smagu ;)

Kiekviename viešbutyje bandžiau nusiderėti kiek įmanoma mažesnę kainą ir galiausiai po n-tojo bandymo, kainą nuleido ir gerokai, t.y. nuo 16 usd iki 9 usd. Ir arti centro, ir didelis kambarys, ir jame yra viskas ko reikia. Viešbutis "Hoang Son".

Quy Nhon – tai jūros gėrybių sostinė. Visa pakrantė pilna žvejų valčių ir laivelių. Naktį gaudo kalmarus, krevetes, vėžiagyvius įvairiausius, krabus, dieną – žuvis (red fish, pink fish, sunflower fish ir t.t., kitų net nesupratau nei pavadinimų, nei kas tai per gyviai).  

Žvejybinė valtelė (p.s. tokių pintų jų čia pilna pakrantė)

 Jūros gėrybių gaudymas

Pietums, vakarienei ir dar vienai vakarienei – jūros gėrybės – krevetės, kalmarai, kažkokie vėžiagyviai. Skonis – nepaprastai gardus, nes viskas šviežia, dar net ką tik judėjo. Kiekvienoje kavinukėje, tik prisėdi, atneša didžiulį keptą lapą iš ryžių su padažiukais, įpiltais į mini lėkšteles. Tai tarsi užkandis prieš maistą. Tada atneša visą kibirą ledukų. Stiklines gėrimams. Beje, niekas, nei vienoje kavinėje nemokėjo angliškai … Paduoda meniu, jame surašyta vietine kalba … Tai tenka ieškoti bent jau tokių vietų, kur meniu bent su keliais paveikslėliais. Ir dar, nei viename meniu nėra kainų. Jos kiekvieną dieną kinta, t.y. priklauso nuo pagauto laimikio. 

Muc chien toi / kalmarai su įvairiausiom žolėm (~8 Lt)

Tom do hap la dua / krevetės su kalendra (~7 Lt)

Muc Com nuong moi / kalmarai, kepti ant žarijų (~6 Lt)

Visur jie patiekia tą patį padažą, netgi stiklinės tokių pačių raštų ir formų.  Man toks įspūdis, kad kažkuris pirmas sugalvojo šį verslą, o kiti nusikopijavo. Kaip ir visame Vietname, jei kažkas kažką pardavinėja, tai aplink bus dešimtys, pardavinėjančių lygiai tą patį.  

Super maistas, super miestukas šitas, tik pavadinimą aš jo vis pamirštu, nes labai keistas. Ir dar truputį gaila, kad susikalbėti sunku, kad niekas nekalba angliškai... Na, bet Azijos ženklų kalbą aš jau neblogai įvaldžius ;) O ypač kai noriu valgyt - puikiai tą išreiškiu ;)
P.S. One more perfect day!

9d. Vietnamas. My Son šventyklos

5:00 val. ryto. Tamsu ir tylu už lango, jokio šurmulio. Uch… reikia keltis ir važiuoti su motoroleriu į My Son kuo anksčiau, kol ten dar neprivažiavo krūvos turistų su autobusais, specialiai ten vežančiais, laukiančiais, ir parvežančiais atgal į Hoi An. Kiek pasidomėjau, tie autobusai išjuda apie 7 - 8 val ryto.

5:30 val. – ant motorolerio, jau kelyje iš Hoi An į My Son. Gatvės visos judrios ir atgyjusios, nors ką tik buvo totali tyla visame mieste. Gera valanda kelio (~60km) ir štai My Son miestukas.

My Son

Šis My Son miestas yra saugomas UNESCO. Tai Čampos karalystės, gyvavusios centriniame Vietname II-XVa., sostinė ir religinis centras, skirtas garbinti dievus ir pačius Čampos karalius. Archeologai išsiaiškino, kad šis kompleksas buvo statytas keistai, t.y. plytos dedamos buvo be ornamentų ir tik pastačius šventyklą, buvo iškalami įvairūs raštai, piešiniai ant jos sienų. Vienu iš Čampos karalių viešpatavimo laikotarpiu, beveik visų bokštų viršūnės buvo padengtos grynu auksu, o atėjus nuosmukiui, ta garbė iš bokštų buvo atimta...

My Son vienos iš šventyklų raštai

Bėgant metams kompleksas užaugo džiunglėmis. Jis buvo dar kartą atrastas 19 amžiuje, bet amerikiečiai subombardavo jį karo metu, kadangi Vietnamo valdžia šį miestą laikė kaip vieną iš karinių bazių. Iš 68 My Son statinių yra like tik 20, bet ir tie prastos būklės.

My Son šventyklų liekanos

My Son griūvėsiai apaugę žolėmis

Vietinis My Son sargas

Beje, My Son turi tuos pačius architektūrinius bruožus kaip ir Pietryčių Azijos šedevrai:  Ankor Wat šventykla Kambodžoje, Bagan - Birmoje, Borodurum - Indonezijoje ir Ayutaya - Tailande. 

Įėjimas į šį kompleksą kainavo 100000 dongų, t.y. tik 12 Lt. Na nors ir daug esu visko mačius, bet My Son patiko. Plotas tik jo nėra didelis, tikėjausi ilgėliau teks klaidžioti po džiungles. Ir už poros valandų čia jau buvo pilna turistinių autobusų, krūvos žmonių. Kaip gerai kad pavyko išvengti to šurmulio, nes kažkaip nemėgstu, kai fotografuoju ir kadre malasi šimtai žmonių. Beje, čia vyko ir vietnamietiškų šokių pasirodymas (foto žemiau).

Pakeliui namo, t.y. į Hoi An, ant kelio moterytės pardavinėjo arbūzus. Ir kaip nepirkti, kai  5 kg arbūzas kainuoja centus? O dar, kaip vėliau paaiškėjo, jis be galo skanus!

Arbūzų pardavėja

Ir pagaliau pajūrys!

Šiandien per pietus atradau dar vieną nuostabų vietnamietišką patiekalą. Blynelis keptas su sojų daigais, prie jo patiekiami  ryžių lapai, žuvies padažas, čili pipiriukai, čili padažas ir įvairiausios žolės (salotos, kalendra ir mėta ir kažkokios kitos). Ant ryžių lapo reikia dėti ketvirtį blyno, apibarstyti žalumynais ir susukti suktinuką, jį valgyti mirkant į padažus. Na, super, tikrai geras patiekaliukas. Tokio dar čia nebuvau valgiusi. Beje, kaina 3 Lt. 

Naujas atrastas Vietnamo kulinarinis šedevras

Ką gi, dar viena nuostabi diena, pilna visko: beprotiškai gero, dieviškai skanaus, pasakiškai gardaus maisto... Ryt traukiu dar piečiau ... Atsikelti ir vėl reikės 5:00 val... Labanaktukas...

8d. Vietnamas. Iš Hue į Hoi An

Dar šiek tiek trumpai apie vakarykščias Hue aplankytas vietas

Įėjimai į visus vakar aplankytus objektus nekainavo daug. Citadelė ir uždraustasis miestas – 105000 d (~12Lt), Khai Dinh – 80000d (8,90Lt). Visi kiti – nemokami. Čia, agentūrose, yra siūlomi pažintiniai turai po Hue miestą ir visas jo įžymybes. Kaina svyruoja apie 30-40 USD. Bet pačiai viską pamatyt buvo daug įdomiau. Daugelis lankytinų vietų yra pačiame centre, šalia Perfum River, kitos – 10 km atstumu nuo Hue. Jos lengvai pasiekiamos išsinuomavus motorolerį pusdieniui (3 USD). Taigi ir vėl konstatuoju faktą – viską darantys be agentūrų pagalbos, galima daug, labai daug sutaupyti. Pavyzdžiui, vakarykštis biudžetas vietoje 30 USD yra tik 13 USD (kuras 1 USD, motoroleris 3 USD, įėjimai į mokamus objektus ~9 USD). O dar ta neįkainojama patirtis važiuoti motoroleriu per tokį chaotišką eismą. Hue nėra mažas miestas, eismas čia nemenkas.

Vairavimas ir kelių eismo taisyklės Vietname

Kelių eismo taisyklės Vietname yra tokios:

1 taisyklė – taisyklių nėra. Beje tai pagrindinė taisyklė.

2 taisyklė – tas kas važiuoja priekyje tavęs, tas nesidairo atgal pro veidrodėlius, gali kada nori net neperspėjęs ir neparodęs posūkio staigiai pasukti iš pirmos juostos į kairę, arba iš trečios į dešinę. Tas, kas važiuoja iš paskos, turi saugotis važiuojančių priekyje.

Oras Hue

Vakar vakare žiauriai sulyjo lietus, kiaurai permerkė, grįžus į viešbutį rūbus netgi teko gręžti. Tolesnės orų prognozės - lietus ir griaustinis. Taigi, nėra reikalo čia užsibūti, reikia traukti dar piečiau į Hoi An miestą. Jo senamiestis visas įtrauktas į Unesco paveldą. 

Šiandienos įvykiai: autobusu iš Hue į Hoi An

Ryte - šalta, visa net pašiurpus nuo drėgmės ir žemos temperatūros. Brrr.. Aš juk neturiu šiltų rūbų ... Iš Lietuvos išskridau su tokiais plonyčiais. Tikiuosi Hoi An bus šilčiau. Keistas tas oras, juk tik atvažiavus čia, buvo karšta, o praėjo kelios dienos - šalta ;)

Kilometražas Hue-Hoi An tik 130 km, bet autobusas važiavo 5 valandas. Vietovės vaizdingos. Pakeliui pravažiuotas miestas Danang – įspūdžio nepaliko. Beje, buvau prisikaičius ir prisiklausius iš sutiktų keliautojų, kad Danang labai turistinis, jame pilna rusų, kurie kaip visada elgiasi pagal savo standartus ...

Hoi An

Vieta nakvynei rasta lengvai ir greitai. Home stay, t.y. apsigyveni su vietiniais, na tiksliau jų name. Gautas kambarys nerealiai didelis, erdvus! Yra ir terasa, langai iki žemės. Wow! Ir visa tai tik 12 USD / 30 Lt. 

APARTAMENTŲ VIDEO 
Home stay - kambarys

 Hoi An miestukas labai jaukus, gražus, mielas su autentišku senamiesčiu. Tvarkingas, su daugybe gatvių, skverų, senoviškų namukų. Teka upė, kurioje pilna valčių ir laivelių. Ore tvyro nuostabi dvasia, visi atsipalaidavę ir laimingi.

Valtelės Hoi An prieplaukoje

 Visą laiką kol esu Vietname, vis kaupiausi paragauti patiekalo Hot Pot Seafood (lietuviškai išvertus - “jūros gėrybės karštame puodelyje”). Visose kavinukėse yra šis patiekalas, bet jis ne itin pigus (~20 – 40 Lt), o čia Hoi An vienoje iš kavinukių vis tik smalsumas (ir aišku kaina – 130000d / 15 Lt) mane nugalėjo. Ir gerai padariau, kad užsisakiau, nes nerealiai skanu, pilna kalmarų, krevečių ir nerealaus skonio žuvies. Patiekalas puode, pastatytas ant ugnies ir visas kunkuliuojantis atnešamas ant stalo. Wow, super duper kaip skanu. O kvapas neapsakomas. Jūros gėrybės ne penkis kartus šaldytos ir atšildytos, o totaliai šviežios. Eina sau, kaip aš pasiilgsiu Lietuvoje tokio maisto ... 

 Hot Pot Sea Food - kunkuliuoja, verda -niamy niamy

 Hoi An visos galvės pilnos kiniškų žibintų, kurie įžiebiami naktį 

 Vietinės lupikės, už kekę bananų paprašė 12 Lt ;)

Vakare prieplaukoje pristojo moterytės su savo mikro laiveliais ir siūlė pasiplaukioti upe po vakarėjantį miestuką. Prašė 100000d, nusiderėjau per pusę. Ir tai buvo tikrai smagus laiko praleidimas, nes valtelė buvo tokio senumo, moterytė beje irgi. Plaukiau ir galvojau – kuri užlinks pirma ... Bet pastaroji buvo puiki irkluotoja, taip mikliai ji valdė valtelę su vienu netgi ne irklu, o pagaliuku ;) Wow, patirtis daro savo. 

Tikriausiai nušokau nuo proto, bet ryt laukia kelionė išsinuomotu motoroleriu į My Son miestelį, iki ten apie 60 km. Visi šiaip važiuoja su kažkokiais autobusiukais/minivenais. Netgi žmogelis, nuomavęs motorolerį sako, kad tai prasta mintis, kelias blogas, bus labai sunku. Na bet tai bus dar vienas nuotykis ;)  Oi beje, oras čia puikus, šilta. O rytojui praneša lietų ... Hmmm, na bus matyt ;)

Vakaras žibintų apšviestame mieste

Kadangi šiandien šeštadienis, tai norėjosi ilgėliau pasibūti, pavakaroti miesto šurmulyje. Dieną Hoi An atrodė gražus miestas, o vakare - stebuklingai nuostabus, apšviestas gausybės įvairiausių spalvų ir formų kinietiškų žibintų. Oho, tikrai įspūdinga vieta. Vajetus, alus kavinėje arba bare tik 5000d, t.y. 0,60 Lt ... Aš gi nemėgstu alaus, bet čia jis labai skanus, nes šviežias, vietinės gamybos, vadinamas jis Bia Hoi. 

Labanakt ;)

7d. Vietnamas. Uždraustasis purpurinis miestas ir kitos Hue įžymybės

Viešbutukas „Why not Hotel“  išsinuomuotas kainavo 12 usd/naktis. Tvarkinga vonia, švarus kambarys, balta patalynė, vienkartiniai dantų šepetukai, muiliukai ir t.t. Bet yra vis tik pasirodo ir geresnių kambarių, t.y. prie viso to ką jau išvardinau dar reiktų pridėti plokščiaekranį TV (tik negi tikrai kas nors atostogų metu jį žiūri?), mini šaldytuviuką (labai gerai vandenukui susidėti atsišaldyti) ir balkoną (gera vakare jame pachillinti). Taigi, viešbutukas „Why Not Hotel“ buvo iškeistas į „“, kuris yra dar geresnis, ir dar pigesnis (10USD).

Kadangi čia labai šilta (8 val. ryte jau +30), tai čia yra... uodų ...  kurie be jokio gailesčio sega į kojas ... Bandžiau pasiūlyti jiems milijoną dongų, kad atstotų, bet... nepasirašė. Taigi kojytės jau geriokai pakandžiotos mano atrodo, dar šianakt miegant į sieną trenkiau galvą, tai turiu gražų guzą, ir dar nugara subraižyta nuo laipiojimo į antrą aukštą  naktiniame autobuse. I look „pretty“ :)

Šiandien visa diena buvo skirta uždraustąjam purpuriniam imperatoriaus miestui ir kitoms Hue įžymybėms. Saulytė maloniai šildė, o lengvas vėjelis gaivino. Tobulas labai oras ilgam pasivaikščiojimui po monumentus.

Khai Dinh imperatoriaus kapavietė

 Khai Dinh Tomb

 Khai Dinh Tomb

 Khai Dinh Tomb

 Khai Dinh Tomb

 Khai Dinh Tomb

Truc Lam pagoda

Thai Hoa Palace 

Piktas katinukas ir aš

Drabužiai galvos apdangalai

Imperatoriaus miesto ornamentai

Hue tiltas bei vietinė moterytė

Vakare žiauriai sulyjo lietus, kiaurai permerkė, grįžus į viešbutį rūbus netgi teko gręžti. Rytojaus dienai praneša lietų ir griaustinį jau nuo pačio ryto. Taigi nėra reikalo čia užsibūti, reikia traukti dar piečiau į Hoi An miestą. Jo senamiestis visas įtrauktas į Unesco paveldą. Ryt 8:00 val. autobusas išvyksta ir turėtų būti jau vietoje po 4-5 val. Na, tikrai įdomu kaip šį kartą - ar tikrai laiku bus galutiniame taške, ar vėl vėluos autobusas.

6 d. Vietnamas. Smagioji kelionė iš Haipong į Hue

Perkant naktinio autobuso bilietus Haipong – Hue, juos pardavęs žmogus sakė, kad kelionė truks tik apie 14 valandų, t.y. išvažiuoja autobusas 18:30 ir būna vietoje kitos dienos ryte 08:00 val. Dar beje, kadangi tai autobusas su miegamom vietom ir jos išdėstytos dviem aukštais, prašiau jo gal septynis kartus, kad vieta būtų pirmame aukšte, o jis vis man kartojo: “ok, ok, no problem, 1st floor”. Tikriausiai net nereikia pasakoti, kokiame aukšte buvo ta vieta … Teko pabendrauti su kartu važiavusia danų pora, tai jie kai pirko bilietus, jiems iš kart pasakė – tik vietiniams parduoda pirmą aukštą, o turistams – ne. Smagumėlis ;) Na bet tai nauja patirtis keliauti tokiu autobusu, nes tokiu būtent dar nekeliavus. Čia miegamos vietos ilgis gal tik 1,60 cm, plotis – ne daugiau 50 cm … Per visa autobusą eina trys eilės po du aukštus viengulių tokių lovų. Aišku vietnamiečiams jos labai patogios. Jie telpa visu ūgiu ir dar vietos nemažai lieka.

Naktis buvo ... na tokia įdomi, nes antrame aukšte gulėti nebuvo itin jauku, kadangi baisu iškristi, o kelias vingiuojantis, vairuotojas tai stabdė, tai greitėjo. Gerai kad lovoje yra įtaisyti diržai, tai prisisegus jais – išsimiegojau PUIKIAI. Taigi tikrai vakar internete visi perskaityti komentarai internete apie naktinius autobusus – išlepusių turistų svaičiojimai. Mitas paneigtas ;)

Ryte, pažvelgus į laikroduką ir pamačius kad jau 8 val., pakilo nuotaika, nes supratau, kad tikslas – Hue – tuoj bus pasiektas. Tik kažkodėl autobusas vis važiavo ir važiavo... Galiausiai 9 val sustojo, bet nieko panašaus į autobusų stotį nebuvo. Čia buvo didžiulė kavinė-valgykla po stogu. Visi suskubo brautis kaip išprotėję laukan, bėgo į vidinį kiemą, kuriame stovėjo didžiulė vandens talpa. Vietiniai taškytis pradėjo joje, semti vandenį ir su juo - ten jau gerokai pastovėjusiu – valytis dantis, plautis rankas, kojas. Tada visi brovėsi prie stalų, sėdo ir kažko laukė. Pasirodo čia į autobuso kainą dar ir pusryčiai įskaičiuoti. Beje, pusryčiai buvo standartiniai – Pho sriuba. Pakankamai nebloga ;) Beje, vakar beklaidžiojant po Haipong miestą ir belaukiant šio naktinio autobuso, atsitiktinai tokios skanios Pho sriubos teko užragauti. Wow. Bet ji nebuvo kažkokios vienos rūšies, ji buvo su viskuom kas tik įmanoma. Pati skaniausia kol kas valgyta Vietname.

PHO sriubytė, nerealiai skani ir soooti ;) 

Vietiniai stebėjosi mano draugija

 Visas gėrybių stalas

 Taigi autobusas toliau riedėjo dardėjo, dar kartą stojo – pietauti, ir vėl tie pietūs buvo už dyką, įskaičiuoti į bilieto kainą. Ir galiausiai tik 15:00 val. jis atvažiavo į Hue. 

Smagusis autobusas - pirmas aukštas

 Smagusis autobusas

Joaa įdomus grafikas, turėjo būti Hue 8:00, o atvažiavo 15:00 val. Na, bet tai nuotaikos negadina, nes čia Hue – šilta, netgi sakyčiau karšta. Valioooo, pagaliau išsinėriau iš 3 maikonų ir džemperiuko. Beje, atstumas iki Hue nuo Haipongo yra 900 km žemyn į pietus, štai todėl ir toks temperatūrų skirtumas, nuo +16 iki + 30.

Hue tikrai gražus ir tvarkingas miestas, man čia laaaabai patinka. Maistas jau truputį kitoks nei Vietnamo šiaurėje bet gal netgi sakyčiau dar skanesnis. 

Mėsytė kepta ant citrinžolės iešmelių 65 000d (~7 Lt)

 Šitą patiekalą (foto žemiau) užsisakiau tik todėl, kad jis pigus - 20 000d(~2,30Lt). Bet kai atnešė, supratau, kad sunkiai įmanoma suvalgyti jį tokio dydžio...

Dar viena nuostabi diena, gardus maistas, puikūs ir draugiški žmonės. Vietnamas man tikrai labai patinka. Beje, čia kažkodėl tikrai daug pigiau nei aš tikėjausi ar buvau skaičiusi.
Ryt laukia pasivaikščiojimas po miestą - reikia savo akimis pamatyti visas lankytinas vietas, o jų čia labai daug.