1-2 d. Vilnius – Maskva - Hošiminas

Trečiadienis. Skrydis iš Vilniaus anksti ryte į Maskvą, ten teko prasitrinti pakampėmės 6 valandas, o toliau jau sekė 10 valandų skrydis į Vietnamo pietūs – Hošimino miestą (HCMC), kuris seniau vadinosi tiesiog Saigonu.

Kelionė visiškai neprailgo, nors ir neveikė mano TV ekranas (beje, kaip ir visų kitų žmonių, sėdėjusiu toje pačioje eilėje), taigi negalėjau žiūrėti filmų, žaisti žaidimų tas 10 valandų ore. Beje, neveikė ir šviesa mūsų eilėje, taigi ir skaitymas buvo neįmanomas. Šalia sėdėjo rusų tautybės jaunas vaikinukas, kuris kaip paaiškėjo vėliau, skrenda pas savo tėvus, kurie dirba naftos pramonėje. Na ir užvirė diskusija apie naftos kainas Rusijoje, apie esamą padėtį dabartinę pasaulyje, taigi liūdna tikrai nebuvo :)

Oro uoste teko atstovėti ilgą eilę, kol įsigijome vizą. Nes iš pradžių nesisigaudžiau netgi kur eiti, nors ir esu jau buvusi Vietname. Netgi pamąsčiau, kad nuo pernai metų pasikeitusi vizos išdavimo vieta ir tvarka pačiame oro uoste. O tik vėliau susipratau, kad pernai aš atskridau į Hanojų, o ne į Hošiminą. Na nieko tokio, užgybavau lengvai ;)

Bet mano grybavimas tuo dar nesibaigė. Sekantis etapas buvo Hošimino miesto centras. Atvykus į jį ėjau ratais, kvadratais, kol galų gale radau pagrindinę Backpackerių gatvę – Bui Vien Road. Jei esi Hošimine, tai čia yra teisingiausia lokacija apsistoti.

Vietnamo valiuta - dongai. Išsikeisti pakanka mažiau nei 50 EUR, ir tu jau milijonierius. Išsikeitus 100 EUR, jau nebežinojau kur juos dėti, kad piniginė nebūtų tokia išsipūtus. 

Vietnamo valiuta - dongai

Nu Hotel - pakankamai brangus (19 dolerių), bet labai tvarkingas

Rastas viešbutukas buvo labai tvarkingas, bet pakankamai brangus. Bet kai kojos linko nuo nemigos, nuovargio ir sunkios kuprinės, norėjosi kuo greičiau kristi ir numigti bent porą valandėlių. O pailsėjus visas pasaulis nušvito vaivorykštės spalvom. Na dar reiktų nepamiršti paminėti ir itin skanios vakarienės už du dolerius. Ban Xeo, Tofu ir kiti skanėstai garavo ant stalo ir buvo itin greitai suryti.

 Gardžioji vakarienė už 2 USD

Hošiminas - miestas pietų Vietname, prie Saigono upės. Tai didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena apie 7 milijonus gyventojų. Plotas 2095 kvadr. kilometrų. Įkurtas šis miestas 1698 m. Labai judrus, aktyvus, pilnas turistų. Daugybė rusų skrenda į Hošiminą 14 - kai dienų, nes tada jiems nekainuoja viza jei jie apsistoja ne ilgiau kaip 2 savaites Vietname. Lietuviams viza kainuoja 45 USD, plius prieš išvykstant į kelionę, yra privaloma iš anksto internetu gauti "Approval letter", kuris dar kainuoja ~18-20 USD. 

19d. Vietnamas. Pasakiško grožio Sapa

350 km į šiaurės vakarus nuo Hanojaus, prie pat Kinijos sienos - randasi Sapa miestelis. Traukinys, 6 valandą ryto, atvyko ne į Sapą, o į Lao Cai miestą, iš kurio dar 38 kilometrus teko riedėti su minivenu. Keliukas labai smagus, vingiuotas ir vaizdingas - staigūs posūkiai ir statūs skardžiai, žali kalnai ir čiurlenantys kriokliai.
Atvykus į Sapą, iš karto užpuolė krūva moteryčių, siūlančių kažką, tik deja neaiškų ką, nusipirkti. Kažkokius siūlus ant rankų susirišusios, nerišlia anglų kalba lemeno. Nieko nesupratau ;) Taigi, pasišalinus nuo jų, susirasti nakvynės vietą pavyko itin lengvai ir nebrangiai. „Mimosa Hotel“ - 8 USD (20 Lt) už kambarį su dviem dvigulėmis lovomis. Ir dar pro langą ir pro balkoną atsiveria vaizdas į kalnus, kurie, deja, paskendę tirštame rūko sluoksnyje. Žiūri į tolį ir nieko negali įžiūrėti per itin tankų rūką. Na, dar tik ankstyvas rytas ir manau, kad įdienojus, jis tikrai prasisklaidys.
Iš viešbučio „Mimosa Hotel“ darbuotojo Beno pavyko gauti šiokį tokį nespalvotą žemėlapį, kuriame pavaizduoti aplinkiniai kaimai ir gentys, gyvenančios juose.  Na, ką gi, trekingas (vertimas - „žygis pėščiomis) prasideda.
Pirmasis aplankytas genčių kaimelis – Lao Chai. Jis įsikūręs kalnuose, pakankamai netoli nuo Sapa miesto. 6 kilometrai tiesesniu keliu, o toliau 5 km jau seka itin statūs ir vingiuoti keliukai aukštyn – žemyn, kol galiausiai pasiekiama papėdė. Joje yra kelios mažos kavinukės. Gera ten stabtelti pailsėti ir pasigrožėti vaizdingais šlaitais bei visiškai šalia čiurlenančiu kalnų upeliu.

Lao Chai kaimo apylinkės

Vaizdas nuo kalno viršaus toks nuostabus, kad pamačius jį, aš netekau žado, praradau kalbos dovaną, nei žodžio negalėjau išlementi. Tiesiog išsižiojau ir konkrečiai žandikaulis atvipo man kelioms minutėms... Gražesnio žaliosios gamtos vaizdo aš gyvenime nesu mačius. Man net kvapą užgniaužė kelioms minutėms. Tikriausiai net nekvėpavau, nes atsitokėjau tik tada, kai gerokai pradėjo trūkti oro ;)

 

18d. Vietnamas. Lėktuvu: Saigonas – Hanojus ir traukiniu: Hanojus - Sapa

Saigone pilna agentūrų, kurios siūlo transportą į oro uostą tiesiai nuo viešbučio, kuriame esi apsistojęs. Kaina kosminė – 10 usd (25 Lt), pigiausiai ką pavyko susirasti - 8 usd (20Lt). Jei klausi tiesiai taxi vairuotojų, visi kaip susitarę rėžia – 10 dolerių... Hmmm... O juk čia pakankamai arti, tik 7 kilometrai. Na, šį kartą pėsčiomis gal nereikia eiti, nes svoris, kurį tektų ant kupros nešti tuos 7 kilometrus yra apie 16 kg … Ir yra gi toks stebuklingas dalykas kaip google maps, kur visa informacija puikiai pateikta, kur koks autobusas iš kokios stotelės važiuoja. Bingo! 152 autobusas, nuo tos pagrindinės judriosios gatvės, veža tiesiai į oro uostą ir bilietukas kainuoja 5000 dongų, t.y. 0,60 Lt. Ir vėl pavyko neišleisti pinigų vėjais. Vietoje 25 Lt, išleista tik 60 centų. Agentūrose, kur kabo iškabos „free info“ (vertimas mano mamai - „nemokama informacija“), atėjus ir paklausus, kaip nuvažiuoti iki oro uosto su autobusu, yra pasakoma – tik su taxi įmanoma, kitų būdų mes nežinom, gal jų net nėra. Taip, taip, o aš jau žinau dabar ir kitus būdus!

Skrydžio laikas buvo 12:00, jį atidėjo visa valanda, tada atėjus laikui – vėl atidėjo ir galiausiai lėktuvas išskrido tik 15:00 val … O ne, o jeigu nespėsim laiku atvykti į traukinių stotį Hanojuje, jei negausim bilietų traukinio … Esmė tokia, kad bilietus parduoda vėliausiai kai iki traukinio išvykimo lieka dvi valandos. Bet kažkaip kosminiu greičiu susisukus – viskas pavyko. Pirmyn: Hanojus – Sapa – soft sleeper (minkšti gultai), kaina 540000d(65 Lt) – valio!!!!  Ir dar kajutėj keturvietėj, apatiniai gultai. Bet atgal … nėra bilietų ... Yra tik hard sleeper ... šešiavietė kajutė, be kondicionieriaus... Hmmm ir gultas ne apatinis, o tik viduriniai laisvi ... Ką darysi, pasirinkimo juk nėra, reikia grįžti atgal kažkaip. Kaina - 420000 (50Lt).

Kadangi dar buvo laisva valandžiukė iki traukinio išvykimo, tai greituoju būdu susiradom vietinės reikšmės kavinukę ir skaniai ten pavalgėm ir aišku gardžiojo Hanoi alaus pagurkšnojom. Šalto, vėsaus, gaivaus. Niu nerealiai skanus alus Vietname! Tik dar prieš išsirenkant, ką valgyti, teko pavargti ir paspėlioti kokie tai patiekalai surašyti meniu, kuris pakabintas ant sienos kaip didžiulis plakatas. Tai chin? Thai Nam? Tau gau? Tai Lan? Nagi, ir ką čia išsirinkus? :D Duriu pirštu - My Xao ;) Ryžiai su daržovėm ir mėsa. Na, mėsą visada galima ir išmesti, t.y. viską valgyti be jos. Super, skanu!

Na ir ką čia valgyti išsirinkti? 

Gardusis alutis - Bia Ha Noi 

My Xao ;)

Naktinis traukinys soft sleeper nerealiai patogus, vietos gulėti daug - ir į įlgį ir į plotį. Kajutė buvo laisva, daugiau nei vienas žmogus neatėjo į ją. Tai iš viso super ;) Užmigau iš karto, vos tik galvą ant pagalvės padėjus – saldžiai ir giliai. Ryt gi laukia nuostabioji, gražioji Sapa...  

Traukinuko keturvietė kajutė

17d. Vietnamas. Hochiminas/Saigonas

Apžiūrėti Saigono miestą  reikėjo pradėti kaip įmanoma anksčiau, kad kuo daugiau pamatyti ir dar beje, gi čia – Vietnamo pietuose – labai karšta. Ryte 8 valandą jau buvo +32, o įdienojus, temperatūra pakilo dar 4 laipsniais. Maršrutas prasidėjo nuo pagrindinės gatvės, kurioje didžiausia dalis turistų bazuojasi, tęsėsi pro parką link People's Committee building, senojo pašto, garsaus viešbučio, kuriame karo metu apsistodavo spaudos atstovai, Reunification palace, karo muziejaus ir visų kitų lankomų HCMC objektų.

People's Committee building

Saigono gatvės judesys

Reunification palace - kiemas

Reunification palace - vidus

 Reunification palace - ant stogo

Notradamo katedra - tik ne Paryžiaus, o Saigono ;)

Katedros vidus

Ir kadangi pėsčiomis jau buvo nueita gerokai virš 10 km, nusprendėm dar ir traukinių stoties pasiieškoti, kad nusipirkti naktinio traukinio bilietus: Hanojus – Sapa ir Sapa – Hanojus. Užgrybavome juodai, stoties neradom. Pasiklausinėjus žmonių, jie pasakė su kokiu autobusu iki ten nuvažiuoti. Įlipus į autobusą pasakiau konduktoriui kur mums reikia išlipti , t.y. „nhà ga“. Važiuojam , važiuojam, ir kažkaip jau nerimas suėmė, pasitikrinu GPS, kad kažkaip ne į tą pusę judame, tai teko lipt laukant iš šito autobuso ir gaudyti kažkokį kitą. Tas sekantis iš viso į pievas nuvežė, t.y. dar toliau nuo tikslo. Galiausiai traukinių stotis buvo pasiekta pėsčiomis ... dar papildomi 4 km ;) Tik vat blogiausias dalykas tame, kad neįmanoma HCMC stotyje nusipirkti bilietų „soft sleeper“ (miegamos minkštos vietos), yra galimybė įsigyti tik „hard sleeper“ (kietos miegamos vietos). Vaje, tiek kilometrų susukta veltui ... Traukinių stotyje, pasitikrinus GPS, pamatėm, kad iki viešbučio tik 4 km. Ką gi, einam pėsčiomis, nes tik 4 km. Taigi, per šiandieną jau susukta gerokai virs 20 kilometrų. Ir dar diena nesibaigė ;) 

Jade Emperor pagoda

Pagoda

Beje, pietūs gavosi labai pigūs, bet tikrai skanūs. Kur daugiausiai vietinių buvo prisėdę, ta vieta ir buvo pasirinkta. Aišku, viskas surašyta vietnamietiškai - visi patiekalai ir gėrimai ... Teko rodyti ranka, klausti kas tai yra, bet kažkaip kaip ir visada - susikalbėjom. Hmm... Įdomus patiekalas - smulkios mažos žuvelės, keptos tempūroje. Prie jų papildomai dar atnešė saują žalių mėtų, šaltos arbatos visą ąsotėlį ir sriubytės. 28 000d - 3,40 Lt. Oi, ir dar desertui - bananų ;) Ujujuj, kaip smagu! 

Labai pigūs ir skanūs pietūs 28 000d

Vakarienei - skanieji spring rolls

Saigonas - didžiulis miestas, kažkaip nors ir pilna motorolerių jame, bet smogo baisaus nesijaučia. Gatvės tvarkingai apželdintos, prižiūrėtos. Ant kiekvieno kampo stovi miesto sargybiniai. Prižiūri tvarką. Ir, aišku, truputį dar pamiega kur prisėdę ant kelmelio, suolelio ar kokio motorolerio, priparkuoto gatvėje.

Rytoj laukia skrydis Saigonas - Hanojus. Lėktuvo bilietą pavyko nusipirkti daug pigiau nei traukinio bilietas būtų kainavęs ;) Neblogai sakyčiau ;) Traukinio bilietas Saigonas - Hanojus kainuoja apie 80-90 USD, kelionės trukmė 36 valandos ... O su lėktuvu - tik 2 valandos. 

Kelionės žemėlapis

Na, nukeliauta jau pakankamai nemažai, t.y. išilgai per visą Vietnamą. Neblogai ;) Bet atostogos dar nesibaigė, daug daug ką pamatysiu ;) Iki!

16d. Vietnamas. Raudonosios Mui Ne kopos ir kelionė į HCMC (Saigoną)

Oooooo! Kaip “nuostabu”, kai net žadintuvo nereikia ir  4 valandą ryto prikelia du gaidžiai, bet viens už kitą gaidiškesni... Abudu be gailesčio giedoti pradėjo dar gerokai prieš keturias ryto ir jau nebesustojo. 4:45 val. suskambėjo žadintuvas. Laikas ridentis iš lovos... Aaaaa... Ir važiuoti pasižiūrėti raudonųjų Mui Ne kopų.

Kelionė motoroleriu užtruko apie pusvalandį – visiškoje tamsoje. Ir vos tik atvažiavus, saulė patekėjo per kelias minutes. Kopos tikrai įspūdingos, nes visiškai ne tokios, kokias aš jas įsivaizdavau. Jos driekiasi tolėliau nuo jūros, atskirtos greitkeliu ir eina vis gylyn ir tolyn nuo pajūrio. Kopų spalva ryškiai raudona buvo tik saulei tekant, o patekėjus – ji buvo tik geltonai rausva, bet vistiek graži.

Mui Ne raudonosios kopos

Na, kadagi motoroleris išnuomuotas pusdieniui ir iki autobuso, vežančio į HCMC (Saigono) dar liko 6 valandos, tai reikia išnaudoti laiką kuo prasmingiau ir neapsiriboti tik kopų pažiūrėjimu. Reikia pagrybauti ne po turistams skirtas gatveles, o kur gilėliau. Privažiavus prie pat jūros, kur verda visas gyvenimas, dėmesį patraukė šūksniai. Pažvelgus žemyn nuo skardžio, akyse pasirodė stulbinančiai gražus peizažas – neaprėpiamas kiekis smulkių valtelių ir laivelių bei pilnas krantas moterėlių, belaukiančių vyrų, grįžtant su laimikiu, gaudytu visą naktį. Vos tik kokia valtelė atplaukia į krantą, visos tuoj subėga ir pradeda rūšiuoti pagautus moliuskus, žuvis, kalmarus, krevetes, krabus, jūrines didžiules sraiges ir ungurius.

VIDEO - Mui Ne moteriškių judesys,  žvejams atplaukus į krantą 

Žvejų pagautas laimikis - kalmarai ir šukutės

 Rūšiavimo cechas Nr.1 

Rūšiavimo cechas Nr.2

Pasirodo, čia iš karto visos jūros gėrybės, vos ištrauktos į krantą, yra parduodamos. Visos moterytės turi svarstykles, deda, sveria, skaičiuoja. Na ir kaip galima praleisti tokį šansą ir neįsigyti šviežiausių krevečių. 1 kilogramas tik … 6 litai. Jamam! Gerai, kad viešbutuke virtuvėlė yra lauke, ten tikrai bus visi įrankiai ir priemonės maisto ruošimui. Važiuojant link namų, turguje nusičiupau dar kelis laimo vaisius, šakelę kalendros, sultingai sunokusių pomidorų ir gerą saują sojų daigų. Ilgai negalvojau, ėmiau tai, kas atrodė turėtų derėti su krevetėmis. Ir neapsirikau, nes ankstyvieji pusryčiai gavosi laaabai gardūs ;)

Pusrytukų gaminimo procesas

O štai ir rezultatas – šviežiausios kada valgytos krevetės

Na ir pagaliau atėjo laikas eiti link autobuso, t.y. į pagrindinę gatvę ir judėti link HCMC t.y. Ho Chi Minh City, arba dar kitaip Saigono. Tik truputį buvo užklupęs nerimas, koks gi bus tas autobusas ... Juk kelionės trukmė 6 valandos, tai tikrai norisi kaip įmanoma patogiau važiuoti ;) Ir, nors vakarykštis bilietų pardavėjas, apsirūkęs opiumo, sakė, kad tai bus sėdimas, atvažiavo gulimas autobusas. Bet dar geresnis, dar patogesnis nei visi iki šiol Vietname išbandyti.

Autobusas į HCMC/Saigoną

OPIUMAS. O, beje, tęsiant opiumo temą, tai visi vietiniai taip jį rūko ... Ir tokie išėję būna ... Na jie labai laimingi tuo metu atrodo, šypsosi, galvytę linkčioja, bet vis klausia ir klausia to paties po kelis kartus. Vakar, perkant bilietus į Hochiminą, vietnamietis įtraukė gerą dūmą pro milžinišką bongą, tada atsisuko ir išsišiepė iki ausų. Paklausus, ką jis rūko ir ar galima pabandyt (nes tai buvo lyg ir panašu į kažkokį tabaką), jis atsakė „ne, jums tikrai to negalima rūkyti, tai opiumas“. Na taip, tikrai negalima, nes opiumas yra narkotikas, prie kurio priprantama... 

HOCIMINH CITY. Na ir štai pagaliau – Saigonas. Viešbutukas ne itin koks prabangus, tiesiog paprastas ir ne brangus, nes norėjosi kuo greičiau numesti kuprines į kampą ir eiti pavakarieniauti, nes vis tik kelionė autobusu išvargina.

Apartamentų VIDEO - viešbutukas Saigone - 14USD

Naktinis Saigonas/Hochiminas

Mano išsvajotieji - Fresh spring rolls with prawns - 5 Lt

Po itin skanios vakarienės ir pasivaikščiojimo po naktinį Hochiminą reikėjo ir masažų – pėdučių... Hmmmm kaip gera ir malonu... Tikra atgaiva ... Kaina: 1 valanda – 4 USD (10 Litų). Bet padarius masažą, tau pateikia lapelį, ant kurio parašyta – įvertinkite mūsų masažą ir palikite arbatpinigių. 4 USD – nuostabiai, 3 USD - labai gerai, 2 USD – gerai. Joaaa, gerą taktiką čia taiko. Masažai kainuoja pigiai, o arbatpinigiai tiek pat turėtų tarsi būti kaip ir pats masažas ;) Palikau dolerį ir išėjau ;)

Saigone labai geras oras, vakare +30, ryt dieną praneša, kad bus +35. Super! Iki ryt!

15d. Vietnamas. Žvejų miestelis Mui Ne

Oi, pirma diena per visą kelionę, kai iš pačio ryto nereikia niekur skubėti, kai galima išsimiegoti. Tik, kad nesimiega čia, t.y. prabundu visada apie 6 - 7 valandą ryto ir jau noriu kažką veikti. Kadangi temsta 18:00 val, diena atrodo trumpa, taigi, keltis anksčiau yra daug tikslingiau. Juk šviesoje kažką veikti ar pamatyti yra smagiau ;)

Šitame “Sunrise Village” viešbutuke, kieme, yra baseinas. Uch, kaip gera jame atsigaivinti, nes jau nuo ankstyvo ryto saulė negailestingai kepina. Beje, čia, šitame mieste, jūroje maudytis ne itin malonu, nes Mui Ne, kaip jau minėjau, yra žvejų miestas. Taigi, jūroje pilna ne tik jūros gėrybių, bet ir jūros „braurybių“ ;(

“Sunrise Village” baseiniukas

Jūra ir baseinas

Kadangi šiandien tynginiavimo diena, tai nelabai ir yra ką aprašyti. Na tik nebent tai, kad čia yra +34 šilumos, orelis tobulas, nei vieno debesėlio beveik nėra, maistas dieviškai skanus, jūros gėrybės pigios, tai tik jas ir valgau. Vaisiai sultingi ir nebrangūs. Ananasų galiu valgyt kiek noriu, jie taip gerai sunokę, kad net nenugriaužia liežuvio. Hmmm, o Lietuvoje suvalgau 2 - 3 riekeles ir ragas – daugiau neįmanoma valgyti, kaip viską griaužia. Mangai, papajos, ličiai, tamarindai ir t.t. - viskas tobulai skanu.

Užmačiau, kad čia yra turgelis, tai tikriausiai yra ir jūros gėrybių. Aš juk turiu gyvatuką (kaitinimo elementą) pasiėmusi, tai būtų galima išsivirti krevečių, tik dar reiktų kokį dubenį nusipirkti kažkur. Hmmm… kap gaila, 8:00 valandą ryto visos jūros gėrybės jau buvo išpirktos... Ką gi, teko pietus valgyti vienoje iš vietinių kavinukių, bet jie nenuvylė – Thai Curry su kalmarais.

Curry su kalmarais 40 000 dongų

Banh xeo kepimo procesas

Gurmaniška vakarienė – geldelės 69 000 dongų

Labai gaila, bet rytoj jau teks palikti šitą mielą miestą Mui Ne. Laukia didmiestis – Saigonas (Hochimin). Bet, kadangi, autobusas išvažiuoja iš čia tik 13:00, tai spėsiu dar pamatyti Raudonasias Mui Ne kopas. Tam reikalui reikėjo iš vakaro išsinuomoti motorolerį, nes raudonųjų kopų gražiausias vaizdas – saulei tekant. Saulutė teka čia apie 5:30 val. Reikia eiti miegučio. Iki ;)

14d. Vietnamas. Mui Ne

Oi, pamiršau pasigirti kokį maloniai malonų malonumą apturėjau vakar – masažus! Bet ne eilinius, o aklųjų masažus. Kaina viso kūno masažo su aliejais 1 val – 80000d, t.y. 10 Litų. Pagal tai kaip buvo gera ir kaip atpalaidavo, kaina graudžiai maža ... Super!

Na, kadangi Nha Trang mieste jau viskas pamatyta - padaryta, tai nėra reikalo čia užsibūti, reikia traukti dar piečiau – į Mui Ne. Autobuso bilietas kainuoja 8 USD, 300 km, 5 valandos kelio. Pats anksčiausias autobusas tik 8:00. Truputį blogai, nes gaištasi laikas. Jau geriau išvažiuoti 5 arba 6 val. iš ryto ir būti kuo anksčiau vietoje. Na, bet yra kaip yra ;)

Beje, autobusas šį kartą labai nustebino, nes jis buvo daug geresnis, daug patogesnis, daugiau vietos ir į ilgį, ir į plotį. Nors kelionės trukmė tik penkios valandos, autobusas buvo taip vadinamasis sleeper bus, t.y. su gulimom, o ne su sėdimom vietom. Gera išsitiesti patogiai, nesulenkus kojų visą kelią važiuoti. Reguliuojasi sėdynė – nori sėdi, nori guli. Beje, kai perki bilietą, tau iš karto pasako tavo vietą autobuse.

Sleeper bus: Nha Trang – Mui Ne

 Autobuso sėdynės eina trimis eilėmis, dviem aukštais. Lipant į jį, reikia nusiauti batus ir įsidėti į maišelį, kurį kiekvienam keleiviui paduoda vairuotojas. Visiems yra skirta po pagalvėlę ir dekiuką. Nes nors ir karšta lauke, bet autobuse, įjungus kondicioniurių, pasidaro šaltoka.

Atvykus į Mui Ne, išlipti reikėjo – kažkur ;) Net neaišku kas, kur, kaip, į kurią pusę eiti. Na, bet čia ir vėl pagelbėjo navigacija. Iki centro 4 km, bet ar reikia to centro? Gal geriau kaip visada - ramiau, atokiau nuo visų turistams siūlomų atrakcijų pasibūti. Paėjėjus kelis šimtus metrų, pirmas bandymas – 15 USD. Tada pasiderėjus, kaina nukrito iki 10 usd, nors iš pradžių sakė, kad jokiu būdu tokios kainos negali duoti. Tik vieta kažkokia neypatinga, visiškas užkampis ir dar paaiškėjo, kad į tą kambarį tau gali atvesti ir kitų žmonių. Jis be galo didelis, erdvus ir jame net trys dvigulės lovos. Ok, thanks, but no thanks. Reikia eiti toliau. Antras bandymas – prie pat jūros, bet ... labai niūrūs, tamsūs kambariai, tiesiai šviesiai sakant – tvartukai tokie ir kaina 20 USD, na, bet ant jūros kranto, tik kad nusukti langai ne į ją, o į vištidę. Gal reik ieškoti dar ;) Ir štai pagaliau – trečias ir paskutinis bandymas – Sunrise Village – 20 USD, bet pasakiškai gražus, tvarkingas, erdvus, gaivus kambarys, vonioje visi reikmenys, netgi džiovintuvas (kurio aš nenaudoju), balkonas ir (!) – vaizdas į JŪRĄ! 

Apartamentų VIDEO - Mui Ne "Sunrise Village"

Mui Ne yra žvejų miestelis, taigi čia tikrai bus jūros gėrybių. Ujujuj, reik varyti kuo greičiau siaubti vietines maistiaškes ir visko ragauti, valgyti, skanauti. Ilgai neteko klaidžioti, ir maistas nenuvylė, beje kaina – pamalonino. Makaroniukai čirškinti su įvairiom žolelėm ir jūros gėrybėm – 40000d/4,80 Lt. Niu ir vėl alus, skanusis alus. Ką aš kalbu, aš sakau, kad alus skanus? Negaliu tuo patikėti. Bet alus čia tikrai skanus. Ir vėl kavinukėje jis pigesnis nei parduotuvėje -10000d/1,20Lt.

Skanieji pietūs – su jūros gėrybėmis - 4,80 Lt.

Ankstyvai vaakarienei - Banxe, kurias kepa ant gatvės moterytė, bet labai įdomiai ir autentiškai. Didžiuliame puode, kuris pilnas žarijų, padaryta po šešis įdubimus, į juos pilasi tešla, dedasi krevetės, kalmarai ir sojų daigai. Ir uždengiama viskas dangteliu. Vienas toks Banxe visada atidengtas, kaitaliojasi tik dangteliai – nuo vieno nuima, perdeda kitam ir t.t. Kai viskas iškepa, perlenkia Banxe pusiau ir patiekia kartu su žuvies ir čili padažu. Nerealiai skanu, tikrai skanesnės Banxe nevalgiau dar Vietname! Kaina vienos Banxe - 5000d/0,60 Lt. Beje, prie Banxe dar nemokamai duoda visą krūvą įvairiausių salotų.

Banxe kepimo aparatas

Patiekaliukas - Banxe 1,20 Lt

Na ir vėlyvai vakarienei – gurmaniškas patiekalas, bet labai pigus - 69 tūkstančiai dongų ;) T.y. 8,40 Lt. Austrės, užkeptos su sūriu ir čili pipiriukais. Įdomu ar įmanoma Europoje bent vieną austrę restorane nusipirkti už tokią kainą ;) Valgiau ir negalėjau atsidžiaugti puikiu, nuostabiu skoniu. Viskas tobulai derėjo tarpusavyje. Noriu čia pasilikti amžinai ...

Austrės užkeptos su sūriu ir čili - 8,40 Lt.

Kaip čia kartšta, kaip čia gera, kaip čia viskas dieviškai skanu... Ir yra čia aplink ką pamatyti, bet reik važiuoti į vieną pusę apie 50 km … Bet tikriausiai ryt gal reiktų vieną dieną tiesiog pailsėti ir nieko neveikti? Nebėgti, nelėkti, neiti pėščiomis 10-15 km, nekratyti sėdimosios dalies su motoroleriu… Hmmm, turbūt tikrai reikia nors vieną dienelę atsipūsti ir pachillinti ;)