10 d. Hoi An. My Son šventykla ir žirklių diena

Vakar iš vakaro buvome nusipirkę bilietus į My Son šventyklą.  Čia galimos dvi opcijos: 1) pirmyn ir atgal veža autobusu; 2) pirmyn - autobusu, atgal - laivu. Pirmas variantas kainuoja 4$, antras 6$ ir dar pietūs laive įskaičiuoti į tą pačią kainą. Abejais atvejais įėjimo bilietas į šventyklą yra neįskaičiuotas. Bet už tą kainą mus paima iš viešbučio, pavežioja, palaukia, paplūkdina ir grąžina, kaip kad sakė, atgal į viešbutį, bet iš tikrųjų tai į Hoi An senamiestį. Beje, galima daryti kaip kad aš dariau pernai - patiems beveik dvi valandas dardėti su motoroleriu, bet čia pakankamai šalta rytais. Ir dar gi... mane naktiniame autobuse peršaldė kondicionierius... Visa užkimus nuo jų beprotiško noro važiuoti naktimis itin šaltai. Gal vairuotojai taip daro, kad patys neužmigtų naktiniame kelyje. Taigi, kad ir kaip gaila, bet nerizikuoju ir motorolerio kol kas, kol nesijaučiu gerai 100%, nesinuomoju. Ir vis tik neprašauta kad važiuota su autiku nes už tą kainą gavom dar ir nerealiai nerealų gidą!!! Gyvas, judrus, šmaikštus ir tikras oratorius! Taip išraiškingai viską papasakojo, kad net beveik nieko nefotografavau, o tik klausiausi jo istorijų. Beje, jis atsakė į visus iškilusius klausimus man apie šias My Son šventyklas, apie religiją, aukojimo apeigas, dar ir kas nepriklauso papasakojo. Super gidas!

Įėjimas į My Son šventyklą - 5$. Architektūra primenanti Angkor Wat. Daugelis šventyklos dalių, kompleksų subombarduota amerikiečių Vietnamo karo metu. Dar iki dabar likusios gilios duobės nuo bombų atakos. Šioje vietoje, t.y. My Son, buvo karinė Vietcom (Vietnamo šiaurės komunistų) bazė, todėl amerikiečiai ir bombardavo šį miestą. 

My Son šventyklos komplekso pastatai

My Son

Apsara

My Son - induismo ir budismo šventyklų kompleksas, statytas Čampos karalių. Tai nebuvo jų gyvenamoji vieta, o tik aukojimui skirtos šventyklos. Iki šiol archeologai nesupranta kaip jie sugebėjo pastatyti tokius statinius, su tokia išskirtine architektūra, raižiniais, reljefais, nenaudojant jokios  rišamosios medžiagos tarp plytų ir akmenų. Plytos rankų darbo ir akmuo be cemento ir viskas laikosi iki dabar, t.y. tai kas likę amerikiečių nesubombarduota. Kas dabar atstatyta tai su cementu ir fabrikinėm plytom ir po 10-20 metų tas naujas darbas restauracijos jau baigia sugriūti.

Naujos statybos siena - jau baigia sugriūti po 10 metų

 

Senoji Čampos karalystės laikų siena - atrodo net laiko nepaliesta

Dabar dar yra išlikusi maža Čampos bendruomenė, kuri gyvena Vietnamo pietuose, Mekongo deltoje, šalia Kambodžos sienos. Žmonės yra tamsaus veido, juodų garbanotų plaukų ir rengiasi ilgais drabužiais kaip kokie musulmonai.

Šios šventyklos My Son turi tiek budizmo, tiek ir induizmo apraiškų. Šventyklos, skirtos aukojimui, atsuktos į rytų pusę nes neturi langų, tik angą (duris) įeiti į vidų ir aukoti. Aukodavo ne kraują ir ne žmones, o tik šventą pieną iš indų laikomu švento gyvūno - karvės ir šventą vandenį - surenkamą aukštai kalnuose arba iš lietaus. 

Vyriškoji Šyvos pusė - LINGA

Vakarieniauti ėjome į jau vakar patikrintą kavinukę ir tikrai nesigailėjome užsisakę Banh Xeo 40000 dongų ir Lau Hai San / sea food pot - 80000 dongų. Aišku, gal ir nelabai išvaizdžiai tai atrodo - puodas kaip močiutės kaime, aprūkęs, suodinas, ant stalo mums patiesė laikraštį - bet skonis šio patiekalo pasakiškas.

Lau Hai San / Jūros gėrybių puodas

Beje, šią dieną drąsiai pavadinčiau žirklių diena :) Nes visur kur šiandien valgėm, atnešdavo žirkles tam kad pasismulkinti užsisakytą patiekalą. Prieš vakarienę, vietinių gausiai apsėstoje kavinukėje, tiesiog smalsumo vedami užsisakėm tai ką ir jie visi valgė - čili pipiriukus sumaišytus su kalendra ir susuktus į ryžių popierių ir pakeptus ant žarijų. Geras skonis, super! Ir prie patiekalo atnešė ne peilį, o žirkles :) Pasismulkinkit, vadinasi! Pasikarpėm ir suryjome su padažiuku bei salotomis. 

Gatvėje ant žarijų kepami čili suktinukai - 5000d/vnt

Susikarpėme patiekalą su įrankiu, kurį gavome - žirklėmis

Valgant vakarienę, mums vėl atnešė žirkles ir parodė, kad jos skirtos tam Banh Xeo blyneliui perkirpti. O čia pasirodo dar visas ritualas valgymo. Perkerpi, dedi ant ryžių popieriaus, užberi žalumynų, susuki ritinėlį, mirkai į žuvies padažą ir valgai.
VIDEO - Banh Xeo valgymo pamokėlė (spausti)

Banh Xeo - pasikarpykite, nes peilio nėra :)

Ši diena taip pat buvo ilga ir puiki, ryt laukia kita – ne ką mažiau įspūdingesnė. Ryt trauksime dar šiauriau, į Hue. Tai Vietnamo imperatorių pastatytas miestas, su itin daug gražių statinių.

Beje, žinau, kad labai... labai atsilieku su blogo rašymu, bet tiesiog taip trūksta laiko rašymui... 

Iki ryt ;)

9 d. Hoi An - mielas ir jaukus miestas

Šianakt keliavome naktiniu autobusu iš Nha Trang į Hoi An. Lygiai 8 val. ryto jau buvome Hoi An autobusų stotyje, t.y. viskas laiku, kaip ir buvo žadėta. Vos tik išlipus iš autobuso, prisistatė kažkokia vietinė veikėja ir pradėjo klausinėti ar turime kur apsistoti, bet labai maloniai ir neįkyriai tai darė. Pradėjau su ja kalbėtis ir pasakiau, kad mums nereikia jos siūlomų kainų, t.y. 14, 16 ir 20 usd, mums reikia nakvynės maksimum už 10 usd, bet realiai tai pageidautumėm už 8 usd. Na ji tada sako – „Mes tada tiesiog pavešime jus iki Hoi An miesto centro nemokamai, iki mūsų viešbučio „Vinh Huy“, jeigu nepatiks, neapsistokite jame ir nereikia mokėti už pavežimą“. Na jeigu jau taip, tai kodėl gi ne. Atvykus į viešbutį, kambario kainą vis tik pavyko sutarti už 10 usd, o sekančią naktį dar išsiprašiau su didesne nuolaida – už 8 usd. Na va kaip greitai visi reikalai sutvarkyti, dar net ne pusiaudienis, o jau yra kur nusimesti daiktus ir atsikvėpti.

Vinh Huy hotel – 8 USD

Kiekviename naujame mieste visada smagu atrasti naujų dar neragautų patiekalų, arba ragautų, bet tik kitokios variacijos jų. Čia Hoi Ane labai populiarus patiekalas Nanh Vac (White Rose), gaminamas iš ryžių miltų ir krevečių masės. Tai tarsi koldūnai, kurie nesulenkti pusiau. Patiekiamas šis patiekalas su žuvies padažu bei čili. Įdomus ir naujas skonis.

Patiekalas – Nanh Vac (White Rose) – 45000 d

 Tofu su daržovėmis - 40000 d

Hoi An – labai gražus miestas, tai siūvėjų miestas, kuriame tau per naktį pasius kokį nori drabužį, batus. Kainuoja tikrai trigubai ar net penkiagubai pigiau nei Lietuvoje pirkti iš parduotuvės tą patį daiktą. Pavyzdžiui, odinius batus pasiūti gali už maždaug 100 Lt. Suknelę, bet jau tokią ne kasdieninę, o proginę labiau – už 70 – 100 Lt. Jau mums lietuviams tai atrodo cheap-cheap (kaip, kad sako vietiniai), o užsieniečiams manau čia iš viso centai tokios kainos :)

Smagios ir judrios Hoi An gatvelės, pilnos prekiautojų suvenyrais, kavinių, Unesco saugomų senovinių pastatų. Šalia turistams įrengtų prabangesnių kavinių, tiesiai ant šaligatvio, prie pat gatvės puikuojasi ir kuklios vietinės kavinukės, skirtos vietiniams.

Kuklus gatvinis „restoranėlis“

Gatvės prekyba suvenyrais

Unesco saugomi statiniai

 Šventyklos vidus

Ieškodami kur pavakarieniauti, aptikome nerealiai gerą vietą – maistas joje pigus ir skanus, porcijos didelės. Štai mano vakarienė – Vegetable Curry su ryžiais - 40 000d / 5 Lt.

Vegetable Curry su ryžiais - 40 000d / 5 Lt.

Rytoj iš pat ankstaus ryto judėsime į My Son šventyklas. Buvau pernai ten, bet be gido, tai labai daug klausimų iškilo dėl visų tų statinių, ženklų, simbolių. O rytoj ten būsime su gidu. Žmogui tai kainuoja papildomai 4-6 USD, tai ar gi gaila sumokėti tuos kelis papildomus pinigus ;)

8 d. YOLO

Bilietai į Hoi An
Iš dalies labai gerai, kad šiuo metu Vietname ne visai piko metas, t.y. ne sezonas. Nereikia pergyventi dėl bilietų kad negausi jų. Nereikia iš anksto prieš dieną ar net kelias planuotis kur vyksi ir pirkti bilietų. Galima tą pačią dieną nueiti ir nusipirkti autobuso bilietą ir už valandos jau sėdėti autobuse. Patogu ir ramu, nes tikrai nemėgstu iš anksto žinoti ką veiksiu ryt, poryt.

Nha Trange, tik atsikėlę, labai lengvai nusipirkome bilietus į Hoi An miestą. Važiuosime su naktiniu autobusu, taip vadinamuoju - sleeping bus. Keista pasirodė tai, kad nesvarbu ar važiuoji tik pusę kelio, tarkim iki Qui Nongo, ar važiuoji dvigubai ilgesnę atkarpą, t.y. iki Hoi An, kaina ta pati – 6 usd.

YOLO!
Beje, vakar naktį atsitiko ne visai malonis dalykas... Nežinau ar pati neužsisegiau piniginės segamos ant juosmens, ar kaip, bet pamečiau arba pavogė mano telefoniuką ... Samsungiuką... Tuo momentu buvo pikta, bet labai trumpai, nes kai taip atsitiko, tiesiog pagalvojau YOLO (You Only Live Once) – tai tik daiktas, tai tik materialus daiktas ;) Jo netekimas man tikrai nenumuš atostogų nuotaikos! Esu savo svajonių šalyje, kur šilta, smagu ir gera, o visą kitą - nesvarbu. YOLO!
Telefono paieška

Nuo pačio ryto tik prabudus, jau kirbėjo galvoje kur gauti telefoną. Ėjau netgi per telefonų pardavimo vietas ir klausinėjau - kokius modelius turi padėvėtus, nes vis tikėjausi pamatyti na ir aišku išsipirkti savąjį. Deja, bet neradau savojo. Tada supratau, kad teks pirkti naują. Įdomiausiai tai, kad yra oficialūs salonai pardavimo, pusiau oficialūs ir tokie gatviniai kioskai. Tai gatviniuose galima įsigyti padėvėtą telefoną arba kinietišką Samsungą, bet tau iš karto atvirai pasako, kad tai gerai padirbtas originalas, kuris yra „made in China“ ir jie neatsako už jo veikimą po kelių mėnesių. Tą patį pasako ir pusiau oficialiuose salonuose – yra originalūs samsungai ir tie kinietiškieji, bet pastarieji „not good, bad phones“. Oho, kai buvau malaizijoje, tai man ant vos ne ant kelių krito įrodinėdami, kad tie kinietiški – tai originalūs ir labai labai geri, o čia Vietname – tiesiai šviesiai atvirai konstatuoja, kad tai „Made in China“.

Telefoną nusipirkau oficialiame Samsung salone su garantija ir visais priedais. Dar man įrašė Lietuvių kalbą, nes jos nebuvo. Telefoną pirkau kokias 2 valandas, nes subėgo pusę salono ir visi būtinai turėjo pakalbėti su mumis ir aišku tą patį per tą patį. Tada dar ėjom pas IT darbuotoją, kuris kalbą įrašinėjo 40 minučių. Na, žodžiu, buvo smagu :) Per tą tokį vilkinimą, vos spėjom pavakarieniauti ir atbėgti iki viešbučio, kur jau mūsų laukė naktinis autobusas, taip vadinamasis -Sleeping bus.
Beje, vis norėjau parodyti kaip "kulturingai" žmones per perėjas praleidžia vairuojantieji transporto priemones. O iš tiesų, tai nepraleidžia, ant galvos tau gali užvažiuoti beveik :) Taisyklė paprasta - eik lėtai ir nesiblaškyk, motorolerių ir automobilių vairuotojai patys pasirenka ar praleisti tave, ar apvažiuoti, ar kokį kitą manevrą atlikti. VIDEO žemiau - mano ėjimas per perėją ;)

VIDEO. Einu per perėją vadinasi

Vakarienė – noodles with seafood 35 000 dongų

Naktinis autobusas su Wi-Fi
Šis naktinis autobusas išvyksta iš Nha Trang 20 val, ir atvyksta į Hoi An 8 val. Taigi, važiavimo trukmė ne tokia jau ir ilga, tik 12 valandų. Autobusas labai patogus, pusiau gulomis važiuoji, tai galima puikiai išsiilsėti. Stoja jis kelis kartus per naktį, kad žmonės pavalgytų ar nueitų į tualetą. Dar jame yra Wi-Fi, kuris veikia daug geriau nei daugumoje Vietnamo viešbučių. Tik vat kondicionieriai pastoviai įjungti tai gerokai nervina. Bet aš visada tokiems atvejams turiu arba lipnios izoliacijos arba tiesiog su pleistriukais ir kokia skrajute užklijuoju oro srovę, kad nepūstų į mane ir tada jau ramu – galima muiegoti nedrebant nuo šalčio. Labanakt ir dar kartą YOLO ;)

7d. Nha Trang miesto įžymybės

Šiandien oras buvo itin palankus ilgiems pasivaikščiojimams po Nha Trang miestą. Temperatūra tesiekė vos +32. Kelionę pradėjome paplūdimiu. Juo visą kelią ėjome iki Pho Nagar Cham Towers budistų šventyklų. Kaip tik pataikėme ant budistų aukojimo laiko, t.y. kai visi vietiniai nešė vaisius, pieną, saldainius ir dėjo ant altoriaus, taip atlikdami auką. Šventyklos vidus buvo tiesiog paskendęs smilkalų kvape, kuris net atrodo sodina prie žemės, bet geraja prasme, t.y. tarsi hipnotizuoja.

Aukojimo ceremonija

 Aukojama viskas - gėlės, vaisiai, saldumynai, vanduo

Pho Nagar Cham Towers šventyklos vidus

 Tam, kad galėtum patekti į šventyklos vidų, reikia būti tinkamai apsirengus, t.y. kelnės turi dengti kelius, jokių atvirų drabužių, kurie apnuogina nugarą, krūtinę. Kadangi čia karšta, tai visi smalsuoliai ateina tikrai nepasiruošę tinkamai, todėl čia, šalia šventyklų, stovi spinta, kurioje sukabinti drabužėliai dengiantys viską ką reikia. Taigi ir man teko tokį apsivilkti ir prieš įeinant į šventyklą dar nusiauti batus. Tai tiesiog privaloma visiems.

Aprangėlė, deramai šventyklos lankymui dengianti kūną

Pho Nagar Cham Towers šventykla buvo pastatyta VII-XII a. Čampos nariai ją naudojo aukoms aukoti. Čampos - tai etninės kiniečių ir vietnamiečių budistų grupės. Šventyklų viduje persipynę visokių dievų – Buda, Šyva su daugybe rankų. Įdomiausiai, kad Šyva yra pusiau vyras, pusiau moteris, t.y. viršutinė dalis - veidas ir platūs pečiai - vyro, krūtinė ir visa apatinė - moters. 

Šyva dievas – pusiau vyras, pusiau moteris

 Visos moterys šventykloje, po ilgo klūpėjimo ant kelių, atsistoja ir šitą daiktą – linga – trina rankomis ir tada braukia sau per galvą, per veidą. Vaizdas tikrai kažką primenantis, ir ne veltui. Pasirodo, linga – tai tikrai vyriškos Šyvos pusės atributas.

Linga - vyriškosios Šyvos pusės atributas

Daug prisižiūrėjome keistų ritualų ir patraukėme atgal link miesto ieškoti Long Song Pagodos bei sėdinčio Budos, kurio aukštis be platformos, ant kurios jis pasodintas, siekia net 14 metrų. Kaip ir visur budisme, taip ir čia, laiptai link budos iš abiejų pusių saugomi drakonų.

Buda, sėdintis lotoso pozoje

Drakonas ir aš

Long Song Pagoda

Didžiulis gulintis Budda

Milžiniškos Buddos pėdos

Kai tiek privaikščiojom, norėjosi jau kuo greičiau poilsiuko nuo kepinančios saulės ir maistuko įsimesti į skranduką. Prie pat Long Song Pagodos atradome vietinių lankomą valgyklėlę, joje nebuvo nei vieno turisto, tik vietnamiečiai. Tokios kavinukės yra aukso vertės, nes ten paragauji tikrojo vietinio maisto, neadaptuoto europiečiui. Užsisakėm lotoso žiedų salotų, vaisių kokteilių ir vietnamietiškos kavos. Už viską sumokėjome tik kelis dolerius, nors privalgėm iki soties.

Lotoso salotos

Diena buvo ilga ir smagi. Vis tik Nha Trang nors ir vadinamas rusų poilsio sostine, bet turi ką pasiūlyti pamatyti, aplankyti. Esu čia buvus ir pernai, bet neišmaišiau pačio miesto taip giliai, kaip dabar. Ryt tikriausiai trauksime jau iš čia kažkur kitur ;) Nesinori vienoje vietoje užsibūti ilgiau kaip 1-2 dienos, nes norisi pamatyti kuo daugiau. IKI. 

6 d. Kratymasis autobuse vingiuotu keliu iš Dalato į Nha Trangą

Atsikėlėme, susikrovėme daiktus ir nusipirkome bilietus į Nha Trangą. Ten tikrai turėtų būti šilčiau nei čia Dalate. Bilietas žmogui 6 usd. Kelionės trukmė apie 5 valandas. Tik nesupratau kodėl taip ilgai, juk atstumas žemėlapyje ne toks jau ir didelis. Na kai pajudėjome iš vietos, jau supratau kodėl - kelias buvo vingiuotas, staigiai kylantis aukštyn, staigiai krentantuis žemyn, su aštriais posūkiais ir kvapą gniaužiančiais kalnų tarpekliais. Tokiu keliu važiuojant tikrai nepriskubėsi, nors vairuotojas lėkė kaip akis išdegęs. Kadangi sėdėjau pačiame autobuso gale, tai dar ir galvą sugebėjau kelis kart trinktelti į lubas. Viską atpirko pribloškiantys gražūs vaizdai aplinkui - ryškiai žalia augmenija bei čiurlenantys kriokliukai. 

Atvykus į Nha Trangą, pavyko greitai ir pigiai gauti nakvynę beveik prie pat jūros. New Dragon Hotel - 10 usd už kambarį, kuriame net dvi dvigulės lovos - abidvi kietos tarsi tai būtų tik lentos, užklotos paklode. Dar čia yra ir kondicionierius bei ventiliatorius, orui vėsinti, bet nei tas, nei anas - neveikia. Rozetės irgi ne visai veikiančios ir įrengtis aukštai. Jeigu nori pasikrauti telefoną, tai jis tiesiog kabalioja ore, pajungtas ant laido.

New Dragon Hotel - 10 USD

VALIUTA

Vietname vis tik geriausiai turėti dolerių, o ne eurų, nes net ir atsikaitant ne vietine valiuta, vietiniai dolerio kursą paskaičiuoja protingai, o vat dėl euro kurso tenka pasiginčyti. Paima jie tuos eurus, varto prieš šviesą, o kai kur netgi atsišviečia tavo pasą, jeigu mokama suma yra didelė. 

Pietų Kinijos jūra

Pagaliau pamatėme JŪRĄ!!! Ji buvo labai, labai, laaaabai pikta :) Grėsmingai bangavo ir siautėjo, bet tai nesutrukdė išsimaudymui joje. Aišku tokios didžiulės ir stiprios bangos netgi įsibridus iki kelėnų, sutrypė mane taip, kad apsiverčiau kulversčiu kelis kartus po vandeniu. Nuo smėlio susibraižiau kojas ir rankas, bet buvo labai linksma ;) Gaila tik kad nepavyko užfiksuoti bangų didumo ir galingumo.

Nha Trang pakrantė / Pietų Kinijos jūra

Maistas

Aš jau tikriausiai nei vienos dienos neįsivaizduoju be skaniųjų Spring Rolls'ų, įdarytų krevetėmis. Nha Trange šis patiekalas irgi populiarus ir kaina tokia pati kaip ir prieš tai kur ragavau. Tik čia teko pavargti kol radau savo taip mėgstamų Banh Xeo, nes šiame mieste atostogauja daug rusų, jiems net skrydis tiesioginis yra iš Maskvos, taigi ir maistas adaptuotas jų skoniui, daug mažiau to tikrojo vietnamietiško tradicinio maistelio. 

Dienos maistas - Sprin Rolls

Ryžių makaronai su jūros gėrybėm - 60 000 dongų

Grill krevetės - 70 000 dongų

Nha Trange buvau ir pernai, bet nespėjau apžiūrėti visko. Tada aš važiavau už miesto, į džiungles, prie krioklių, o dabar kai jau vakar pakankamai prisibuvau gamtoje ir pamačiau Elephant Falls, norėjosi daugiau miesto lankytinų vietų - pagodų, pasivaikščiojimo pajūriu, skanaus maisto. Taigi, rytojaus planas - Nha Trang miesto įžymybės ;) 

5 d. Dalato kriokliai ir šventyklos

Kadangi šiame viešbutyje, kur esame apsistoję, neveikia internetas, taigi negalėjome rasti informacijos apie Dalat miestą - kur ką verta aplankyti, kur nuvykti. Išsiregistravome ir pasinėrėm į naujos nakvynės vietos paiešką. Visur vos tik įžengus pirmiausia klausdavau - "Do you have wi-fi?", o tik po to sekė klausimas apie kainą. Po neilgų bandymų, radome puikią vietą ir vėl gi po gerų derybų ir trypimo ant slenksčio, galutinė kaina nuo 14 $ nukrito iki  10 $. Šaunumėlis! Kambarys erdvus, ne klaustrofobiškas, truputį vonios durų rankena užstringa, tai tenka pavargti kai nori iš vonios išeiti, na bet čia yra beveik veikiantis wi-fi (internetas).

ApartamentųVIDEO (spausti)

Tame pačiame viešbutuke išsinuomojau ir motorolerį už 5 $. Susikrovus į kuprinę reikalingiausius daiktus (vanduo, žemėlapis, bananai), pajudėjome į vakarus. Tikslas - Elephant falls / Dramblių kriokliai. Išsiaiškinau, kad tai itin retai turistų lankomi kriokliai, kadangi jie toliausiai nutolę nuo Dalat miesto. Iki jų reikia važiuoti 35 kilometrus, o iki visų kitų, čia esančių, tik apie 5-7 km. Taigi pasirinkome dardėti kuo toliau, kur nėra žmonių. Tik vat kaip juos rasti, niekas normaliai nepaaiškino, nei viešbutyje, nei internete, nei „Lonely Planet. Vietnam“ knygoje. Visur tik kažkokia kreiva nuoroda – važiuokite į vakarus link Ta Nung kaimo ir ten kažkur jau patys susigaudykite kur tas krioklys. Tai mes taip ir padarėm – važiavom, grybavom, apsisukom, vėl apsisukom, tada jau sunerimom, pradėjom vietinių klausinėti kaip rasti krioklius. Aišku niekas nesuprato ko mes norim, absoliučiai niekas nežinojo žodžio „waterfall“ (krioklys). Tada aš nupiešiau ant popieriaus ale kažką panašaus į krioklį, bet tai nepadėjo, visi ko klausėme, tik kraipė galvas. Oho-ho, gerokai pavargom... Žiūrėjau jau tik į spidometrą ir bandžiau orientuotis pagal nuvažiuotą kilometražą, kai skaitliukas rodė jau beveik 35 kilometrus, ėjome pas žmones ir vaizdžiai rankomis ir balsu imituojant bėgantį vandenį, bandėme išsiaiškinti kur tie nelemti kriokliai... Pagaliau kažkam pavyko suprasti ko mes norime, ir tiesiog parodė ranka dešinėn. Pavažiavome tuo keliuku gal tik 5 metrus ir iš karto pamatėme tuos krioklius. O, dieve, net akyse prašviesėjo, kai po tokių grybavimų pagaliau pasiekėme tikslą :)

Elephant Falls

Elephant Falls

Elephant Falls

Sekantis, norimas pamatyti, objektas buvo - Linh An Pagoda / šventykla. Pagoda įspūdingai didelė, laiptai į ją iš abiejų pusių saugomi drakonų. Viduje, be Budos statulų, iš abiejų pusių yra pakabinti didžiuliai diskai, ant kurių ratu išdėstyta gausybė rankų su akimis kiekviename delne. Tai simbolizuoja tūkstantį Budos rankų ir pasako, kad Buda yra galingas, viską mato ir gali visiems padėti.

LinhAn Tu pagoda video (spausti)

Linh An Tu šventykla iš išorės

Linh An Tu šventyklos sergėtojas

Linh An Tu šventyklos laiptai

Linh An Tu šventyklos vidus

Kadangi jau vakarėjo, pajudėjome kuo greičiau link Dalat miestuko, nes vos tik įvažiavome į kalnuotą greitkelį, oras staigiai atšalo, buvo be galo sunku vairuoti, nes šaltis tiesiog stingdė rankas. Laikiau vairą ir ant staigių posiūkių jau vos jį sugebėjau pasukti reikiamu kampu.

Grįžome į miestelį jau gerokai sutemus ir pataikėmė tiesiai į kamščius, piko valandas. Na buvo tikrai nemenkas iššūkis vairuoti motorolerį, kai aplink virė toks galingas eismo srautas ir nuolatinis pypsėjimas. Važiavau sulėtintai, bet vistiek buvo panikos momentų, o ypač kai man pro motorolerio priekį kaip niekur nieko prašaudavo koks kitas motoroleris, tai vos spėdavau sureaguoti ir staigiai kalti ant stabdžių.

Vakare išėjome prasivaikščioti miestelio gatvėmis, temperatūra nebuvo džiuginanti, ji tesiekė vos +15 laipsnių. Apėjome pėščiomis viską, kas įmanoma buvo apeiti, kad tik sušilti, atstingti kažkaip, nes nuo kelionės motoroleriu vis dar drebėjimas nebuvo dingęs.

Naktinis Dalatas - gausybė KARAOKE kavinių

Gatvės skanumynai

Gatvės skanumynai

Arbatą išsinešimui pilama į maišelius

Štai toks tas Dalat miestelis, kuriame mes tikrai ne viską spėjome apžiūrėti, bet nusprendėme, kad čia per šaltą pasilikti dar vienai dienai, kadangi mūsų turimi drabužiai pakankamai ploni. O čia mažų mažiausiai vakare jau reikia striukės :) Nors temperatūra vakarais +15 laipsnių, bet kadangi tai kalnuotos vietovės, tai atrodo, kad yra nerealiai šalta. Ryt tikriausiai trauksime link jūros - į Nha Trang miestą.  

Kelionės žemėlapis

4 d. Hošiminas – Dalatas / 8 valandos gulomis autobuse

Atsikėlus ryte, reikėjo apsispręsti kur traukti toliau - į šiaurę į Dalat miestą kur drėgna, kalnuota ir vėsu ar į pietūs į salas, kur baltas smėlis ir žydras vanduo. Vis tik geriausia yra tinginiškus malonumus pasilikti kelionės pabaigai, taigi susiradome agentūrą, kurioje bandėm nusipirkti autobuso bilietus į Dalatą.

Sekėsi sunkiai nes kad ir ko beklausėm, ten dirbantis vaikinukas tik linksėjo galvą ir rodė į ant sienos pakabintą Vietnamo žemėlapį. Aš jam sakau: "Ar autobuse gausime kur sėsti ar reiks stovėti visą kelią?". Pažiūrėjo į mane, pakraipė galvą ir sako: "Yes". Tada suglumusi bandžiau patikslinti savo klausimą: "Nesupratau? Tai bilietą pirksim su nurodyta vieta ant jo konkrečia sėdėjimo? Ar kas kur nori ten ir sėda?". Jo atsakymas tas pats: "Yes". Tada suėmė juokas ir sakau jam - „Tu žinai ką nors ar nieko nežinai ir bet ką man sakai?“. Jo atsakymas standartiškas – „Yes“. Na va, pagaliau išsiaiškinome, kas ir kaip yra :) Na labai konkretus vaikinukas :) Tiesiog teko pasakyti jam "sorriukas ir ikiukas" ir ieškoti kitos agentūros, parduodančios autobusų bilietus. Ją radus, įsigijome bilietus už 14 $ žmogui.

Oho... Kelionės trukmė iš Hošimino į Dalatą - 8 valandos... Tas faktas ne itin pradžiugino. Na bet čia bent jau nemelavo kaip prieš tai buvusioje agentūroje. To vaikinuko teigimu autobusas į Dalatą važiuoja apie 4-5valandas.

Dar turėjome laisvą pusvalanduką iki autobuso išvykimo, taigi pasistiprinome prieš ilgą kelią. Nieko nėra skaniau pusryčiams, kaip vietnamietiškas patiekaliukas - Banh Xeo. Jis gaminamas iš ryžių miltų, pridedama į tešlą turmeriko. Įdaro variacijos priklauso nuo regiono. Kaip pagrindas visada dedami sojų pupelių daigai ir tada jau arba krevečių, arba kiaulienos, arba abiejų ingredientų kartu. Man labai keista, bet jie mėgsta maišyti mėsą su jūros gėrybėm. Gzzz... 

Banh Xeo – 40 000 dongų

 Banh Xeo vidus / įdaras

Sleeping bus - autobusas su gulimomis vietomis

Autobusas, su kuriuo dardėjome į Dalatą, buvo vadinamasis sleeping bus, t.y. jame ne sėdimos, o gulimos vietos yra. Vietinių ūgiui tai tos vietos tikrai gulimos, na bet mums jos pusiau sėdimos ir dar kojas gerokai sulenkus per kelius, nes kitu atveju, jei jas ištiestum, kaimynui ant galvos užkrautum.

Kadangi kelias buvo ilgas, tai standartiškai autobusas stojo pusiaukelėje pavalgyti. Prie bilietų, mums dar davė kažkokias korteles „50% nuolaida”. O visą kitą vietnamietiškai parašyta. Tai kaip paaiškėjo, jos skirtos kavinėje panaudoti, kur mes ir sustojome. Užsisakėm visko – tradicinės vietnamietiškos sriubos - Pho Bo, nevalgantiems mėsos - ryžių makaronų su jūros gėrybėmis, na, o mėsaėdžiams - ryžių bei vištienos, ruoštos kario padaže :) Kai viską atnešė, net žagtelėjome, kokio dydžio tai porcijos ... Net pusės neįveikėm. O sumokėjome už viską tik 62 000 dongų (~3 usd).

Atvykus itin lengvai ir pigiai gavome vietą nakvynei – 10 usd – su Wi fi (kuris absoliučiai neveikė), karštu vandeniu. Erdvus didelis kambarys,  dvi dvigulės lovos, rankšluosčiai, TV, mini šaldytuvas, kondicionierius, kurio čia tikrai nereikia. Čia labai šalta, nes esame gerokai aukščiau jūros lygio. Jei Hošimine buvo gerokai virš +30, tai čia Dalate vakare kažin ar temperatūra siekia bent +18.

Rytoj laukia nauja diena, nauji įspūdžiai, tikriausiai imsime motorolerį, tik vat kad mano kompanjonas nemoka vairuoti motarkės :) Na kažkaip bandysime jį išmokyti ir pakeliauti aplink Dalatą, nes čia daug gražių gamtovaizdžių.