2010 m. sausio 31 d., sekmadienis

6. Atvykimas į Tailando pietūs

6 val. ryto (nuo Patajos jau ~1100 km nuvažiuota)


Autobuso darbuotojas prižadino, nes privažiavome keltą, kuris kelia į Koh Samui salą. Net nereikėjo išlipti iš autobuso ir pirktis kelto bilietų. Tai padarė tas pats autobuso darbuotojas. Tiesiog surinko iš visų po 130 batų, nuėjo ir nupirko bilietus, kuriuos vėliau mums išdalino.
Sulipome į keltą ir kėlėmės maždaug apie 1,5-2 h.
Pamačiau, kad vienas keliautojas varto "Lonely planet. Thailand" knygą, kurios aš taip ieškojau pirkti dar būnant Lietuvoje, bet neradau. Jonas nuėjo ir užkalbino tą keleivį. Grįžo su knyga ir pasiūlymu keltis iš Koh Samui visai į kitą salą - Koh Pangan, nes naujas pažįstamas (danas, vardu Janek) vyksta būtent ten, ir sako, kad ten labai daug jaunimo, vyksta festivaliai, tūsai.
Pavartau knygą, paskaitau ir joje randu kad tikrai Koh Pangan - jaunimo sala.
Aplaukus į Koh Samui reikia keliu nuvažiuoti iki kito uosto (Big Buddha pier) nes iš ten keltas plaukia į Koh Pangan miestelį Had Rin. Būtent šiame miestelyje vyksta įžymūs FOOL MOON Festival, Half moon festval ir daugybė kitų tusų.
Žemėlapyje yra Koh Samui sala ir kelias nuo uosto į kurį atplaukia keltas iki Big Buddha uosto.

Ant bilieto surašytas keltų laikas. Gal kažkam ši info bus naudinga ;)

Beje, taxi nuo vieno uosto iki kito kainavo 600 batų (48 Lt.). Daugokai, bet kai neturi kitos išeities ir skubi, tenka permokėti. Išlaidas taxi dalinome į tris dalis, nes keliavome kartu su sutiktu danu.
Big Buddha uoste belaukiant kelto dar turėjau laiko pasižvalgyti po apylinkes, padaryti kelias fotografijas.


Štai kodėl šis uostas vadinamas Big Buddha


Tiltas ir vietinis, pardavinėjantis šluotas.


Mūsų naujas draugas danas Janek.

Kelto belaukiant susipažinom su pora iš Olandijos. Uchhh, absoliučiai "nurauti" žmonės (gerąja prasme). Iškritę ant žemės, gurkšnojo alų. Kaip sakė - atsigaudinėjo iš po vakar. Greit nubėgo atsinešė alaus, pavaišino visus.
Atplaukę į Koh Pangan salą (Had Rin miestą) radome labai lengvai išsinuomoti bungalą (t.y.namuką su visais patogumais). Oasis bungalow, para 400 b (32 Lt.). Karštas vanduo, fan'as (ventiliatorius), dvigulė lova, lauke terasa ir hamakas.

Išsikrovėme daiktus ir kuo greičiau bėgome prie jūros. Vauu , vanduo šviesiai žydras, smėlis smulkus ir baltas. Rojus žemėje. Žmonių beveik nėra. Per visą ilgiausią paplūdimį suskaičiavau iki 10 žmonių. Šianakt čia, būtent šitame paplūdimyje vyko festivalis "FOOL MOON PARTY", į kurį suvažiuoja jaunimėlis iš viso pasaulio. Sutikome daug "afteriaujančių", visi buvo išpaišyti ryškiais dažais - veidai, drabužiai, rankos.
Paplūdimys, kuriame vyko žymusis "FOOL MOON PARTY"


Užkandome tailandietiško maisto, vadinamu "Pad Thai".
Foto žemiau -plain rise nodle with chicken (platūs ryžių makaronai). Jonas valgė tai.

Rise with prawn (ryžiai su krevetėm). Šitą valgiau aš - labai skanu ir labai aštru.

Trumpai apie Koh Pangan salą: saloje gyvena tik 12 tūkst.gyventojų. Atostogauja žmonės daugiausiai iš Australijos, Amerikos, Anglijos ir Italijos. Visi vietiniai puikiai kalba angliškai. Skirtingai nuo Tailando rytų t.y. Patajos -niekas čia mūsų nelaikė už rusus, nekalbino rusiškai. Apskritai nei vieno ruso nesutikome čia. Nėra rusiškų meniu kavinėse, nėra ir kavinių tik rusams skirtų. Nuostabi vieta, kur negirdi nekultūringųjų rusų turistų pastoviai rėkaujant "davai, davai!". Patajoje tas buvo užknisę juodai.

2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

5. Kelionė VIP autobusu į Koh Samui

Atsikėlę chilin'om prie baseino pavėsyje, nes degintis noro tikrai nėra. Dar spėsim tai padaryt pietuose. Vėliau ėjom krautis kuprinę kelionei. Aš įsidėjau tik 1 šortus ir 2 maikes. Jonas - 2 šortus, 2 maikes. Labai nenorėjom apsikrauti daiktais ir tampytis ant pečių 2 kuprines, todėl viską sutalpinome tik į 1-ą. Fotikas, kortos, kremai nuo saulės, dantų šepetukai. Viskas, kuprinė pilna.
18 val jau sėdim autobusų stotyje ir laukiame VIP autobuso.
Ne itin malonus jausmas, kai jau yra 18:20 val, o autobuso vis dar nėra. Kažkiek pradedame nerimauti ar tikrai prie tų vartų laukiame. O autobusai tik atvažiuoja ir vėl išvažiuoja - praktiškai kas 10-15 minučių.
Vis dėl to sulaukėme savo autobuso, ir jis tikrai buvo VIP ! Oho ! Gyvenime su tokiu nesu važiavusi. Sėdynės didelės kaip foteliai, patogios, valdomos elektronika. Kiekvienas keleivis turi savo atskirą touchscreen monitorių, ausines, joystick'us. Individualiai ką norėjom, tą žaidėm (žaidimus) , žiūrėjom filmus (patys naujausi įrašyti), koncertus ir t.t.
Tarp sėdynių netgi galima buvo pasidaryti plastmasinę uždangą nuo kaimyno, jeigu tarkim jis tau trukdo. Kojoms patogu, nes pasikelia pakyla, kuri pakelia kojas aukščiau. Be visa to dar gavome antklodes ir pagalves, supakuotas į maišelius. Praplėšus maišelius, pasijuto gaivus kvapas, tai parodo, kad šie daiktai yra skalbiami po kiekvieno reiso.

Apie 24 val sustojome, nes mums dar priklausė vakarienė, kuri buvo labai keista. Ant stalo ties viduriu buvo sudėtos lėkštės su įvairiu maistu - džiovintos mažos žuvytės, kitoje lėkštėje-soja, dar kitoje - brokoliai ir t.t. Atnešė visiems po dubenį ryžių, ir į tuos ryžius kiekvienas dėjosi priedų iš lėkščių, esančių stalo viduryje. Išsimaišai priedus su ryžiais ir valgai. Keista vakarienė, bet pakankamai skani.


2010 m. sausio 29 d., penktadienis

4. Krokodilų ferma ir vis dar Pattaya



Šiandien lankėmės krokodilų fermoje ir milijonus metų skaičiuojančiame akmenų parke. Pasirodo krokodilai tiki, kad žmogus 100 proc. yra sudarytas iš maisto. Dresuotojas taip gali elgtis drąsiai su krokodilu tik todėl, kad perbraukė per dantis jam prieš tai su ilgoku pagaliuku, ir krokodilas dabar galvoja, kad atskrido paukščiukas, kuris jam valo dantis, todėl neužsičiaupia.

Krokodilai užauga iki 8 metrų ilgio. Gyvena apie 400 metų.

Už 60 batų (~5Lt) galima nusipirkti vištą, ją pririša ant pagalio su virve ir gali eiti "medžioti" krokodilų. Jausmas geras, nes krokodilai būna ramiai, o paskui šoka staigiai į viršų ir sučiumpa (arba ne) laimikį.

Ujjj glosčiau tigrą, ir mažą tigriuką ant rankų laikiau. Piktas kaip velnias, bet jeigu duodi jam valgyt - greitai nusiramina. Aišku už tokią foto taip pat reikia mokėti (50 b). Bet kaip pagalvoji, juk žvėrys taip sau užsidirba ant maisto, tai tikrai nėra gaila tų 4 Lt.


Pattaya
Malamės vis dar Patajoje, nusipirkom bilietus į Koh Samui (2 x 1025 b). Pasiduosime avantiūrai, važiuosim į salą, apie kurią nieko nepasiskaičius esu. Bus taip kaip bus ;)
Pietūs tame pačiame Tesco. Vėlgi pigūs. Tailandietiškas patiekalas "Spring rolls" (panašiai kaip mūsų balandėliai tik ne į kopūstą o į ryžių paplotėlį susukta mėsa arba krevetės) 35 b, kiauliena su ryžiais ir koldūnų sriuba 45 b. Viso 6,4 Lt. Ir aišku daug skanių aštrių padažiukų.



Vyrui išankstinė gimtadienio dovana - tailandietiškas pėdų masažas. Šiandien vėl nuėjom apie 18-20 km, aš netgi nežinojau, kad turiu tiek raumenų grupių pėdose. Kad ir kaip skaudėjo kojas ir pėdas, negalėjau leisti masažistei prie jų liestis. Reiks poros dienų, kol aprims raumenų skausmas.


3d. Ieškojimai

Prabudau anksti - 7 val ryto. Kadangi viešbutyje pusryčiai 7-10 val, tai ko gi nesikelti ir neišnaudoti dienos turiningai. Juo labiau yra paskatinimas anksti keltis Tailande, nes čia ištisus metus saulė leidžiasi 18 val, teka 6 val. Tai praktiškai 18:30 jau būna absoliuti tamsa.
Po pusryčių pėsti pasiryžom rasti sėdinčio Budos šventyklą, kuri yra negana to kad toli nuo mūsų viešbučio, bet dar ir ant aukšto kalno. Pasakyta - padaryta! Naudodamiesi žemėlapiu, radome šventyklą. Kadangi buvo ankstus rytas, nebuvo nei vieno turisto, tik besimeldžiantys vietiniai. Tikrai nesinorėjo jiems trukdyti ir brautis į privatų gyvenimą. Kiek tai įmanoma nepastebimai apėjome ratu aplink šventyklą. Nuo budizmo apeigoms naudojamų smilkalų gausumo ir kvapo sukosi galva.
Šiandien pasiryžome rasti autobusų stotį, ir susižinoti visą tvarką joje, grafikus autobusų, vykstančių į Bangkoką. Stotį radome. Tiesiog nuostabu, kad joje radome vaikščiojančius po visą terminalą info-darbuotojus, kurie kalba angliškai. Nes Patajoje rasti vietinį, kalbantį angliškai - beveik neįmanoma. Visi pardavėjai, masažistai ar viešbučio darbuotojai yra išmokę kelis rusiškus žodžius, sakinius, frazes, tam kad įtiktų rusų turistams, kurie sudaro turbūt daugiau nei 80 proc.visų turistų Patajoje.
Patajos autobusų stotis.

Dar būnant Lietuvoje bandžiau išsiaiškinti kaip iš Patajos (Pattaya) nuvykti į Tailando pietus su vietiniu transportu. Kelias buvo toks - iš Patajos į Bangkok Eastern Bus Terminal (trukmė 2h). Iš Bangkok Eastern Bus Terminal į Bangkok Southern Bus Terminal (trukmė įvairi gali būti, nes Bangkokas perpildytas transporto priemonių, kamščiai, 2-6 h). Į pietus važiuoja autobusai tik iš Southern Terminal. Kelionė į pietūs ~1100 km, trukmė 12-14 h. Bet sunku gauti bilietus naktinio autobuso į pietus tą pačią dieną, tad reikia likti nakvoti Bangkoke. Žodžiu...
Bingo! Pamačiau, kad iš Patajos galima tiesiai į Southern Bus Terminal nuvykti. Praktiškai sutaupytumėm kokias 4 val. Tik vis dar lieka grėsmė nuvykus į Bangkoką negauti bilietų į pietus.
Labiausiai piktina tai, kad skaitant keliautojų blogus ar forumus, visi pataria užsirezervuoti bilietus iš anksto, bet kai bandžiau tą padaryti, nepavyko. Vis išmesdavo lenteles, kad bilietus galima pirkti tik esant vietoje - terminale. Tai Azija, negali pykti, visus nesusipratimus reikia priimti ramiai, kitaip tik sau susigadinsi atostogas. Čia žmonės neskuba, viską daro lėtai, ir jeigu tu kur skubi, tai tik tavo problema ir nemokėjimas atsipalaiduoti, džiaugtis akimirka.
Bilieto kaina 1 žmogui iš Patajos į Bangkok Southern Bus Terminal 113 b (batų), t.y. 9 Lt. Pigu, nes atstumas yra apie 130-140 km. Žemėlapyje žemiau pavaizduota atkarpa Pattaya-Bangkok.

Dar radome VIP autobusą į Koh Samui važiuojantį. 18 val išvažiuoja, 6 ryto jau būni vietoje. Kaina 1 žmogui 1025 b (82 Lt). Kelionės trukmė ~12-13 val, 1200 km į pietūs. Susimąstėme, variantas neblogas, bet mes tikrai neplanavome į Koh Samui vykti, nieko nesu skaičius apie šią salą, nieko nežinau apie ją. Sala žemėlapyje apvesta raudonai (Ko Samui).
Kadangi negalėjome sugalvoti kaip elgtis, nusprendėm šiandien bilietų nepirkti o geriau eiti pietauti. Toje pačioje gatvėje, kurioje yra autobusų stotis -Tesco prekybos centras. 2 aukšte puiki kavinukė tailandietiško maisto. 2 žuvies kepsniai ( 2 x 40 b), antienos sriuba (40 b), vanduo nemokamai. Pietūs mums kainavo 6,40 Lt. Apsivalgėm iki soties.
Šiandien pėsčiomis nuėjome tikrai ne mažiau 18 km. Skaičiuojant pagal žemėlapį - dar daugiau. Ta proga nuėjome į tailandietiškus masažus. 200 b 1 val.žmogui (16 Lt.) Taip gerai išlankstė, ištraškino visus kaulus.
Lengva ir gera po masažų...


2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

2d. Pattaya

Pataja visiškai nepasikeitusi nuo pernai metų kai čia lankėmės.


Tvyro tas pats eismo chaosas gatvėse, elektros laidų raizgalynės, sex-turizmas, vaikščiojančios "parduotuvės" (žmonės ant rankų nešiojantys įvairiausius dalykus, kuriuos siūlo, pardavinėja), "maistiaškės" (mobilūs maisto kioskai). Beje apie žmones "vaikščiojančias parduotuves" ir "maistiaškes" būtų galima parašyti visą straipsnį.
Kiekvienas pardavėjas- su tam tikra transporto priemone, ar nešiojamu stendu, ar daiktais rankose - turi skirtingą signalą, pagal kurį yra atpažįstamas. Pavyzdžiui ant pečių maistą nešiojantys žmonės su "neštuvais" (foto žemiau) turi savo ypatingąjį specifinį signalą. Eina jie keliu ar paplūdimiu ir pastoviai pypsi tuo signalu.

Vietiniai atpažįsta signalo garsą, atsisuka, pribėga ir perka maistą iš pardavėjo. Dažniausiai su tokiais neštuvais nešioja virtus kiaušinius, kukurūzus, bandeles.

Foto žemiau esantys maisto pardavėjai taip pat turi savo signalą, kurį naudoja ir visi kiti, kurie vairuoja tokias pat "maistiaškes".



Moteriškės, nešiojančios stendus su įvairiomis apyrankėmis, plaukų aksesuarais ir šukomis - taip pat turi savo ypatingąjį pypsėjimo garsą.

Mums, europiečiams, sunku suprasti kai kuriuos reiškinius vykstančius Tailande.

Vietiniai nesidrovi užmigti tiesiog čia pat- gatvėje, ant šaligatvio.

Valgo taip pat susėdę ant judrios gatvės šaligatvio, kur pilna dulkių ir didžiulis triukšmas. Pasirodo net ant skraidančio kilimo galima pietauti :)

2010 m. sausio 26 d., antradienis

1d. Skrydis: Vilnius-Bangkok

20 val išskrendame iš Vilniaus oro uosto, su tarpiniu nusileidimu Kazachstane Shymkento mieste, pasipildyti kurui. Skrydžio trukmė 13 val.
Bangkoke būname sausio 27 d. 12 val. Tailando laiku. Lietuvos laiku 7 val.
Lėktuvas nerealiai nepatogus, vietos kojoms mažai. Tezturas taip taupo, kad netgi antrus metus iš eilės nesugeba tokiam ilgam skrydžiui didesnio ir patogesnio lėktuvo išnuomoti.
Be visa to, užkliūvame Tailando pasų kontrolėje, nes kažkodėl vienam darbuotojui pasirodė, kad mes privalome jam parodyti panaudoto lėktuvo bilieto (boarding ticket) šaknelę. O ji juk visada yra išmetama, kai jau susirandi pagal ją savo sėdimą vietą lėktuve. Ir ką, be jos nepraleidžia. Rodom e-bilietus, reiso numerį, sako tokio reiso iš viso nėra. Nors matome kaip kiti lietuviai sėkmingai praeina per pasų kontrolės kitus langelius, absoliučiai nieko nerodydami (tik pasą). Visiškai netyčia galinėje džinsų kišenėje atknisau tą šaknelę, bet su ja tik vieną iš mūsų sako kažkurį praleis. Žodžiu, po ilgų aiškinimų kažkaip praėjome pasų kontrolę. Ramu! Kiek paskui kalbėjau su atskridusiaisiais, tai visi vienareikšmiškai pasakė - niekas nepareikalavo iš jų boarding ticket šaknelės, prašė tik paso.

Viešbutis Patajoje (Jomtien Orchid Hotel***) netviska prabanga, bet yra tvarkingas, kambarys erdvus. Juk svarbiausiai išsimiegoti. Patikrinu lovos būsena - lova tikrai patogi. Super!


Kadangi lagamine turėjom Lietuviškų gėrybių, tai jų ir paragavom atvykimo proga. Gėrybės tai - "samagonas" su čili pipirais, lašiniai, dešra rūkyta ir juoda duona. Pasistiprinę išėjom apsižvalgyti po apylinkes. Radome kavinukę, kurioje už didžiulę karališkų krevečių lėkštė sumokėjom 120 Tailando batų (~9 Lt). Už vištienos kulšį su daržovėm 50 b (~4 Lt).

Gyventi galima, nes skrandis dezinfekuotas "samagoniuku" ir pripildytas jūros gėrybių - krevečių!