1d. Iškeliauju

Joooo ... atsikelti 3 val. ryte, prieš tai nuėjus miegoti beveik vidurnaktį … nėra pats maloniausias dalykas.  Vis tik reikėjo eiti miegoti anksčiau ... Ir kodėl tai visada suprantu tik kitą rytą, kai užvaldo tas beprotiškas noras „užmušti“ žadintuvą?

Skrydis Vilnius – Maskva truko labai trumpai ir sklandžiai. Ir dabar Maskvoje beliko tik ... 12 valandų laukimo iki sekančio skrydžio Maskva – Hanojus.

Lėktuviukas

Pirmasis tikslas atvykus – pamatyti savo akimis Halong Bay.

Planas toks: atvykus į Hanojų, susirasti autobusų stotį ir iš ten apie 3 val. vykti 100 km rytų kryptimi į Haipong miestą, t.y. kuo arčiau tikslo - Halong Bay. Iš Haipong‘o su keltu keltis į Cat Ba salą ir iš ten plaukti su laivu į taip visų lankomą Halong Bay. Galima, aišku, padaryt paprasčiau ir daug BRANGIAU, t.y. tiesiog atvykus į Vietnamo sostinę, pasiimti pirmoje pasitaikusioje agentūroje turą į Halong Bay už 170-200 USD, ir tada jau nereikia rūpintis kur ta autobusų stotis, kada ir koks autobusas važiuoja, ar spėsiu į keltą, ar spėsiu tą pačią dieną, ar vis tik teks pusiaukelėj ieškoti nakvynės ir t.t. Bet taip gi nelabai įdomu ;) Neieškau lengvesnių kelių.

Oi, beje, juk ir pinigų susitaupys. Jei tikėti internete skelbiama informacija, autobusas Hanojus – Haipong ~10 USD, keltas Haipong – Cat Ba sala gali kainuoti ~10 USD, o visos dienos kruizas iš tos salos į Halong Bay  40 – 60 USD.  Susumavus gaunasi 60-80 USD, na ir dar kelionė atgal į Hanojų 20 USD, taigi, VISO susidaro apie 100 USD. Hmmm … Perpus pigiau. Na taip atrodo dabar, o kaip bus iš tikrųjų – pamatysim ;)

Laukimo momentas ... 

15. Poilsis pietų Tailando saloje

            Vakar buvome vakarėlyje laive, kuris, keista, bet prasidėjo ne kaip mums įprasta Lietuvoje – pusiaunaktį, o 20:00 val. Žmonės pradėjo rinktis dar anksčiau ir stoviniuoti, laukdami kol pradės groti muzika ir lygiai 20:00 val. laivas jau buvo perpildytas.

Kaip prasidėjo viskas greitai, tai taip pat greitai ir pasibaigė - 02:00 val. Staigiai nutilo muzika ir visi pradėjo skirstytis. Aišku, mums tai sukėlė nuostabą. Pasirodo, vakarėlių čia būna labai daug – po 3 ar net 5 per savaitę – bet dauguma jų trunka tik iki 02:00 valandos nakties. Visi didieji ir gerai žinomi (Fool moon, Black moon, Shiva moon, ir t.t.) vyksta po 1 kartą į mėnesį ir aišku iki ryto, o kai kurie netgi tęsiasi kelias dienas – preparty ir afterparty. Didieji vakarėliai vyksta kuo toliau nuo miesto – džiunglėse, prie krioklių, pajūryje, mažieji – Thong Sala mieste, štai todėl kelios valandos po vidurnakčio jie pasibaigia, kad salos gyventojai pailsėtų nuo nuolatinio triukšmo bent naktį.

Smėlio „dviratis“

Salos žemėlapis

Šiaurė. Sala nėra labai didelė, per dieną galima ją beveik visą apvažiuoti motoroleriu. Šiaurinė jos dalis, o ypač Ban Chalok Lam įlanka, yra daug gražesnė nei pietinė. Čia įsikūrę prabangūs kurortai, kuriuose pilna pasiturinčių turistų. 

Pietūs. Raudonu trikampiu žemėlapyje apvesta vieta, kur visas jaunimėlis apsistoja, nes čia truputį pigesnės nakvynės salos dalis ir dar saulėtekio (Sunrise) pusės paplūdimyje vyksta Fool Moon Party – 1 kartą į mėnesį. Šis miestas vadinasi Had Rin. Jame yra ir uostas iš kurio kelis kartus per dieną plaukiama į Koh Samui salą. Mes taip pat gyvename čia - apatinėje salos dalyje, nakvynės kaina tik ~17 Lt. (pažymėta raudonu tašku su mėlynu užpildu). Daug geriau gyventi  saulėlydžio pusėje (kairėje), nei saulėtekio (dešinėje), nes pirmojoje daug ramiau naktimis, nėra daug naktinių barų. Saulėtekio pusėje tiek dieną, tiek naktį – triukšmas, skamba garsi muzika, bet paplūdimys daug platesnis ir vanduo kažkiek žydresnis.  

Vakarai. Vakarėlių miestelis – Thong Sala (pabrauktas stora raudona linija) yra visai šalia mūsų gyvenamosios vietos. Jei važiuoti motoroleriu, tai užtrunka tik 10-15 min. Atstumas tik ~8 km, bet keliai labai vingiuoti ir stačios įkalnės bei nuokalnės. Taigi, daug nepriskubėsi.

Rytai. Yra du pribloškiamai įspūdingi paplūdimiai rytinėje salos pusėje: Yai Nam ir Ao Haad Yuan, bet tik tiek ir žinau apie tą salos dalį. Prieš kelis metus bandėme motoroleriu iki ten nusigauti – per džiungles, neasfaltuotais keliais... Pusę kelio ėjom pėsčiomis, nes keliai buvo tokio statumo, kad net apsiversti galima buvo su motoroleriu.  Ėjem, važiavom, šliaužėm, pasibaigė kuras ir geriamas vanduo, taigi tų paplūdymių nepasiekėm ...

14 diena. Saulė, jūra, karštis ir Jono gimtadienis

Šiandien Jonuko gimtadienis, taigi jau nuo pat ryto pradėjom švęsti. Nusipirkom mini tortuką, geltonas budistinių apeigų žvakutes, nes skirtų būtent tortui niekur neradome. Puikiai tiks ir šios – budistinės. Juk švenčiam Tailande, tai ir prisitaikom pagal tai, ką ši šalis gali pasiūlyti.

Jono gimtadieninis tortukas

Beje, atvažiuoti į šitą salą visada yra dvigubai pigiau nei grįžti iš jos. Tikriausiai todėl, kad keliautojai neturi kitos išeities – juk turi kažkaip parsirasti į krantą. Nusipirkome bilietus atgal. Penktadienį, jau grįždinėsime iki sostinės. Kelionė iki Bankoko mums kainavo 1350 b kiekvienam (~121 Lt.). O atvažiuoti čia iš Bankoko kainuoja apie 500 – 600 b. Kelias labai ilgas, su keliais autobusais, važiuojama naktį ir ryte plaukiama keltu. Galima rinktis ir naktinę kelionę traukiniu. Traukinyje bent jau galima normaliai išsimiegoti ir pailsėti. Autobuse tenka snausti sėdomis. Jei važiuosite traukiniu, tai rinkitės lower berth (apatinį gultą), nes upper (viršutiniame) neįmanoma užmigti, traukinys itin siūbuoja ir krato, o tiesiai virš galvos įjungtas kondicionierius, kuris susirgdo per kelias minutes. Apatiniame gulte daug patogiau, daug platesnė lova išsilanksto, nepučia stiprus ir šaltas vėjas.

Per šias atostogas jau esame nukeliave nemažai – iš Bankoko (Tailando) į Butterworth (Malaiziją), iš ten į Kualą Lampūrą, tada į Indonezijos salą Sumatrą. Apkeliavome ją ir grįžome atgal į Malaiziją, iš ten, kitais keliais nei atvykome, važiavome į Tailandą, kad pasiekti pietų salas. Pro Koh Samui salą nuplaukėm iki Koh Phangan ir išmaišėm ją visą. Žemėlapyje žemiau pavaizduotas visas mūsų judėjimas. Raudona linija – kelionė pirmyn, mėlyna – atgal.

Žemėlapyje – apkeliautos šalys

Tailando valiuta - batai

Likusias atostogų dienas praleisime Bankoke, šeštadienį būtinai turim nusigauti iki įžymiojo turgaus, nes jis itin didelis ir jame pilna visko. Vaikštai po jį kaip po kokį zoologijos sodą ar muziejų. Jame tiek daug įvairiausių gyvių pardavinėja, o žuvyčių įvairovė ir spalvos tai net pribloškia. Yra čia rūbų, maisto, įvairiausios technikos ir detalių, ūkinių prekių ir t.t. Apeiti beveik neįmanoma viso šio turgaus. Beje, jis vyksta tik šeštadieniais.

Sekmadienį – skrendam namo. Iki.

P.S. Vakarėlis laive buvo SUPER !

13 diena. Dardėjimas motoroleriu po Koh Phangan salą

Nuo pat ankstaus ryto išsinuomojom motorolerį ir apvažiavome visą Koh Phangan salą – skersai ir išilgai. Prasukom tikrai nemažai kilometrų, nes norėjom pamatyti kitus miestelius ir kitoje pusėje esančius paplūdymius. Beje, motorolerio nuoma parai tik 100 batų (~9 Lt.). Bet mes rinkomės galingesnį – už 150 b., kadangi čia tiek daug stačių kalnų, kad su silpnesniu varikliu dviese nepavyktų nieko nuveikti.

Užsukom į labai daug gražių balto smėlio ir turkio spalvos perregimo vandens vietelių. Daugelis įlankų tokios gražios, kad net sunku buvo iš ten išvažiuoti. Tiesiog stovi, žiūri į jūrą ir negali pajudėt iš vietos. Klaidžiojom ir po džiugles, nes ieškojom krioklio, ten prisižiūrėjom  nemažai įvairiausių didelių driežų ir mažų mielų driežiukų. Vieną pavyko nufotografuoti, o kiti tiesiog spruko į gilumą.

Džiunglių gyventojas

 Smagieji salos keliukai ir vingiai

 Koh Phangan pajūrys

Džiūgauju ir aš!

VIDEO. KhohPhangan salos

Po ilgos ir visą dieną trukusios kelionės motoroleriu, abudu ėjom į Thai masažus, nes jau gerokai skaudėjo vieną kūno vietą nuo motorolerio sėdynės ir dardėjimo visą dieną.

Thai masažas tikrai labai geras ir atpalaiduojantis. Aišku kai jį daro, tai kartais net skauda, nes taip išsukinėja kojas ir rankas, ištraškina ir išbraškina visus kaulus, susikaupusias druskas, kad kartais net baugu, kad tik ko tau nesulaužytų, bet po masažo ateina malonus lengvumo jausmas. Tikrai ne viso masažo metu skauda, gal tik 5-10 minučių, o visa kita dalis itin maloni ir atpalaiduojanti. Kiekviena kūno dalelė būna paliesta ir išjudinta, prikelta naujam gyvenimui.

Masažų kainos jau pakilusios nuo užpernai metų. Thai masažas, pėdų masažas kainuodavo 200 b, dabar jis kainuoja jau 250 b. Masažas su aliejumi (oil massage) kainuodavo 3oo b, dabar jo kaina jau 350 b. Mes susiradom vietą, kur daro labai gerus ir daug pigesnius masažus – mūsų viešbutyje, promo price - tik 150 b. (~13 Lt.).

Rytoj Jonuko gimtadienis, taigi švęsim jį jūroje - laive, kur vyks Techno vakarėlis. Čia beveik kiekvieną dieną kažkas vyksta – Fool Moon, Half Moon, Black Moon – visa vakarėlių serija, švenčiama tada, kada mėnulis pereina į tam tikrą fazę. Be šių vakarėlių dar yra begalė kitų – Jungle Party, Pool party, Shiva party, Leila party ir t.t. Visi vakarėliai turi savo kokį nors išskirtinį bruožą, beje - visi jie vyksta ne uždarose patalpose, o atvirose vietose – paplūdymyje, baseine, džiuglėse. Taigi, jei esat nusiteikę atostogas praleisti linksmai - geriausia vieta apsistoti Koh Phangan saloje yra Had Rin miestukas, nes čia vien tik jaunimas ir visi vakarėliai 10 kilometrų spinduliu.

12 diena. Just relaxing...

Pirmą kartą per visą šios kelionės laiką išsimiegojom ir nebuvom ryte užsistatę žadintuvo. Niekur nereikėjo skubėti... Belieka tik ilsėtis ir džiaugtis kiekviena atostogų akimirka. Bet vistiek nedribsojom lovoje iki pusiaudienio ir 9 val. ryto jau buvom išsiruošę eiti į miestą, apsižvalgyti dienos šviesoje, kadangi vakar kai čia atvažiavome, buvo jau tamsu. Kaip jau ne kartą esu minėjusi – saulė čia teka ir leidžiasi 6 valandą ištisus metus. Oro temperatūra šiandien yra +34 laipsniai, kaitri saulutė šviečia ir maloniai šildo, žydra jūra nesustodama banguoja. Life is beautiful!

Dieną Jonas išbandė valandos trukmės Thai viso kūno masažą, kurio kaina juokinga – 150 batų (~13 Lt.). O vakare abu pasimėgavom tailandietišku pėdų masažiuku – 250 batų (~22 Lt.). Jo trukmė taip pat valanda. Taip atsipalaiduoji, kad net prisnūsti, bet kai tau stipriai įbeda pirštus į pėda – kaip mat atsigauni. Kaip gaila, kad Lietuvoje masažai tokie brangūs...

Pusryčiavom kaip karaliai (na tie kur tik po tris patiekalus valgo, o ne po šimtą). Užsisakėm 3 skirtingus patiekalus, nes taip norisi kuo daugiau visko išragauti. Ir viskas taip skanu. Aš mėgavausi Spring rolls su daržovių įdaru (60 b – 5,40 Lt.), Jonas – tailandietiška sriuba (40 b) ir Pad Thai su vištiena (60 b). Atnešė valgyt ir mes iškarto puolėm ragauti, dalindamiesi patiekalus per pusę.

Mūsų pusryčiai

Spring Rolls

Pad Thai

Kas man patinka Azijos šalyse, kad kuo ilgiau lauki maisto, tuo jis skanesnis. Čia viską gamina šviežiai, maisto pas juos nepriimtina šildyti. Šildytas maistas jiems – blogas maistas, jo nevalia valgyti. Jei užsisakėm dvi skritingas sriubas, tai abiems atskirai jas pagamins, o ne pašildys didžiulį puodą su jau pagaminta sriuba. Valgau ir visada esu tikra, kad gavau šviežiai paruošto ir kokybiško maisto.

Skaniausio Tailando patiekalo Curry yra daugybė rūšių – Panang Curry, Red Curry, Yellow Curry, Green Curry ir t.t. Netgi nesugebėčiau visų jų išvardinti. Ir labai gerai yra tas, kad kiekvieną Curry patiekalą galima valgyti įvairiais būdais, t.y. tu gali rinktis iš kelių variantų. Pavyzdžiui – Masman Curry gali būti išvirtas tik su daržovėmis, su daržovėmis ir mėsa (kiauliena arba vištiena, arba jautiena), su tofu, su jūros gėrybėmis, su žuvimi. Taigi to pačio patiekalo yra labai daug variantų ir kiekvienas turi savo savitą skonį.

Nelabai ką šiandien ir nuveikėm - ilsėjomės, valgėm, maudėmės... Na, tikriausiai reikia kartais ir tokių dienų, nors aišku tai absoliučiai prieštarauja mano principams ir keliavimo suvokimui. Atostogos man yra nuolatinis ėjimas, važiavimas, judėjimas, ieškojimas, o ne gulinėjimas po palmėmis prie baseino ir bimbinėjimas be tikslo.

Ryt nuomuosimės motorolerį, lėksim pasižvalgyti po salą - į kitą jos pusę. Mes esam pietiniam krašte, taigi judėsim į šiaurinį bei vakarinį. Reikės anksti keltis, kad kuo daugiau apvažiuoti šviesiu paros metu, nes naktį nesinori blūdyti. Čia labai statūs ir vingiuoti keliukai, kadangi visa sala labai kalnuota. Pakelėse pilna medicinos centrų, truputį kraupu kai matai, kad kažką jau tvarsto bintais, nes jis nusidrėbė su motoroleriu. Kiekvieną dieną tokių vaizdelių prisižiūrim. Bet mes būsim labai atsargūs! 

11 diena. Kelionė į Koh Phangan salą

5-tą valandą ryto buvom pažadinti autobuso vairuotojo, nes privažiavom Tailando pasienį, taigi mums reikėjo išlipti su visais daiktais ir eiti tvarkytis visų formalumų. Gerai, kad buvom pasidomėję kokia yra vizos kaina jų vietine valiuta, t.y. batais, nes mus bandė apgauti, pasakydami gerokai padidintą kainą.  Kaina žmogui yra 1000 batų(~95 Lt.), o jie parašė mums ant lapelio 3000 batų (~285 Lt). Nustebau ir pasakiau, kad nesąmonė, tada jau sako čia dviems žmonėms, bet vis tiek kaina ne tokia, kokia turėtų būti. Parašiau jiems 1000 (~95 Lt.) – tada  jie tik palinksėjo galvom nepatenkinti ir pikti, kad mes šioj vietoj protingesni už juos ir neleidom jiems užsidirbti. Susimokėjom ir jau turėjom Tailando vizas. Grįžome atgal į autobusą, kuris laukia visų iki vieno keleivių. Kai visi jau buvo sulipę, pajudėjom link Hat Yai miesto.

Vis kažkur važiuojam – plaukiam - važiuojam – plaukiam. Vienoj vietoj nepabūnam ilgiau nei viena diena. Taigi ir šį kartą nelikom Hat Yai, o iš karto nusipirkom bilietus į autobusą (nuvažiuoti iki kelto) ir kelto bilietą (nusikelti į Tailando salą – Koh Phangan). Visa ši kelionė žmogui kainuoja 650 batų (~60 Lt.), o trunka nuo 9 valandų ryto iki 7 valandos vakaro, nes reikia ilgai važiuoti keliais autobusais su persėdimais ir tada jau 3 valandas plaukti keltu. Bet tikrai verta sugaišti tiek laiko ir nusikelti į pietų Tailando salas.

Pusryčiai buvo tradiciniai tailandietiški – ryžiai virti kokosų piene, su kažkokiu neaiškiu įdaru – saldžios mėsos ir visą tai susukta į vietinių medžių lapus. Skonis įdomus ir geras. Reikia visko kiek įmanoma daugiau čia išragauti, nes šios šalies virtuvė tikrai gausi ir turi ką pasiūlyti net išrankiausiam skoniui. Patys skaniausi patiekalai yra gatvės mini kavinukių. Juos ruošia tau tiesiai prieš akis, matai visą procesą, žinai ką ir su kuom valgai. Mašinos bei motoroleriai išvien zuja tau pro akis, maisto skonis kartais susimaišo ir su išmetamų dujų kvapu. Aišku, higienos normos čia negalioja, bet tai ką valgai, atperka viską.

VIDEO. Opa kaip gerai

VIDEO. Hat Yai. Maistas lapuose

Skanieji pusryčiai – ryžiai susukti į lapus

 Šiąnakt Koh Phangan saloje vyko Fool Moon Party - vakarėlis, įžymus visame pasaulyje, taigi tokiu laiku būna ypač daug žmonių, kainos dvigubinasi ar net trigubinasi. Kelėmes su keltu ir abejojome ar rasime pigios nakvynės vietą ir išvis ar dar yra laisvų vietų. Bet mūsų laimei, vieta buvo ir dar netgi labai pigi. Apsistojome Coral bungalows. Kaina, parašyta viešbučio kainininke, yra 600 batų, bet mes nusiderėjome iki 200 batų (~19 Lt.). Vieta labai gera, ant pat jūros kranto ir šalia miestelio centro, namukas erdvus su visais reikalingais patogumais. Kambaryje yra netgi dvi lovos – dvigulė ir viengulė. Kaip mums paaiškino registratūroje, kaina tokia tik dėl to, kad jau baigėsi Fool Moon vakarėlis. Ką gi, tikrai ne kaina, o tik maža kainelė.

Apsistosime čia trims naktis -  ilsėsimės ir maudysimės jūroje. Ir galbūt jau reiktų nors šiek tiek įdegti, nes iki šiol esame balti kaip sūriai. Visi ką sutinkam stebisi, kad tiek laiko keliaujam ir vis dar ne rudi esame.

Kiekviena šalis turi savo privalumu ir trūkumų. Jonas patenkintas iki ausų, nes alaus kaina Tailande jau normali, o ne kosminė ir beje alus čia labai skanus – Chang, Sincha. O aš patenkinta, nes čia yra visi mėgstamiausi mano tailandietiški patiekalai – Pad Thai, Green Curry, Panang Curry ir juose labai daug jūros gėrybių. 

P.S. Ir vėl nerandam normalaus interneto kavinės, ir vėl negalim sukelti video...

10 diena. KL – kultūros ir religijos mozaika

Šiandien visą dieną skyrėm lankytinoms Kuala Lampūro vietoms. Išsiregistravom iš kinų viešbutuko ir vaikščiojom iki pat vėlyvo vakaro siauromis ir tankiai apgyvendintomis gatvelėmis. Šis miestas didelis, bet tuo pačiu labai kompaktiškas. Jis turi tris pagrindinius rajonus: 1) Golden Triangle – daugybė dangoraižių ir pagrindiniai verslo centrai, tarp jų ir žymieji Pertonas Towers 2) Little India – indų kvartalas, su daugybe jų šalies kavinukių ir parduotuvių, su nosį riečiančiais įvairiausių atspalvių kario kvapais 3) China town – gausiai kinų restoranėlių nusėtas rajonas, pilnas raudonos spalvos ir kinietiškos, linksmai nuteikiančios muzikos. Kiekvienas iš šių kvartalų labai savitas ir turi savo skonį bei spalvą, taip pat ir kainų lygis varijuoja nuo brangiausio - Golden Triangle iki pigiausio - China Town. Valgyti skaniausia yra Little India rajone, gyventi pigiausia - China Town.

Visame mieste gyvena 1,38 milijonai gyventojų, pagrindinė religija – islamas, aišku kinai ir indai turi savo dievus ir savo tikėjimą. Maistas taip pat priklauso nuo rajono, Little India dominuoja įvairūs kariai su vietoje kepamomis duonomis – puri, chappati, parota, China town – ryžiai ir įvairiausiais būdais kepta višta, jautiena, kiauliena.

Pėščiomis apėjome visą miestą, patys žymiausi pastatai yra vienas šalia kito –centre ir aplink jį. Pamatėm daugybę kiniečių šventyklų, islamo pasekėjų maldos namų – mečečių, indų religinių vietų.

Smilkstantys smilkalai kinų šventykloje

Kinų šventyklos relikvijos

Indas, pinantis juostas iš gėlių

 Indų šventykla

Apsilankėm kiniečių maisto turguje ir pakraupom nuo visko, kas ten yra pardavinėjama. Daugiau nei pusės net nesupratom, kas tai per dalykai, kai ko ir pasiklausinėjom, bet išvada tokia – kiniečiai viską gali sudžiovinti ir parduoti. Turgelis pilnas įvairiausių džiovintų gėrybių - grybų, daržovių, žuvies, netgi krevetės it midijos išdžiovintos. Pasirodo visi šie džiovinti ingredientai skirti kiniškoms sriuboms virti. Žmonės pulkais braunasi į tą mažą turgelį ir didžiausiais maišais viską graibsto.

Kiniškos datulės, skirtos sriubai virti

Kiniški grybai 

Kuala Lampūras – tai miestas, pilnas įvairovės ir jis mums labai patiko bei paliko gilų įspūdį. Manau grįšim čia ne kartą arba bent jau pro šalį pravažiuosim.

10 valandą vakaro sėdome į naktinį autobusą, važiuojantį į Hat Yai, Tailando pasienį. Autobusas labai patogus, nėra net ką lyginti su Sumatros minivenais. Jame buvo visi patogumai – komfortabiliai atsilenkiančios sėdynės, kojoms pakyla, antklodės, atsikras TV kiekvienam keleiviui. Taigi kelionė buvo gera ir miegas kokybiškas. Beje, autobuse veikė wi-fi. 

P.S. Negalim įkelti jokių video, nes internetas visur kur dabar esame, toks lėtas, kad per 2-3 valandas tik sugeba įkelti maksimum 5 foto...