4 d. Hošiminas – Dalatas / 8 valandos gulomis autobuse

Atsikėlus ryte, reikėjo apsispręsti kur traukti toliau - į šiaurę į Dalat miestą kur drėgna, kalnuota ir vėsu ar į pietūs į salas, kur baltas smėlis ir žydras vanduo. Vis tik geriausia yra tinginiškus malonumus pasilikti kelionės pabaigai, taigi susiradome agentūrą, kurioje bandėm nusipirkti autobuso bilietus į Dalatą.

Sekėsi sunkiai nes kad ir ko beklausėm, ten dirbantis vaikinukas tik linksėjo galvą ir rodė į ant sienos pakabintą Vietnamo žemėlapį. Aš jam sakau: "Ar autobuse gausime kur sėsti ar reiks stovėti visą kelią?". Pažiūrėjo į mane, pakraipė galvą ir sako: "Yes". Tada suglumusi bandžiau patikslinti savo klausimą: "Nesupratau? Tai bilietą pirksim su nurodyta vieta ant jo konkrečia sėdėjimo? Ar kas kur nori ten ir sėda?". Jo atsakymas tas pats: "Yes". Tada suėmė juokas ir sakau jam - „Tu žinai ką nors ar nieko nežinai ir bet ką man sakai?“. Jo atsakymas standartiškas – „Yes“. Na va, pagaliau išsiaiškinome, kas ir kaip yra :) Na labai konkretus vaikinukas :) Tiesiog teko pasakyti jam "sorriukas ir ikiukas" ir ieškoti kitos agentūros, parduodančios autobusų bilietus. Ją radus, įsigijome bilietus už 14 $ žmogui.

Oho... Kelionės trukmė iš Hošimino į Dalatą - 8 valandos... Tas faktas ne itin pradžiugino. Na bet čia bent jau nemelavo kaip prieš tai buvusioje agentūroje. To vaikinuko teigimu autobusas į Dalatą važiuoja apie 4-5valandas.

Dar turėjome laisvą pusvalanduką iki autobuso išvykimo, taigi pasistiprinome prieš ilgą kelią. Nieko nėra skaniau pusryčiams, kaip vietnamietiškas patiekaliukas - Banh Xeo. Jis gaminamas iš ryžių miltų, pridedama į tešlą turmeriko. Įdaro variacijos priklauso nuo regiono. Kaip pagrindas visada dedami sojų pupelių daigai ir tada jau arba krevečių, arba kiaulienos, arba abiejų ingredientų kartu. Man labai keista, bet jie mėgsta maišyti mėsą su jūros gėrybėm. Gzzz... 

Banh Xeo – 40 000 dongų

 Banh Xeo vidus / įdaras

Sleeping bus - autobusas su gulimomis vietomis

Autobusas, su kuriuo dardėjome į Dalatą, buvo vadinamasis sleeping bus, t.y. jame ne sėdimos, o gulimos vietos yra. Vietinių ūgiui tai tos vietos tikrai gulimos, na bet mums jos pusiau sėdimos ir dar kojas gerokai sulenkus per kelius, nes kitu atveju, jei jas ištiestum, kaimynui ant galvos užkrautum.

Kadangi kelias buvo ilgas, tai standartiškai autobusas stojo pusiaukelėje pavalgyti. Prie bilietų, mums dar davė kažkokias korteles „50% nuolaida”. O visą kitą vietnamietiškai parašyta. Tai kaip paaiškėjo, jos skirtos kavinėje panaudoti, kur mes ir sustojome. Užsisakėm visko – tradicinės vietnamietiškos sriubos - Pho Bo, nevalgantiems mėsos - ryžių makaronų su jūros gėrybėmis, na, o mėsaėdžiams - ryžių bei vištienos, ruoštos kario padaže :) Kai viską atnešė, net žagtelėjome, kokio dydžio tai porcijos ... Net pusės neįveikėm. O sumokėjome už viską tik 62 000 dongų (~3 usd).

Atvykus itin lengvai ir pigiai gavome vietą nakvynei – 10 usd – su Wi fi (kuris absoliučiai neveikė), karštu vandeniu. Erdvus didelis kambarys,  dvi dvigulės lovos, rankšluosčiai, TV, mini šaldytuvas, kondicionierius, kurio čia tikrai nereikia. Čia labai šalta, nes esame gerokai aukščiau jūros lygio. Jei Hošimine buvo gerokai virš +30, tai čia Dalate vakare kažin ar temperatūra siekia bent +18.

Rytoj laukia nauja diena, nauji įspūdžiai, tikriausiai imsime motorolerį, tik vat kad mano kompanjonas nemoka vairuoti motarkės :) Na kažkaip bandysime jį išmokyti ir pakeliauti aplink Dalatą, nes čia daug gražių gamtovaizdžių.  

3 d. Hošiminas. +32 šilumos. 22 kilometrai pėščiomis. Turbo dienelė ;)

Rytas tamsoje

Rytas prasidėjo tamsoje, nes juk išsinuomotas viešbučio kambarys neturi lango... Kaip vis tik sunku orientuotis kai čia neprasiveržia dienos šviesa. Rytinė kava, atsivežta iš Lietuvos, labai pagelbėjo. Kaip gerai, kad įsidėjau tarybinę spiralę, vandeniui užkaitinti. Beje, jeigu kas turite dar tokią užsilikusią, aš perku, kad ir už  50 litų :) Nepamainomas daiktas kelionėse.

Susikrovus daiktus į kuprines, patraukėme į Bui Vien gatvę ieškoti pigesnės nakvynės nei 19 USD, t.y. kiek mokėjom šiąnakt. Beveik visur kur ėjome, girdėjome - „Sorry, we are full“ (Atsiptrašome, nėra vietų), arba kaina buvo 15 $ ir daugiau. Na mano tikslas buvo nemokėti daugiau kaip 10 $ ir aš jį pasiekiau po geros valandos klaidžiojimo.

„LouHotel“ - APARTAMENTŲ VIDEO (spausti)

Lou Hotel - 10 $

Beje, mane labai prajuokino šio Lou Hotel vidaus taisyklės, iškabintos kambaryje. Čia griežtai reikia elgtis štai kaip – nelošti azartinių žaidimų kambaryje, nesivesti prostitučių, nesinešti porno video ir net porno nuotraukų.

Kai jau yra kur gyventi ir galima nusimesti sunkiąją kuprinę nuo pečių, belieka tik traukti apsižvalgyti į miestą. Maršrutas įtemptas nes intensyviai kepinamas saulės, štai todėl vidurdienį visi vietiniai nieko neveikia, o tiesiog pakritę pavėsyje kur ant suolo, mašinos bagažinėje, ant šaligatvio ar netgi ant motorolerio – ilsisi. Nesuvokiu kaip jie nenukrenta.

Poilsiukas ant motorolerio

Ir dar beje, kaip ir kas kartą atvykus į Aziją, nesuvokiu elektros laidų gausybės gatvėse. Jų čia apstu, kabaliojančių, nutysusių, kartais net iki pat žemės. Štai akivaizdus pavyzdys, foto žemiau – laidai net susukti į krūvą, kad neliestų žemės.

Elektos laidai laideliai...

 Elektos laidai laideliai...

Hošimino gatvės viralas.

Gyvenimas gatvėse čia virte verda, be perstojo burzgia motoroleriai, visi kažką nešiojasi su savimi ant krūtinės užsikabinę ir siūlo įsigyti, motorolerių vairuotojai, laisvu nuo darbo metu žaidžia stalo žaidimus. Bet kokie tai stalo žaidimai, jeigu juos žaidžia ant grindinio. Tai greičiau žemės, o ne stalo žaidimukai.

Stalo, t.y. žemės žaidimai

Sprogus padangai, tau greit pagelbės moto-servisas, įsikūręs tiesiog tiesiai ant beveik kiekvienos didesnės sankryžos. Tai labai patogu ir greita. Beje, net susimąsčiau – ar teko čia matyti rimtų didelių autoservisų... Tikriausiai, kad nelabai ;)

Padangų keitimo „centras“

Gatvės prekyba

Šios dienos maistas.

Pusryčiams  nėra nieko geriau už ryžius su daržovėmis pakeptus WOK keptuvėje, o ypač kai toks patiekalas čia tekainuoja vos dolerį. Pietums – Spring Rollsai su daržovių įdaru ir žuvies padažu (irgi tik doleris). O vakarienei - krevetes sumaišytos su kiauliena, gauta masė pamauta ant citrinžolės šaknies ir iškepta ant žarijų. 60 000 dongų kainuoja toks patiekalas (~3 $).

Spring Rollsai su žuvies padažu – skanu ir pigu

Krevečių ir kiaulienos masė ant citrinžolės iešmelių

War remnants museum

Karo muziejus – įdomus, tik nuotaika slegianti aplanko pabuvojus jame... Daug baisių foto, karinių pabūklų, lėktuvų, naikintuvų ir visų kitų reikalų, naudotų Vietnamo karo metu.

Karo muziejaus atributai

Helikopteris

Tankiukas

Be karo muziejaus, šiandien dar aplankyta buvo ir Jade Imperior Pagoda, vietnamietiškoji Notradamo katedra, įspūdingos geltonos spalvos centrinis paštas, daugybė tvarkingų ir gražiai išpuoselėtų Hošimino parkų, siaurų gatvelių, privalgyta daug skanaus vietnamietiško maisto ir nueita tikrai nemažai kilometrų pėščiomis, kadangi oro temperatūra šiandien ne itin sodinanti prie žėmės – tik +32. Taigi, tai  idealus oras pasivaikščiojimams netgi su pakankamai sunkia kuprine ant pečių.   

Vietnamietiškoji Notradamo katedra

Hošimino centrinis paštas

Jade Imperior pagodos kiemas

Mieste vyksta tiek daug keistų ir mums europiečiams nesuvokiamų įvykių, pavyzdžiui, vietoje to, kad spausdintų reklamas ir klijuotų jas ant vitrinų, jie jas tiesiog išpiešia. Na bet iš kitos pusės tai atrodo daug gražiau ir prabangiau nei tiesiog kažkoks priklijuotas plakatas, skelbiantis apie eilinį išpardavimą. Beje, Vietname daug dailininkų ar tiesiog gražiai piešiančių vyrų. Kai kurie jų turi ir savo paveikslų parduotuves – galerijas. Įdomų ir gražų paveikslą galima nusipirkti tik už 50-100 USD. Na bet pernai, Hanojuje, po itin ilgų derybų, aš paveikslą nusipirkau už 22 USD.

Ranka piešiami plakatai ant parduotuvės vitrinos

Besitreniruojantys kovos menų, lauke ... +32...

Žymusis Cho Ben Thanh Hošimino turgus naktį

Štai toks tas penktadienis Hošimine – judrus, įdomus, kultūrinis, gurmaniškas. Koks rytojaus planas, dar nėra nuspręsta, tiesiog tai bus apmąstyta ryte šviežia galva. Nes šiandien per daug visko įvyko, kad būtų galima kažką protingo nuspręsti ;)

Beje, labai sunku gauti normalų ir veikiantį internetą, tai todėl ir mano blogas vėluoja gerokai... 

1-2 d. Vilnius – Maskva - Hošiminas

Trečiadienis. Skrydis iš Vilniaus anksti ryte į Maskvą, ten teko prasitrinti pakampėmės 6 valandas, o toliau jau sekė 10 valandų skrydis į Vietnamo pietūs – Hošimino miestą (HCMC), kuris seniau vadinosi tiesiog Saigonu.

Kelionė visiškai neprailgo, nors ir neveikė mano TV ekranas (beje, kaip ir visų kitų žmonių, sėdėjusiu toje pačioje eilėje), taigi negalėjau žiūrėti filmų, žaisti žaidimų tas 10 valandų ore. Beje, neveikė ir šviesa mūsų eilėje, taigi ir skaitymas buvo neįmanomas. Šalia sėdėjo rusų tautybės jaunas vaikinukas, kuris kaip paaiškėjo vėliau, skrenda pas savo tėvus, kurie dirba naftos pramonėje. Na ir užvirė diskusija apie naftos kainas Rusijoje, apie esamą padėtį dabartinę pasaulyje, taigi liūdna tikrai nebuvo :)

Oro uoste teko atstovėti ilgą eilę, kol įsigijome vizą. Nes iš pradžių nesisigaudžiau netgi kur eiti, nors ir esu jau buvusi Vietname. Netgi pamąsčiau, kad nuo pernai metų pasikeitusi vizos išdavimo vieta ir tvarka pačiame oro uoste. O tik vėliau susipratau, kad pernai aš atskridau į Hanojų, o ne į Hošiminą. Na nieko tokio, užgybavau lengvai ;)

Bet mano grybavimas tuo dar nesibaigė. Sekantis etapas buvo Hošimino miesto centras. Atvykus į jį ėjau ratais, kvadratais, kol galų gale radau pagrindinę Backpackerių gatvę – Bui Vien Road. Jei esi Hošimine, tai čia yra teisingiausia lokacija apsistoti.

Vietnamo valiuta - dongai. Išsikeisti pakanka mažiau nei 50 EUR, ir tu jau milijonierius. Išsikeitus 100 EUR, jau nebežinojau kur juos dėti, kad piniginė nebūtų tokia išsipūtus. 

Vietnamo valiuta - dongai

Nu Hotel - pakankamai brangus (19 dolerių), bet labai tvarkingas

Rastas viešbutukas buvo labai tvarkingas, bet pakankamai brangus. Bet kai kojos linko nuo nemigos, nuovargio ir sunkios kuprinės, norėjosi kuo greičiau kristi ir numigti bent porą valandėlių. O pailsėjus visas pasaulis nušvito vaivorykštės spalvom. Na dar reiktų nepamiršti paminėti ir itin skanios vakarienės už du dolerius. Ban Xeo, Tofu ir kiti skanėstai garavo ant stalo ir buvo itin greitai suryti.

 Gardžioji vakarienė už 2 USD

Hošiminas - miestas pietų Vietname, prie Saigono upės. Tai didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena apie 7 milijonus gyventojų. Plotas 2095 kvadr. kilometrų. Įkurtas šis miestas 1698 m. Labai judrus, aktyvus, pilnas turistų. Daugybė rusų skrenda į Hošiminą 14 - kai dienų, nes tada jiems nekainuoja viza jei jie apsistoja ne ilgiau kaip 2 savaites Vietname. Lietuviams viza kainuoja 45 USD, plius prieš išvykstant į kelionę, yra privaloma iš anksto internetu gauti "Approval letter", kuris dar kainuoja ~18-20 USD. 

19d. Vietnamas. Pasakiško grožio Sapa

350 km į šiaurės vakarus nuo Hanojaus, prie pat Kinijos sienos - randasi Sapa miestelis. Traukinys, 6 valandą ryto, atvyko ne į Sapą, o į Lao Cai miestą, iš kurio dar 38 kilometrus teko riedėti su minivenu. Keliukas labai smagus, vingiuotas ir vaizdingas - staigūs posūkiai ir statūs skardžiai, žali kalnai ir čiurlenantys kriokliai.
Atvykus į Sapą, iš karto užpuolė krūva moteryčių, siūlančių kažką, tik deja neaiškų ką, nusipirkti. Kažkokius siūlus ant rankų susirišusios, nerišlia anglų kalba lemeno. Nieko nesupratau ;) Taigi, pasišalinus nuo jų, susirasti nakvynės vietą pavyko itin lengvai ir nebrangiai. „Mimosa Hotel“ - 8 USD (20 Lt) už kambarį su dviem dvigulėmis lovomis. Ir dar pro langą ir pro balkoną atsiveria vaizdas į kalnus, kurie, deja, paskendę tirštame rūko sluoksnyje. Žiūri į tolį ir nieko negali įžiūrėti per itin tankų rūką. Na, dar tik ankstyvas rytas ir manau, kad įdienojus, jis tikrai prasisklaidys.
Iš viešbučio „Mimosa Hotel“ darbuotojo Beno pavyko gauti šiokį tokį nespalvotą žemėlapį, kuriame pavaizduoti aplinkiniai kaimai ir gentys, gyvenančios juose.  Na, ką gi, trekingas (vertimas - „žygis pėščiomis) prasideda.
Pirmasis aplankytas genčių kaimelis – Lao Chai. Jis įsikūręs kalnuose, pakankamai netoli nuo Sapa miesto. 6 kilometrai tiesesniu keliu, o toliau 5 km jau seka itin statūs ir vingiuoti keliukai aukštyn – žemyn, kol galiausiai pasiekiama papėdė. Joje yra kelios mažos kavinukės. Gera ten stabtelti pailsėti ir pasigrožėti vaizdingais šlaitais bei visiškai šalia čiurlenančiu kalnų upeliu.

Lao Chai kaimo apylinkės

Vaizdas nuo kalno viršaus toks nuostabus, kad pamačius jį, aš netekau žado, praradau kalbos dovaną, nei žodžio negalėjau išlementi. Tiesiog išsižiojau ir konkrečiai žandikaulis atvipo man kelioms minutėms... Gražesnio žaliosios gamtos vaizdo aš gyvenime nesu mačius. Man net kvapą užgniaužė kelioms minutėms. Tikriausiai net nekvėpavau, nes atsitokėjau tik tada, kai gerokai pradėjo trūkti oro ;)

 

18d. Vietnamas. Lėktuvu: Saigonas – Hanojus ir traukiniu: Hanojus - Sapa

Saigone pilna agentūrų, kurios siūlo transportą į oro uostą tiesiai nuo viešbučio, kuriame esi apsistojęs. Kaina kosminė – 10 usd (25 Lt), pigiausiai ką pavyko susirasti - 8 usd (20Lt). Jei klausi tiesiai taxi vairuotojų, visi kaip susitarę rėžia – 10 dolerių... Hmmm... O juk čia pakankamai arti, tik 7 kilometrai. Na, šį kartą pėsčiomis gal nereikia eiti, nes svoris, kurį tektų ant kupros nešti tuos 7 kilometrus yra apie 16 kg … Ir yra gi toks stebuklingas dalykas kaip google maps, kur visa informacija puikiai pateikta, kur koks autobusas iš kokios stotelės važiuoja. Bingo! 152 autobusas, nuo tos pagrindinės judriosios gatvės, veža tiesiai į oro uostą ir bilietukas kainuoja 5000 dongų, t.y. 0,60 Lt. Ir vėl pavyko neišleisti pinigų vėjais. Vietoje 25 Lt, išleista tik 60 centų. Agentūrose, kur kabo iškabos „free info“ (vertimas mano mamai - „nemokama informacija“), atėjus ir paklausus, kaip nuvažiuoti iki oro uosto su autobusu, yra pasakoma – tik su taxi įmanoma, kitų būdų mes nežinom, gal jų net nėra. Taip, taip, o aš jau žinau dabar ir kitus būdus!

Skrydžio laikas buvo 12:00, jį atidėjo visa valanda, tada atėjus laikui – vėl atidėjo ir galiausiai lėktuvas išskrido tik 15:00 val … O ne, o jeigu nespėsim laiku atvykti į traukinių stotį Hanojuje, jei negausim bilietų traukinio … Esmė tokia, kad bilietus parduoda vėliausiai kai iki traukinio išvykimo lieka dvi valandos. Bet kažkaip kosminiu greičiu susisukus – viskas pavyko. Pirmyn: Hanojus – Sapa – soft sleeper (minkšti gultai), kaina 540000d(65 Lt) – valio!!!!  Ir dar kajutėj keturvietėj, apatiniai gultai. Bet atgal … nėra bilietų ... Yra tik hard sleeper ... šešiavietė kajutė, be kondicionieriaus... Hmmm ir gultas ne apatinis, o tik viduriniai laisvi ... Ką darysi, pasirinkimo juk nėra, reikia grįžti atgal kažkaip. Kaina - 420000 (50Lt).

Kadangi dar buvo laisva valandžiukė iki traukinio išvykimo, tai greituoju būdu susiradom vietinės reikšmės kavinukę ir skaniai ten pavalgėm ir aišku gardžiojo Hanoi alaus pagurkšnojom. Šalto, vėsaus, gaivaus. Niu nerealiai skanus alus Vietname! Tik dar prieš išsirenkant, ką valgyti, teko pavargti ir paspėlioti kokie tai patiekalai surašyti meniu, kuris pakabintas ant sienos kaip didžiulis plakatas. Tai chin? Thai Nam? Tau gau? Tai Lan? Nagi, ir ką čia išsirinkus? :D Duriu pirštu - My Xao ;) Ryžiai su daržovėm ir mėsa. Na, mėsą visada galima ir išmesti, t.y. viską valgyti be jos. Super, skanu!

Na ir ką čia valgyti išsirinkti? 

Gardusis alutis - Bia Ha Noi 

My Xao ;)

Naktinis traukinys soft sleeper nerealiai patogus, vietos gulėti daug - ir į įlgį ir į plotį. Kajutė buvo laisva, daugiau nei vienas žmogus neatėjo į ją. Tai iš viso super ;) Užmigau iš karto, vos tik galvą ant pagalvės padėjus – saldžiai ir giliai. Ryt gi laukia nuostabioji, gražioji Sapa...  

Traukinuko keturvietė kajutė

17d. Vietnamas. Hochiminas/Saigonas

Apžiūrėti Saigono miestą  reikėjo pradėti kaip įmanoma anksčiau, kad kuo daugiau pamatyti ir dar beje, gi čia – Vietnamo pietuose – labai karšta. Ryte 8 valandą jau buvo +32, o įdienojus, temperatūra pakilo dar 4 laipsniais. Maršrutas prasidėjo nuo pagrindinės gatvės, kurioje didžiausia dalis turistų bazuojasi, tęsėsi pro parką link People's Committee building, senojo pašto, garsaus viešbučio, kuriame karo metu apsistodavo spaudos atstovai, Reunification palace, karo muziejaus ir visų kitų lankomų HCMC objektų.

People's Committee building

Saigono gatvės judesys

Reunification palace - kiemas

Reunification palace - vidus

 Reunification palace - ant stogo

Notradamo katedra - tik ne Paryžiaus, o Saigono ;)

Katedros vidus

Ir kadangi pėsčiomis jau buvo nueita gerokai virš 10 km, nusprendėm dar ir traukinių stoties pasiieškoti, kad nusipirkti naktinio traukinio bilietus: Hanojus – Sapa ir Sapa – Hanojus. Užgrybavome juodai, stoties neradom. Pasiklausinėjus žmonių, jie pasakė su kokiu autobusu iki ten nuvažiuoti. Įlipus į autobusą pasakiau konduktoriui kur mums reikia išlipti , t.y. „nhà ga“. Važiuojam , važiuojam, ir kažkaip jau nerimas suėmė, pasitikrinu GPS, kad kažkaip ne į tą pusę judame, tai teko lipt laukant iš šito autobuso ir gaudyti kažkokį kitą. Tas sekantis iš viso į pievas nuvežė, t.y. dar toliau nuo tikslo. Galiausiai traukinių stotis buvo pasiekta pėsčiomis ... dar papildomi 4 km ;) Tik vat blogiausias dalykas tame, kad neįmanoma HCMC stotyje nusipirkti bilietų „soft sleeper“ (miegamos minkštos vietos), yra galimybė įsigyti tik „hard sleeper“ (kietos miegamos vietos). Vaje, tiek kilometrų susukta veltui ... Traukinių stotyje, pasitikrinus GPS, pamatėm, kad iki viešbučio tik 4 km. Ką gi, einam pėsčiomis, nes tik 4 km. Taigi, per šiandieną jau susukta gerokai virs 20 kilometrų. Ir dar diena nesibaigė ;) 

Jade Emperor pagoda

Pagoda

Beje, pietūs gavosi labai pigūs, bet tikrai skanūs. Kur daugiausiai vietinių buvo prisėdę, ta vieta ir buvo pasirinkta. Aišku, viskas surašyta vietnamietiškai - visi patiekalai ir gėrimai ... Teko rodyti ranka, klausti kas tai yra, bet kažkaip kaip ir visada - susikalbėjom. Hmm... Įdomus patiekalas - smulkios mažos žuvelės, keptos tempūroje. Prie jų papildomai dar atnešė saują žalių mėtų, šaltos arbatos visą ąsotėlį ir sriubytės. 28 000d - 3,40 Lt. Oi, ir dar desertui - bananų ;) Ujujuj, kaip smagu! 

Labai pigūs ir skanūs pietūs 28 000d

Vakarienei - skanieji spring rolls

Saigonas - didžiulis miestas, kažkaip nors ir pilna motorolerių jame, bet smogo baisaus nesijaučia. Gatvės tvarkingai apželdintos, prižiūrėtos. Ant kiekvieno kampo stovi miesto sargybiniai. Prižiūri tvarką. Ir, aišku, truputį dar pamiega kur prisėdę ant kelmelio, suolelio ar kokio motorolerio, priparkuoto gatvėje.

Rytoj laukia skrydis Saigonas - Hanojus. Lėktuvo bilietą pavyko nusipirkti daug pigiau nei traukinio bilietas būtų kainavęs ;) Neblogai sakyčiau ;) Traukinio bilietas Saigonas - Hanojus kainuoja apie 80-90 USD, kelionės trukmė 36 valandos ... O su lėktuvu - tik 2 valandos. 

Kelionės žemėlapis

Na, nukeliauta jau pakankamai nemažai, t.y. išilgai per visą Vietnamą. Neblogai ;) Bet atostogos dar nesibaigė, daug daug ką pamatysiu ;) Iki!

16d. Vietnamas. Raudonosios Mui Ne kopos ir kelionė į HCMC (Saigoną)

Oooooo! Kaip “nuostabu”, kai net žadintuvo nereikia ir  4 valandą ryto prikelia du gaidžiai, bet viens už kitą gaidiškesni... Abudu be gailesčio giedoti pradėjo dar gerokai prieš keturias ryto ir jau nebesustojo. 4:45 val. suskambėjo žadintuvas. Laikas ridentis iš lovos... Aaaaa... Ir važiuoti pasižiūrėti raudonųjų Mui Ne kopų.

Kelionė motoroleriu užtruko apie pusvalandį – visiškoje tamsoje. Ir vos tik atvažiavus, saulė patekėjo per kelias minutes. Kopos tikrai įspūdingos, nes visiškai ne tokios, kokias aš jas įsivaizdavau. Jos driekiasi tolėliau nuo jūros, atskirtos greitkeliu ir eina vis gylyn ir tolyn nuo pajūrio. Kopų spalva ryškiai raudona buvo tik saulei tekant, o patekėjus – ji buvo tik geltonai rausva, bet vistiek graži.

Mui Ne raudonosios kopos

Na, kadagi motoroleris išnuomuotas pusdieniui ir iki autobuso, vežančio į HCMC (Saigono) dar liko 6 valandos, tai reikia išnaudoti laiką kuo prasmingiau ir neapsiriboti tik kopų pažiūrėjimu. Reikia pagrybauti ne po turistams skirtas gatveles, o kur gilėliau. Privažiavus prie pat jūros, kur verda visas gyvenimas, dėmesį patraukė šūksniai. Pažvelgus žemyn nuo skardžio, akyse pasirodė stulbinančiai gražus peizažas – neaprėpiamas kiekis smulkių valtelių ir laivelių bei pilnas krantas moterėlių, belaukiančių vyrų, grįžtant su laimikiu, gaudytu visą naktį. Vos tik kokia valtelė atplaukia į krantą, visos tuoj subėga ir pradeda rūšiuoti pagautus moliuskus, žuvis, kalmarus, krevetes, krabus, jūrines didžiules sraiges ir ungurius.

VIDEO - Mui Ne moteriškių judesys,  žvejams atplaukus į krantą 

Žvejų pagautas laimikis - kalmarai ir šukutės

 Rūšiavimo cechas Nr.1 

Rūšiavimo cechas Nr.2

Pasirodo, čia iš karto visos jūros gėrybės, vos ištrauktos į krantą, yra parduodamos. Visos moterytės turi svarstykles, deda, sveria, skaičiuoja. Na ir kaip galima praleisti tokį šansą ir neįsigyti šviežiausių krevečių. 1 kilogramas tik … 6 litai. Jamam! Gerai, kad viešbutuke virtuvėlė yra lauke, ten tikrai bus visi įrankiai ir priemonės maisto ruošimui. Važiuojant link namų, turguje nusičiupau dar kelis laimo vaisius, šakelę kalendros, sultingai sunokusių pomidorų ir gerą saują sojų daigų. Ilgai negalvojau, ėmiau tai, kas atrodė turėtų derėti su krevetėmis. Ir neapsirikau, nes ankstyvieji pusryčiai gavosi laaabai gardūs ;)

Pusrytukų gaminimo procesas

O štai ir rezultatas – šviežiausios kada valgytos krevetės

Na ir pagaliau atėjo laikas eiti link autobuso, t.y. į pagrindinę gatvę ir judėti link HCMC t.y. Ho Chi Minh City, arba dar kitaip Saigono. Tik truputį buvo užklupęs nerimas, koks gi bus tas autobusas ... Juk kelionės trukmė 6 valandos, tai tikrai norisi kaip įmanoma patogiau važiuoti ;) Ir, nors vakarykštis bilietų pardavėjas, apsirūkęs opiumo, sakė, kad tai bus sėdimas, atvažiavo gulimas autobusas. Bet dar geresnis, dar patogesnis nei visi iki šiol Vietname išbandyti.

Autobusas į HCMC/Saigoną

OPIUMAS. O, beje, tęsiant opiumo temą, tai visi vietiniai taip jį rūko ... Ir tokie išėję būna ... Na jie labai laimingi tuo metu atrodo, šypsosi, galvytę linkčioja, bet vis klausia ir klausia to paties po kelis kartus. Vakar, perkant bilietus į Hochiminą, vietnamietis įtraukė gerą dūmą pro milžinišką bongą, tada atsisuko ir išsišiepė iki ausų. Paklausus, ką jis rūko ir ar galima pabandyt (nes tai buvo lyg ir panašu į kažkokį tabaką), jis atsakė „ne, jums tikrai to negalima rūkyti, tai opiumas“. Na taip, tikrai negalima, nes opiumas yra narkotikas, prie kurio priprantama... 

HOCIMINH CITY. Na ir štai pagaliau – Saigonas. Viešbutukas ne itin koks prabangus, tiesiog paprastas ir ne brangus, nes norėjosi kuo greičiau numesti kuprines į kampą ir eiti pavakarieniauti, nes vis tik kelionė autobusu išvargina.

Apartamentų VIDEO - viešbutukas Saigone - 14USD

Naktinis Saigonas/Hochiminas

Mano išsvajotieji - Fresh spring rolls with prawns - 5 Lt

Po itin skanios vakarienės ir pasivaikščiojimo po naktinį Hochiminą reikėjo ir masažų – pėdučių... Hmmmm kaip gera ir malonu... Tikra atgaiva ... Kaina: 1 valanda – 4 USD (10 Litų). Bet padarius masažą, tau pateikia lapelį, ant kurio parašyta – įvertinkite mūsų masažą ir palikite arbatpinigių. 4 USD – nuostabiai, 3 USD - labai gerai, 2 USD – gerai. Joaaa, gerą taktiką čia taiko. Masažai kainuoja pigiai, o arbatpinigiai tiek pat turėtų tarsi būti kaip ir pats masažas ;) Palikau dolerį ir išėjau ;)

Saigone labai geras oras, vakare +30, ryt dieną praneša, kad bus +35. Super! Iki ryt!