7d. Nha Trang miesto įžymybės

Šiandien oras buvo itin palankus ilgiems pasivaikščiojimams po Nha Trang miestą. Temperatūra tesiekė vos +32. Kelionę pradėjome paplūdimiu. Juo visą kelią ėjome iki Pho Nagar Cham Towers budistų šventyklų. Kaip tik pataikėme ant budistų aukojimo laiko, t.y. kai visi vietiniai nešė vaisius, pieną, saldainius ir dėjo ant altoriaus, taip atlikdami auką. Šventyklos vidus buvo tiesiog paskendęs smilkalų kvape, kuris net atrodo sodina prie žemės, bet geraja prasme, t.y. tarsi hipnotizuoja.

Aukojimo ceremonija

 Aukojama viskas - gėlės, vaisiai, saldumynai, vanduo

Pho Nagar Cham Towers šventyklos vidus

 Tam, kad galėtum patekti į šventyklos vidų, reikia būti tinkamai apsirengus, t.y. kelnės turi dengti kelius, jokių atvirų drabužių, kurie apnuogina nugarą, krūtinę. Kadangi čia karšta, tai visi smalsuoliai ateina tikrai nepasiruošę tinkamai, todėl čia, šalia šventyklų, stovi spinta, kurioje sukabinti drabužėliai dengiantys viską ką reikia. Taigi ir man teko tokį apsivilkti ir prieš įeinant į šventyklą dar nusiauti batus. Tai tiesiog privaloma visiems.

Aprangėlė, deramai šventyklos lankymui dengianti kūną

Pho Nagar Cham Towers šventykla buvo pastatyta VII-XII a. Čampos nariai ją naudojo aukoms aukoti. Čampos - tai etninės kiniečių ir vietnamiečių budistų grupės. Šventyklų viduje persipynę visokių dievų – Buda, Šyva su daugybe rankų. Įdomiausiai, kad Šyva yra pusiau vyras, pusiau moteris, t.y. viršutinė dalis - veidas ir platūs pečiai - vyro, krūtinė ir visa apatinė - moters. 

Šyva dievas – pusiau vyras, pusiau moteris

 Visos moterys šventykloje, po ilgo klūpėjimo ant kelių, atsistoja ir šitą daiktą – linga – trina rankomis ir tada braukia sau per galvą, per veidą. Vaizdas tikrai kažką primenantis, ir ne veltui. Pasirodo, linga – tai tikrai vyriškos Šyvos pusės atributas.

Linga - vyriškosios Šyvos pusės atributas

Daug prisižiūrėjome keistų ritualų ir patraukėme atgal link miesto ieškoti Long Song Pagodos bei sėdinčio Budos, kurio aukštis be platformos, ant kurios jis pasodintas, siekia net 14 metrų. Kaip ir visur budisme, taip ir čia, laiptai link budos iš abiejų pusių saugomi drakonų.

Buda, sėdintis lotoso pozoje

Drakonas ir aš

Long Song Pagoda

Didžiulis gulintis Budda

Milžiniškos Buddos pėdos

Kai tiek privaikščiojom, norėjosi jau kuo greičiau poilsiuko nuo kepinančios saulės ir maistuko įsimesti į skranduką. Prie pat Long Song Pagodos atradome vietinių lankomą valgyklėlę, joje nebuvo nei vieno turisto, tik vietnamiečiai. Tokios kavinukės yra aukso vertės, nes ten paragauji tikrojo vietinio maisto, neadaptuoto europiečiui. Užsisakėm lotoso žiedų salotų, vaisių kokteilių ir vietnamietiškos kavos. Už viską sumokėjome tik kelis dolerius, nors privalgėm iki soties.

Lotoso salotos

Diena buvo ilga ir smagi. Vis tik Nha Trang nors ir vadinamas rusų poilsio sostine, bet turi ką pasiūlyti pamatyti, aplankyti. Esu čia buvus ir pernai, bet neišmaišiau pačio miesto taip giliai, kaip dabar. Ryt tikriausiai trauksime jau iš čia kažkur kitur ;) Nesinori vienoje vietoje užsibūti ilgiau kaip 1-2 dienos, nes norisi pamatyti kuo daugiau. IKI. 

6 d. Kratymasis autobuse vingiuotu keliu iš Dalato į Nha Trangą

Atsikėlėme, susikrovėme daiktus ir nusipirkome bilietus į Nha Trangą. Ten tikrai turėtų būti šilčiau nei čia Dalate. Bilietas žmogui 6 usd. Kelionės trukmė apie 5 valandas. Tik nesupratau kodėl taip ilgai, juk atstumas žemėlapyje ne toks jau ir didelis. Na kai pajudėjome iš vietos, jau supratau kodėl - kelias buvo vingiuotas, staigiai kylantis aukštyn, staigiai krentantuis žemyn, su aštriais posūkiais ir kvapą gniaužiančiais kalnų tarpekliais. Tokiu keliu važiuojant tikrai nepriskubėsi, nors vairuotojas lėkė kaip akis išdegęs. Kadangi sėdėjau pačiame autobuso gale, tai dar ir galvą sugebėjau kelis kart trinktelti į lubas. Viską atpirko pribloškiantys gražūs vaizdai aplinkui - ryškiai žalia augmenija bei čiurlenantys kriokliukai. 

Atvykus į Nha Trangą, pavyko greitai ir pigiai gauti nakvynę beveik prie pat jūros. New Dragon Hotel - 10 usd už kambarį, kuriame net dvi dvigulės lovos - abidvi kietos tarsi tai būtų tik lentos, užklotos paklode. Dar čia yra ir kondicionierius bei ventiliatorius, orui vėsinti, bet nei tas, nei anas - neveikia. Rozetės irgi ne visai veikiančios ir įrengtis aukštai. Jeigu nori pasikrauti telefoną, tai jis tiesiog kabalioja ore, pajungtas ant laido.

New Dragon Hotel - 10 USD

VALIUTA

Vietname vis tik geriausiai turėti dolerių, o ne eurų, nes net ir atsikaitant ne vietine valiuta, vietiniai dolerio kursą paskaičiuoja protingai, o vat dėl euro kurso tenka pasiginčyti. Paima jie tuos eurus, varto prieš šviesą, o kai kur netgi atsišviečia tavo pasą, jeigu mokama suma yra didelė. 

Pietų Kinijos jūra

Pagaliau pamatėme JŪRĄ!!! Ji buvo labai, labai, laaaabai pikta :) Grėsmingai bangavo ir siautėjo, bet tai nesutrukdė išsimaudymui joje. Aišku tokios didžiulės ir stiprios bangos netgi įsibridus iki kelėnų, sutrypė mane taip, kad apsiverčiau kulversčiu kelis kartus po vandeniu. Nuo smėlio susibraižiau kojas ir rankas, bet buvo labai linksma ;) Gaila tik kad nepavyko užfiksuoti bangų didumo ir galingumo.

Nha Trang pakrantė / Pietų Kinijos jūra

Maistas

Aš jau tikriausiai nei vienos dienos neįsivaizduoju be skaniųjų Spring Rolls'ų, įdarytų krevetėmis. Nha Trange šis patiekalas irgi populiarus ir kaina tokia pati kaip ir prieš tai kur ragavau. Tik čia teko pavargti kol radau savo taip mėgstamų Banh Xeo, nes šiame mieste atostogauja daug rusų, jiems net skrydis tiesioginis yra iš Maskvos, taigi ir maistas adaptuotas jų skoniui, daug mažiau to tikrojo vietnamietiško tradicinio maistelio. 

Dienos maistas - Sprin Rolls

Ryžių makaronai su jūros gėrybėm - 60 000 dongų

Grill krevetės - 70 000 dongų

Nha Trange buvau ir pernai, bet nespėjau apžiūrėti visko. Tada aš važiavau už miesto, į džiungles, prie krioklių, o dabar kai jau vakar pakankamai prisibuvau gamtoje ir pamačiau Elephant Falls, norėjosi daugiau miesto lankytinų vietų - pagodų, pasivaikščiojimo pajūriu, skanaus maisto. Taigi, rytojaus planas - Nha Trang miesto įžymybės ;) 

5 d. Dalato kriokliai ir šventyklos

Kadangi šiame viešbutyje, kur esame apsistoję, neveikia internetas, taigi negalėjome rasti informacijos apie Dalat miestą - kur ką verta aplankyti, kur nuvykti. Išsiregistravome ir pasinėrėm į naujos nakvynės vietos paiešką. Visur vos tik įžengus pirmiausia klausdavau - "Do you have wi-fi?", o tik po to sekė klausimas apie kainą. Po neilgų bandymų, radome puikią vietą ir vėl gi po gerų derybų ir trypimo ant slenksčio, galutinė kaina nuo 14 $ nukrito iki  10 $. Šaunumėlis! Kambarys erdvus, ne klaustrofobiškas, truputį vonios durų rankena užstringa, tai tenka pavargti kai nori iš vonios išeiti, na bet čia yra beveik veikiantis wi-fi (internetas).

ApartamentųVIDEO (spausti)

Tame pačiame viešbutuke išsinuomojau ir motorolerį už 5 $. Susikrovus į kuprinę reikalingiausius daiktus (vanduo, žemėlapis, bananai), pajudėjome į vakarus. Tikslas - Elephant falls / Dramblių kriokliai. Išsiaiškinau, kad tai itin retai turistų lankomi kriokliai, kadangi jie toliausiai nutolę nuo Dalat miesto. Iki jų reikia važiuoti 35 kilometrus, o iki visų kitų, čia esančių, tik apie 5-7 km. Taigi pasirinkome dardėti kuo toliau, kur nėra žmonių. Tik vat kaip juos rasti, niekas normaliai nepaaiškino, nei viešbutyje, nei internete, nei „Lonely Planet. Vietnam“ knygoje. Visur tik kažkokia kreiva nuoroda – važiuokite į vakarus link Ta Nung kaimo ir ten kažkur jau patys susigaudykite kur tas krioklys. Tai mes taip ir padarėm – važiavom, grybavom, apsisukom, vėl apsisukom, tada jau sunerimom, pradėjom vietinių klausinėti kaip rasti krioklius. Aišku niekas nesuprato ko mes norim, absoliučiai niekas nežinojo žodžio „waterfall“ (krioklys). Tada aš nupiešiau ant popieriaus ale kažką panašaus į krioklį, bet tai nepadėjo, visi ko klausėme, tik kraipė galvas. Oho-ho, gerokai pavargom... Žiūrėjau jau tik į spidometrą ir bandžiau orientuotis pagal nuvažiuotą kilometražą, kai skaitliukas rodė jau beveik 35 kilometrus, ėjome pas žmones ir vaizdžiai rankomis ir balsu imituojant bėgantį vandenį, bandėme išsiaiškinti kur tie nelemti kriokliai... Pagaliau kažkam pavyko suprasti ko mes norime, ir tiesiog parodė ranka dešinėn. Pavažiavome tuo keliuku gal tik 5 metrus ir iš karto pamatėme tuos krioklius. O, dieve, net akyse prašviesėjo, kai po tokių grybavimų pagaliau pasiekėme tikslą :)

Elephant Falls

Elephant Falls

Elephant Falls

Sekantis, norimas pamatyti, objektas buvo - Linh An Pagoda / šventykla. Pagoda įspūdingai didelė, laiptai į ją iš abiejų pusių saugomi drakonų. Viduje, be Budos statulų, iš abiejų pusių yra pakabinti didžiuliai diskai, ant kurių ratu išdėstyta gausybė rankų su akimis kiekviename delne. Tai simbolizuoja tūkstantį Budos rankų ir pasako, kad Buda yra galingas, viską mato ir gali visiems padėti.

LinhAn Tu pagoda video (spausti)

Linh An Tu šventykla iš išorės

Linh An Tu šventyklos sergėtojas

Linh An Tu šventyklos laiptai

Linh An Tu šventyklos vidus

Kadangi jau vakarėjo, pajudėjome kuo greičiau link Dalat miestuko, nes vos tik įvažiavome į kalnuotą greitkelį, oras staigiai atšalo, buvo be galo sunku vairuoti, nes šaltis tiesiog stingdė rankas. Laikiau vairą ir ant staigių posiūkių jau vos jį sugebėjau pasukti reikiamu kampu.

Grįžome į miestelį jau gerokai sutemus ir pataikėmė tiesiai į kamščius, piko valandas. Na buvo tikrai nemenkas iššūkis vairuoti motorolerį, kai aplink virė toks galingas eismo srautas ir nuolatinis pypsėjimas. Važiavau sulėtintai, bet vistiek buvo panikos momentų, o ypač kai man pro motorolerio priekį kaip niekur nieko prašaudavo koks kitas motoroleris, tai vos spėdavau sureaguoti ir staigiai kalti ant stabdžių.

Vakare išėjome prasivaikščioti miestelio gatvėmis, temperatūra nebuvo džiuginanti, ji tesiekė vos +15 laipsnių. Apėjome pėščiomis viską, kas įmanoma buvo apeiti, kad tik sušilti, atstingti kažkaip, nes nuo kelionės motoroleriu vis dar drebėjimas nebuvo dingęs.

Naktinis Dalatas - gausybė KARAOKE kavinių

Gatvės skanumynai

Gatvės skanumynai

Arbatą išsinešimui pilama į maišelius

Štai toks tas Dalat miestelis, kuriame mes tikrai ne viską spėjome apžiūrėti, bet nusprendėme, kad čia per šaltą pasilikti dar vienai dienai, kadangi mūsų turimi drabužiai pakankamai ploni. O čia mažų mažiausiai vakare jau reikia striukės :) Nors temperatūra vakarais +15 laipsnių, bet kadangi tai kalnuotos vietovės, tai atrodo, kad yra nerealiai šalta. Ryt tikriausiai trauksime link jūros - į Nha Trang miestą.  

Kelionės žemėlapis

4 d. Hošiminas – Dalatas / 8 valandos gulomis autobuse

Atsikėlus ryte, reikėjo apsispręsti kur traukti toliau - į šiaurę į Dalat miestą kur drėgna, kalnuota ir vėsu ar į pietūs į salas, kur baltas smėlis ir žydras vanduo. Vis tik geriausia yra tinginiškus malonumus pasilikti kelionės pabaigai, taigi susiradome agentūrą, kurioje bandėm nusipirkti autobuso bilietus į Dalatą.

Sekėsi sunkiai nes kad ir ko beklausėm, ten dirbantis vaikinukas tik linksėjo galvą ir rodė į ant sienos pakabintą Vietnamo žemėlapį. Aš jam sakau: "Ar autobuse gausime kur sėsti ar reiks stovėti visą kelią?". Pažiūrėjo į mane, pakraipė galvą ir sako: "Yes". Tada suglumusi bandžiau patikslinti savo klausimą: "Nesupratau? Tai bilietą pirksim su nurodyta vieta ant jo konkrečia sėdėjimo? Ar kas kur nori ten ir sėda?". Jo atsakymas tas pats: "Yes". Tada suėmė juokas ir sakau jam - „Tu žinai ką nors ar nieko nežinai ir bet ką man sakai?“. Jo atsakymas standartiškas – „Yes“. Na va, pagaliau išsiaiškinome, kas ir kaip yra :) Na labai konkretus vaikinukas :) Tiesiog teko pasakyti jam "sorriukas ir ikiukas" ir ieškoti kitos agentūros, parduodančios autobusų bilietus. Ją radus, įsigijome bilietus už 14 $ žmogui.

Oho... Kelionės trukmė iš Hošimino į Dalatą - 8 valandos... Tas faktas ne itin pradžiugino. Na bet čia bent jau nemelavo kaip prieš tai buvusioje agentūroje. To vaikinuko teigimu autobusas į Dalatą važiuoja apie 4-5valandas.

Dar turėjome laisvą pusvalanduką iki autobuso išvykimo, taigi pasistiprinome prieš ilgą kelią. Nieko nėra skaniau pusryčiams, kaip vietnamietiškas patiekaliukas - Banh Xeo. Jis gaminamas iš ryžių miltų, pridedama į tešlą turmeriko. Įdaro variacijos priklauso nuo regiono. Kaip pagrindas visada dedami sojų pupelių daigai ir tada jau arba krevečių, arba kiaulienos, arba abiejų ingredientų kartu. Man labai keista, bet jie mėgsta maišyti mėsą su jūros gėrybėm. Gzzz... 

Banh Xeo – 40 000 dongų

 Banh Xeo vidus / įdaras

Sleeping bus - autobusas su gulimomis vietomis

Autobusas, su kuriuo dardėjome į Dalatą, buvo vadinamasis sleeping bus, t.y. jame ne sėdimos, o gulimos vietos yra. Vietinių ūgiui tai tos vietos tikrai gulimos, na bet mums jos pusiau sėdimos ir dar kojas gerokai sulenkus per kelius, nes kitu atveju, jei jas ištiestum, kaimynui ant galvos užkrautum.

Kadangi kelias buvo ilgas, tai standartiškai autobusas stojo pusiaukelėje pavalgyti. Prie bilietų, mums dar davė kažkokias korteles „50% nuolaida”. O visą kitą vietnamietiškai parašyta. Tai kaip paaiškėjo, jos skirtos kavinėje panaudoti, kur mes ir sustojome. Užsisakėm visko – tradicinės vietnamietiškos sriubos - Pho Bo, nevalgantiems mėsos - ryžių makaronų su jūros gėrybėmis, na, o mėsaėdžiams - ryžių bei vištienos, ruoštos kario padaže :) Kai viską atnešė, net žagtelėjome, kokio dydžio tai porcijos ... Net pusės neįveikėm. O sumokėjome už viską tik 62 000 dongų (~3 usd).

Atvykus itin lengvai ir pigiai gavome vietą nakvynei – 10 usd – su Wi fi (kuris absoliučiai neveikė), karštu vandeniu. Erdvus didelis kambarys,  dvi dvigulės lovos, rankšluosčiai, TV, mini šaldytuvas, kondicionierius, kurio čia tikrai nereikia. Čia labai šalta, nes esame gerokai aukščiau jūros lygio. Jei Hošimine buvo gerokai virš +30, tai čia Dalate vakare kažin ar temperatūra siekia bent +18.

Rytoj laukia nauja diena, nauji įspūdžiai, tikriausiai imsime motorolerį, tik vat kad mano kompanjonas nemoka vairuoti motarkės :) Na kažkaip bandysime jį išmokyti ir pakeliauti aplink Dalatą, nes čia daug gražių gamtovaizdžių.  

3 d. Hošiminas. +32 šilumos. 22 kilometrai pėščiomis. Turbo dienelė ;)

Rytas tamsoje

Rytas prasidėjo tamsoje, nes juk išsinuomotas viešbučio kambarys neturi lango... Kaip vis tik sunku orientuotis kai čia neprasiveržia dienos šviesa. Rytinė kava, atsivežta iš Lietuvos, labai pagelbėjo. Kaip gerai, kad įsidėjau tarybinę spiralę, vandeniui užkaitinti. Beje, jeigu kas turite dar tokią užsilikusią, aš perku, kad ir už  50 litų :) Nepamainomas daiktas kelionėse.

Susikrovus daiktus į kuprines, patraukėme į Bui Vien gatvę ieškoti pigesnės nakvynės nei 19 USD, t.y. kiek mokėjom šiąnakt. Beveik visur kur ėjome, girdėjome - „Sorry, we are full“ (Atsiptrašome, nėra vietų), arba kaina buvo 15 $ ir daugiau. Na mano tikslas buvo nemokėti daugiau kaip 10 $ ir aš jį pasiekiau po geros valandos klaidžiojimo.

„LouHotel“ - APARTAMENTŲ VIDEO (spausti)

Lou Hotel - 10 $

Beje, mane labai prajuokino šio Lou Hotel vidaus taisyklės, iškabintos kambaryje. Čia griežtai reikia elgtis štai kaip – nelošti azartinių žaidimų kambaryje, nesivesti prostitučių, nesinešti porno video ir net porno nuotraukų.

Kai jau yra kur gyventi ir galima nusimesti sunkiąją kuprinę nuo pečių, belieka tik traukti apsižvalgyti į miestą. Maršrutas įtemptas nes intensyviai kepinamas saulės, štai todėl vidurdienį visi vietiniai nieko neveikia, o tiesiog pakritę pavėsyje kur ant suolo, mašinos bagažinėje, ant šaligatvio ar netgi ant motorolerio – ilsisi. Nesuvokiu kaip jie nenukrenta.

Poilsiukas ant motorolerio

Ir dar beje, kaip ir kas kartą atvykus į Aziją, nesuvokiu elektros laidų gausybės gatvėse. Jų čia apstu, kabaliojančių, nutysusių, kartais net iki pat žemės. Štai akivaizdus pavyzdys, foto žemiau – laidai net susukti į krūvą, kad neliestų žemės.

Elektos laidai laideliai...

 Elektos laidai laideliai...

Hošimino gatvės viralas.

Gyvenimas gatvėse čia virte verda, be perstojo burzgia motoroleriai, visi kažką nešiojasi su savimi ant krūtinės užsikabinę ir siūlo įsigyti, motorolerių vairuotojai, laisvu nuo darbo metu žaidžia stalo žaidimus. Bet kokie tai stalo žaidimai, jeigu juos žaidžia ant grindinio. Tai greičiau žemės, o ne stalo žaidimukai.

Stalo, t.y. žemės žaidimai

Sprogus padangai, tau greit pagelbės moto-servisas, įsikūręs tiesiog tiesiai ant beveik kiekvienos didesnės sankryžos. Tai labai patogu ir greita. Beje, net susimąsčiau – ar teko čia matyti rimtų didelių autoservisų... Tikriausiai, kad nelabai ;)

Padangų keitimo „centras“

Gatvės prekyba

Šios dienos maistas.

Pusryčiams  nėra nieko geriau už ryžius su daržovėmis pakeptus WOK keptuvėje, o ypač kai toks patiekalas čia tekainuoja vos dolerį. Pietums – Spring Rollsai su daržovių įdaru ir žuvies padažu (irgi tik doleris). O vakarienei - krevetes sumaišytos su kiauliena, gauta masė pamauta ant citrinžolės šaknies ir iškepta ant žarijų. 60 000 dongų kainuoja toks patiekalas (~3 $).

Spring Rollsai su žuvies padažu – skanu ir pigu

Krevečių ir kiaulienos masė ant citrinžolės iešmelių

War remnants museum

Karo muziejus – įdomus, tik nuotaika slegianti aplanko pabuvojus jame... Daug baisių foto, karinių pabūklų, lėktuvų, naikintuvų ir visų kitų reikalų, naudotų Vietnamo karo metu.

Karo muziejaus atributai

Helikopteris

Tankiukas

Be karo muziejaus, šiandien dar aplankyta buvo ir Jade Imperior Pagoda, vietnamietiškoji Notradamo katedra, įspūdingos geltonos spalvos centrinis paštas, daugybė tvarkingų ir gražiai išpuoselėtų Hošimino parkų, siaurų gatvelių, privalgyta daug skanaus vietnamietiško maisto ir nueita tikrai nemažai kilometrų pėščiomis, kadangi oro temperatūra šiandien ne itin sodinanti prie žėmės – tik +32. Taigi, tai  idealus oras pasivaikščiojimams netgi su pakankamai sunkia kuprine ant pečių.   

Vietnamietiškoji Notradamo katedra

Hošimino centrinis paštas

Jade Imperior pagodos kiemas

Mieste vyksta tiek daug keistų ir mums europiečiams nesuvokiamų įvykių, pavyzdžiui, vietoje to, kad spausdintų reklamas ir klijuotų jas ant vitrinų, jie jas tiesiog išpiešia. Na bet iš kitos pusės tai atrodo daug gražiau ir prabangiau nei tiesiog kažkoks priklijuotas plakatas, skelbiantis apie eilinį išpardavimą. Beje, Vietname daug dailininkų ar tiesiog gražiai piešiančių vyrų. Kai kurie jų turi ir savo paveikslų parduotuves – galerijas. Įdomų ir gražų paveikslą galima nusipirkti tik už 50-100 USD. Na bet pernai, Hanojuje, po itin ilgų derybų, aš paveikslą nusipirkau už 22 USD.

Ranka piešiami plakatai ant parduotuvės vitrinos

Besitreniruojantys kovos menų, lauke ... +32...

Žymusis Cho Ben Thanh Hošimino turgus naktį

Štai toks tas penktadienis Hošimine – judrus, įdomus, kultūrinis, gurmaniškas. Koks rytojaus planas, dar nėra nuspręsta, tiesiog tai bus apmąstyta ryte šviežia galva. Nes šiandien per daug visko įvyko, kad būtų galima kažką protingo nuspręsti ;)

Beje, labai sunku gauti normalų ir veikiantį internetą, tai todėl ir mano blogas vėluoja gerokai...