2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

4d. LAOSAS: Sielų miestas ir dviejų aukštų lovos autobuse

Šiandien pasidavėm visiškam extrym‘ui ir nusprendėm važiuoti į Sielų miestą su vietiniais, t.y. su jų transportu. Kelionė truko valandą, bet buvo labai linksma. Važiavom perkrautame autobusiuke, kuris vos traukė, bet žmonių jame buvo po 2-3 susėdę ant vienos sėdynės ir dar pas vairuotoją prie vairo kokie 4 vaikai malėsi. Kadangi žmonės važiavo iš Vientiano, t.y.iš sostinės atgal į savo kaimus, tai visi įvairiausių nesąmonių buvo prisipirkę- televizorių, pilnus maišus ilgų batonų (taip vadinamų prancuziškų „bagečių“), statybinių dažų, cemento. Ir visi šitie pirkiniai buvo sukrauti autobuso praėjime. Jeigu kam reikėdavo išlipti, tai užtrukdavo minimum 5-7 min.
Autiko foto, bet jau su mažai vietinių ir Joną dar kabina viena :) Tipo "how old are you" ir panašiai :)))
Iki Sielų miesto, Iš centinės Vientiano autobusų stoties važiuoja 14 autobusas. Kaina 5000 kip žmogui. Įėjimas 5000 plius fotografavimas 3000 kip. Sielų miestu vietiniai vadina Buda parką, jame pilna Budos paminklų, visokių induizmo ir hinduizmo apraiškų, dievų Shiva, Hishna ir kitų, žodžiu – visų nesuminėsi :) Foto žemiau darytos būtent tame mieste.



Sielų miestas buvo pastatytas 1958 m. jogo-pastoriaus-šamano, kuris sujungė induizmo ir budizmo filosofiją ir mitologiją į vieną erdvę – Buda parką. Čia vaizduojami dievai – Shiva, Vishnu, Arjuna, Buddha, Avalokiteshvara.
Šventyklose ir visur kitur, kur tik yra Buda, Laoso gyventojai prie jo kojų visada deda valgyt, gerti mineralinio, coca-colos, sojų pieno. Ir tiki, kad šis aukojimas yra prasmingas, kad Buda tikrai valgo ar geria. Dažniausiai viską suvartoja valkataujantys katinai ir šunys. Bet vis tiek budizmas ir Laoso žmonių tikėjimas mane neapsakomai žavi. Pavydžiu jiems tokio atsidavimo religijai, tokio tikėjimo, tokio atsipalaidavimo, gyvenimo džiaugsmo, ne materializmo...
Vakare su naktiniu VIP sleeper autobusu išvažiavom į Paksę. VIP jis dėl to, kad ne nušiuręs vietinis ir su miegamomis lovomis (ne kėdėmis), kurios eina dviem aukštais. Vaizdas išties geras. Visų keliautojų akyse, įlipus į autobusą, matėsi nuostaba. Autobuse miegas buvo ne itin geras, nes kelias Laose yra kalnuotas, tai purtė visą laiką. O mūsų lovos dar buvo antrame aukšte, tai jaučiau kiekvieną posūkį ir duobę.