Trečiadienis, sausio 4 d.
Šiandien atvykom į Rygą, peršokom oro uoste į plonus rūbus ir vasarinius batus, o žieminius apdarus palikome mus išlydėjusiems Jono tėvams. Skrydis Ryga – Kijevas truko labai trumpai ir be jokių neslakndumų. Nusileidom Kijeve taip švelniai, kad praktiškai net nepajaučiau kai nutūpėm ant žemės.
Nors iki kito skrydžio dar 6 valandos, bet jau užsiregistravome, gavome įlaipinimo pasus. Aišku, kadangi turime marias laisvo laiko, tai apvaikščiojome DUTY FREE parduotuves, kurios nustebino itin mažomis kainomis. Pavyzdžiui, vandens buteliukas 0,5 l – 1 Eur, kava (didelis puodelis) – 2 Eur. (pastaba – Europoje oro uostuose kavos mažo puodelio kainos svyruoja nuo 3 iki 7 Eur.), 1,75 l Nemirof degtinė kainuoja 7 Eur, 0,5 l Xortica degtinė (ar kažkaip panašiai rašosi) 2 Eur.
Sulaukėm skrydžio, pakilom bet lėktuve neužmigom, nes vis kažkas vyko aplinkui – nešiojo gaiviuosius gėrimus, po valandos valgyt, tada dar po valandos vėl gaiviuosius gėrimus, ir taip prabėgo 6 valandos…
Ketvirtadienis, sausio 5 d.
Delyje vietos laiku buvome 3:30 val. Beje laikas nuo Lietuvos skiriasi trimis su puse valandos, o Kijevo ir Lietuvos laikas – tas pats.
Buvau girdėjus begales istorijų, kad skrendant Aerosvit oro linijomis dingsta bagažas, taigi meldžiausi, kad taip nenutiktų mums, bet kai ant bagažo tako pamačiau važiuojančią savo kuprinę, nudžiugau. Iki sekančio skrydžio į Indijos pietus Trivandrum dar turėjome laukti 12 val., taigi nusprendėm su metro važiuoti iki Delio miesto. Metro važiuoja nuo 5 val. ryto iki 22 val. Kainuoja 80 Rs (rupijų, apie 5 Lt.).
Atsidūrėm Delyje ir to iš kart pasigailėjom, nes šis miestas tikra apgavikų irštva. Eini į traukinių stotį pirkti bilietų ir kiekvienas pakeliui sutiktas tau lenda į akis ir bando įvairiausiais būdais neleisti tau nueiti iki tikrojo rezervacijos punkto, sako kad jis uždarytas, arba išsikėlė ir jau veda tave parodyt kur, dar kiti pasakoja, kad jis remontuojamas ir jie irgi gali tave nuvesti į „tikrąjį“. O nuveda į eilinę agentūrą, kur kainos kosminės, 4-5 kartus didesnės nei įprastai. Ir visos iki vienos agentūros aiškina, kad jos yra government tourist agency (valstybinė agentūra), lange kabo reklama su užrašu – government, kitose – real government, dar kitose – government reservation agency. Taigi apsilankėm keliose tokiose, kol galiausiai suvokėm, kad nei viena jų nėra valstybinė.
Žodžiu, Delis paliko ne itin kokį įspūdį ...
Delyje tvyro labai didelis rūkas, kaip sužinojome vėliau – tai tęsiasi jau nemažai dienų, lėktuvai net negali kilti ar leistis, skrydžiai atidedami.
Delis anksti ryte - rūke
Beje, Delyje labai šalta, ryte gal buvo tik kokie 8-10 šilumos, o tas irgi gerokai gadino nuotaiką, ir dar reiktų nepamiršti to, kad esam nemiegoję dvi paras. Nervų sistemai tas gėrio nepriduoda ;)
Vakarop su metro vakare nuvykom į oro uostą, iš kurio skridome į Indijos pietinį tašką – Trivandrum, o čia jau mus pasitiko visai kiti žmonės – mieli, paslaugūs, smalsūs, bet tikrai neįkyrūs. Nerealiai džiaugiuosi pabėgusi iš Delio ir visų to miesto apgavikų, įkyruolių ...
Daugiau info kitą dieną ...
