2013 m. sausio 22 d., antradienis

6 diena. Sumatra. Indijos vandenynas – Bunga beach.

Žemės drebėjimas. 
Šiandien ryte Sumatroje buvo 5,9 balų žemės drebėjimas toje salos dalyje, kur mes planavome vykti, bet paskustinę minutę pakeitėm savo planus, kadangi ten tektų važiuoti parą laiko su tais klaikiai nepatogiais minivenais ir blogais keliais. Drebėjimas buvo šiaurės vakaruose Acheh mieste, o mes esame vakarinėje Sumatros dalyje – Bunga mieste. Taigi – mums viskas gerai ;) Esame saugūs. 
Dienos įvykiai. 
Išsiregistravom iš savo viešbutuko ir 9 valandą jau sėdėjom autobusiuke (minivene), kuris mus nuvežė į Bunga miestelį. Kelionė kainavo nepagrįstai daug. 2 valandos kelio (~60 km) – 140 000 Indonezijos rupijų. Tai būtų 14 dolerių (40 Lt) dviems žmonėms. O juk prieš kelias dienas važiavom 12 valandų už 13 dolerių...
Bunga miestelyje yra tik kelios nakvynės vietos, nes jis ne itin išvystytas turizmui. Nakvynė namelyje su visais patogumais ant jūros kranto kainuoja 14 dolerių (39 Lt), nes dabar ne sezono metas, nėra keliautojų. O sezono metu kaina yra 25 doleriai (68 Lt).
Pavalgėme nerealiai skanius pietūs – curry. Prie jo buvo patiekta ryžiai su gurmaniškomis keptomis salotomis. Prie mūsų prisiplakė katinas. Beje, labai keista, bet čia nėra slampinėjančių benamių katinų arba šūnų, kaip kad tarkim kitose Azijos šalyse. Pagal islamo religiją, jie negali turėti augintinių ar tai artimai bedrauti su gyvunais, nebent juos augintų valgymui arba darbui, pavyzdžiui – karvės, ožkos, arkliai ir t.t. Išimtis yra šunys, kurie skirti apsaugai. Beje, užsisakius valgyti tu niekada nesi tikras ar tau vietoj jautienos neatneš šunienos. Daugelyje vietų net nėra meniu, tiesiog eini per puodus ir žiūri, kas pagaminta. Parodai pirštu ir jau valgai.
Skanieji pietūs
Su viešbutuko šeimininku suderėjom kainą į salą Pagang30 dolerių, taigi tikrai trigubai pigiau nei mums siūlė Bukittinggi miestelyje. Bet ir taip kaina nėra maža. Jis paaiškino, kad busim tik šešiese motorinėje valtyje, plius maistas, vanduo, vaisiai ir užkandžiai jau įskaičiuoti į šią kainą. Ir sezono metu kaina yra 80 dolerių ir daugiau. Beje, pirmoji jo pasakyta kaina buvo 50 dolerių. Mes tiesiog tempėm laiką, mykėm, kad dar esam neapsisprendę ir kiekvieną kartą kai jis klausdavo ar mes plauksim, mes vis dar abejodavom. Taigi jis numetė kainą beveik dvigubai.
Beždžionė.
Prie manęs prisiplakė beždžionė, bet ji buvo geroji, ne kokia papiktinta ir labai draugiška. Vos tik kur atsisėsdavau, tuoj šalia ir ji pritūpdavo ir vis taikydavo susirangyti ant kelių. Valgėm papają, tai ir ji prisiplakė šalia mūsų, paskanavo vaisių kartu su mumis.

Kaip visada, Jonukas susuko video apie mūsų apartamentus.

Tame pačiame paplūdymyje kur mes apsistojom, vietiniai visą dieną kankinosi, t.y. traukė tinklą iš jūros. Sunkiai ten jiems sekėsi ir pagavo tik labai smulkias žuveles.

Labai stiprus tropikų lietus. 
Vakare pradėjo labai smarkiai lyti, bet lyjo taip stipriai ir taip ilgai (visą naktį), kad net buvo apėmus baimė, kad nuplaus mūsų namelį į jūrą. Jūra šniokštė ir bangavo visą naktį, o lietus pliaupė nesustodamas. Tai kaip gi mūsų kelionė ryt  į salas? Pasirodo čia dažniausiai smarkiai lyja naktimis, dienomis rečiau, bet visgi lyja. Ryt bus matyt, jei oras geras – mes plaukiam.
Indonezijos fauna.
Po vakarienės grįžom į savo namelį ir radom ten visą asortį Indonezijos faunos – driežai, uodai, kažkokie vabalai, didžiulės rudos skruzdelės. Iš pradžių gerokai pasijuokėm iš visko, o paskui jau susirūpinom kaip gi mums reiks miegoti... Radau kažkokį skudurą – tinklą, nudrėbtą už lovos ir pradėjau iš jo konstruoti uždangą nuo gyvūnijos pasaulio. Kažkas visgi pavyko. Rezultatas – video žemiau ;)

P.S. Čia niekur nėra interneto ir nėra telefono ryšio, negalim nei parašyt sms, nei blogo atnaujinti. Tai bus padaryta, kai būsim „on-line“, t.y. grįšim į Malaiziją. O ten planuojam būti tik penktadienį...