2d. Pattaya

Pataja visiškai nepasikeitusi nuo pernai metų kai čia lankėmės.

Tvyro tas pats eismo chaosas gatvėse, elektros laidų raizgalynės, sex-turizmas, vaikščiojančios "parduotuvės" (žmonės ant rankų nešiojantys įvairiausius dalykus, kuriuos siūlo, pardavinėja), "maistiaškės" (mobilūs maisto kioskai). Beje apie žmones "vaikščiojančias parduotuves" ir "maistiaškes" būtų galima parašyti visą straipsnį.
Kiekvienas pardavėjas- su tam tikra transporto priemone, ar nešiojamu stendu, ar daiktais rankose - turi skirtingą signalą, pagal kurį yra atpažįstamas. Pavyzdžiui ant pečių maistą nešiojantys žmonės su "neštuvais" (foto žemiau) turi savo ypatingąjį specifinį signalą. Eina jie keliu ar paplūdimiu ir pastoviai pypsi tuo signalu.

Vietiniai atpažįsta signalo garsą, atsisuka, pribėga ir perka maistą iš pardavėjo. Dažniausiai su tokiais neštuvais nešioja virtus kiaušinius, kukurūzus, bandeles.

Foto žemiau esantys maisto pardavėjai taip pat turi savo signalą, kurį naudoja ir visi kiti, kurie vairuoja tokias pat "maistiaškes".



Moteriškės, nešiojančios stendus su įvairiomis apyrankėmis, plaukų aksesuarais ir šukomis - taip pat turi savo ypatingąjį pypsėjimo garsą.

Mums, europiečiams, sunku suprasti kai kuriuos reiškinius vykstančius Tailande.

Vietiniai nesidrovi užmigti tiesiog čia pat- gatvėje, ant šaligatvio.

Valgo taip pat susėdę ant judrios gatvės šaligatvio, kur pilna dulkių ir didžiulis triukšmas. Pasirodo net ant skraidančio kilimo galima pietauti :)

1d. Skrydis: Vilnius-Bangkok

20 val išskrendame iš Vilniaus oro uosto, su tarpiniu nusileidimu Kazachstane Shymkento mieste, pasipildyti kurui. Skrydžio trukmė 13 val.
Bangkoke būname sausio 27 d. 12 val. Tailando laiku. Lietuvos laiku 7 val.
Lėktuvas nerealiai nepatogus, vietos kojoms mažai. Tezturas taip taupo, kad netgi antrus metus iš eilės nesugeba tokiam ilgam skrydžiui didesnio ir patogesnio lėktuvo išnuomoti.
Be visa to, užkliūvame Tailando pasų kontrolėje, nes kažkodėl vienam darbuotojui pasirodė, kad mes privalome jam parodyti panaudoto lėktuvo bilieto (boarding ticket) šaknelę. O ji juk visada yra išmetama, kai jau susirandi pagal ją savo sėdimą vietą lėktuve. Ir ką, be jos nepraleidžia. Rodom e-bilietus, reiso numerį, sako tokio reiso iš viso nėra. Nors matome kaip kiti lietuviai sėkmingai praeina per pasų kontrolės kitus langelius, absoliučiai nieko nerodydami (tik pasą). Visiškai netyčia galinėje džinsų kišenėje atknisau tą šaknelę, bet su ja tik vieną iš mūsų sako kažkurį praleis. Žodžiu, po ilgų aiškinimų kažkaip praėjome pasų kontrolę. Ramu! Kiek paskui kalbėjau su atskridusiaisiais, tai visi vienareikšmiškai pasakė - niekas nepareikalavo iš jų boarding ticket šaknelės, prašė tik paso.

Viešbutis Patajoje (Jomtien Orchid Hotel***) netviska prabanga, bet yra tvarkingas, kambarys erdvus. Juk svarbiausiai išsimiegoti. Patikrinu lovos būsena - lova tikrai patogi. Super!


Kadangi lagamine turėjom Lietuviškų gėrybių, tai jų ir paragavom atvykimo proga. Gėrybės tai - "samagonas" su čili pipirais, lašiniai, dešra rūkyta ir juoda duona. Pasistiprinę išėjom apsižvalgyti po apylinkes. Radome kavinukę, kurioje už didžiulę karališkų krevečių lėkštė sumokėjom 120 Tailando batų (~9 Lt). Už vištienos kulšį su daržovėm 50 b (~4 Lt).

Gyventi galima, nes skrandis dezinfekuotas "samagoniuku" ir pripildytas jūros gėrybių - krevečių!