Atsikėlus
ryte, reikėjo apsispręsti kur traukti toliau - į šiaurę į Dalat miestą kur
drėgna, kalnuota ir vėsu ar į pietūs į salas, kur baltas smėlis ir žydras
vanduo. Vis tik geriausia yra tinginiškus malonumus pasilikti kelionės
pabaigai, taigi susiradome agentūrą, kurioje bandėm nusipirkti autobuso
bilietus į Dalatą.
Sekėsi
sunkiai nes kad ir ko beklausėm, ten dirbantis vaikinukas tik linksėjo galvą ir
rodė į ant sienos pakabintą Vietnamo žemėlapį. Aš jam sakau: "Ar autobuse
gausime kur sėsti ar reiks stovėti visą kelią?". Pažiūrėjo į mane, pakraipė
galvą ir sako: "Yes". Tada suglumusi bandžiau patikslinti savo
klausimą: "Nesupratau? Tai bilietą pirksim su nurodyta vieta ant jo
konkrečia sėdėjimo? Ar kas kur nori ten ir sėda?". Jo atsakymas tas pats:
"Yes". Tada suėmė juokas ir sakau jam - „Tu žinai ką nors ar nieko
nežinai ir bet ką man sakai?“. Jo atsakymas standartiškas – „Yes“. Na va,
pagaliau išsiaiškinome, kas ir kaip yra :) Na labai konkretus vaikinukas :)
Tiesiog teko pasakyti jam "sorriukas ir ikiukas" ir ieškoti kitos
agentūros, parduodančios autobusų bilietus. Ją radus, įsigijome bilietus už 14
$ žmogui.
Oho...
Kelionės trukmė iš Hošimino į Dalatą - 8 valandos... Tas faktas ne itin
pradžiugino. Na bet čia bent jau nemelavo kaip prieš tai buvusioje agentūroje.
To vaikinuko teigimu autobusas į Dalatą važiuoja apie 4-5valandas.
Dar
turėjome laisvą pusvalanduką iki autobuso išvykimo, taigi pasistiprinome prieš
ilgą kelią. Nieko nėra skaniau pusryčiams, kaip vietnamietiškas
patiekaliukas - Banh Xeo. Jis gaminamas iš ryžių miltų, pridedama į tešlą turmeriko. Įdaro variacijos priklauso nuo regiono. Kaip pagrindas visada dedami sojų pupelių daigai ir tada jau arba krevečių, arba kiaulienos, arba abiejų ingredientų kartu. Man labai keista, bet jie mėgsta maišyti mėsą su jūros gėrybėm. Gzzz...
Banh
Xeo – 40 000 dongų
Banh Xeo vidus / įdaras
Sleeping bus - autobusas su gulimomis vietomis
Autobusas,
su kuriuo dardėjome į Dalatą, buvo vadinamasis sleeping bus, t.y. jame ne
sėdimos, o gulimos vietos yra. Vietinių ūgiui tai tos vietos tikrai gulimos, na
bet mums jos pusiau sėdimos ir dar kojas gerokai sulenkus per kelius, nes kitu
atveju, jei jas ištiestum, kaimynui ant galvos užkrautum.
Kadangi
kelias buvo ilgas, tai standartiškai autobusas stojo pusiaukelėje pavalgyti.
Prie bilietų, mums dar davė kažkokias korteles „50% nuolaida”. O visą kitą vietnamietiškai parašyta.
Tai kaip paaiškėjo, jos skirtos kavinėje panaudoti, kur mes ir sustojome.
Užsisakėm visko – tradicinės vietnamietiškos sriubos - Pho Bo, nevalgantiems mėsos - ryžių makaronų
su jūros gėrybėmis, na, o mėsaėdžiams - ryžių bei vištienos, ruoštos kario padaže :) Kai
viską atnešė, net žagtelėjome, kokio dydžio tai porcijos ... Net pusės
neįveikėm. O sumokėjome už viską tik 62 000 dongų (~3 usd).
Atvykus
itin lengvai ir pigiai gavome vietą nakvynei – 10 usd – su Wi fi (kuris absoliučiai
neveikė), karštu vandeniu. Erdvus didelis kambarys, dvi dvigulės lovos, rankšluosčiai, TV, mini
šaldytuvas, kondicionierius, kurio čia tikrai nereikia. Čia labai šalta, nes
esame gerokai aukščiau jūros lygio. Jei Hošimine buvo gerokai virš +30, tai čia Dalate vakare
kažin ar temperatūra siekia bent +18.
Rytoj
laukia nauja diena, nauji įspūdžiai, tikriausiai imsime motorolerį, tik vat kad
mano kompanjonas nemoka vairuoti motarkės :) Na kažkaip bandysime jį išmokyti
ir pakeliauti aplink Dalatą, nes čia daug gražių gamtovaizdžių.
