Žemės drebėjimas.
Šiandien ryte Sumatroje buvo 5,9 balų žemės drebėjimas toje salos dalyje, kur mes planavome vykti, bet paskustinę minutę pakeitėm savo planus, kadangi ten tektų važiuoti parą laiko su tais klaikiai nepatogiais minivenais ir blogais keliais. Drebėjimas buvo šiaurės vakaruose Acheh mieste, o mes esame vakarinėje Sumatros dalyje – Bunga mieste. Taigi – mums viskas gerai ;) Esame saugūs.
Dienos įvykiai.
Išsiregistravom
iš savo viešbutuko ir 9 valandą
jau sėdėjom autobusiuke (minivene), kuris mus nuvežė į Bunga miestelį. Kelionė
kainavo nepagrįstai daug. 2 valandos kelio (~60 km) – 140 000 Indonezijos rupijų. Tai
būtų 14
dolerių (40 Lt)
dviems žmonėms. O juk prieš kelias dienas važiavom 12 valandų už 13 dolerių...
Bunga
miestelyje yra tik kelios nakvynės vietos, nes jis ne itin išvystytas turizmui.
Nakvynė namelyje su visais patogumais ant jūros kranto kainuoja 14 dolerių (39
Lt), nes dabar ne sezono metas, nėra
keliautojų. O sezono metu kaina yra 25 doleriai (68 Lt).
Pavalgėme
nerealiai skanius pietūs – curry. Prie jo buvo patiekta ryžiai su gurmaniškomis keptomis salotomis. Prie mūsų prisiplakė katinas. Beje, labai
keista, bet čia nėra slampinėjančių benamių katinų arba šūnų, kaip kad tarkim
kitose Azijos šalyse. Pagal islamo religiją, jie negali turėti augintinių ar
tai artimai bedrauti su gyvunais, nebent juos augintų valgymui arba darbui,
pavyzdžiui – karvės, ožkos, arkliai ir t.t. Išimtis yra šunys, kurie skirti
apsaugai. Beje, užsisakius valgyti tu niekada nesi tikras ar tau vietoj
jautienos neatneš šunienos. Daugelyje vietų net nėra meniu, tiesiog eini per
puodus ir žiūri, kas pagaminta. Parodai pirštu ir jau valgai.
Skanieji pietūs
Su
viešbutuko šeimininku suderėjom kainą į salą Pagang – 30 dolerių,
taigi tikrai trigubai pigiau nei mums siūlė Bukittinggi miestelyje. Bet ir taip
kaina nėra maža. Jis paaiškino, kad busim tik šešiese motorinėje valtyje, plius
maistas, vanduo, vaisiai ir užkandžiai jau įskaičiuoti į šią kainą. Ir sezono
metu kaina yra 80 dolerių ir daugiau.
Beje, pirmoji jo pasakyta kaina buvo 50 dolerių.
Mes tiesiog tempėm laiką, mykėm, kad dar esam neapsisprendę ir kiekvieną kartą
kai jis klausdavo ar mes plauksim, mes vis dar abejodavom. Taigi jis numetė
kainą beveik dvigubai.
Beždžionė.
Prie
manęs prisiplakė beždžionė, bet ji buvo geroji, ne kokia papiktinta ir labai draugiška.
Vos tik kur atsisėsdavau, tuoj šalia ir ji pritūpdavo ir vis taikydavo
susirangyti ant kelių. Valgėm papają, tai ir ji prisiplakė šalia mūsų,
paskanavo vaisių kartu su mumis.
Kaip
visada, Jonukas susuko video apie mūsų apartamentus.
Tame
pačiame paplūdymyje kur mes apsistojom, vietiniai visą dieną kankinosi, t.y. traukė
tinklą iš jūros. Sunkiai ten jiems sekėsi ir pagavo tik labai smulkias žuveles.
Labai stiprus tropikų lietus.
Vakare
pradėjo labai smarkiai lyti, bet lyjo taip stipriai ir taip ilgai (visą naktį),
kad net buvo apėmus baimė, kad nuplaus mūsų namelį į jūrą. Jūra šniokštė ir
bangavo visą naktį, o lietus pliaupė nesustodamas. Tai kaip gi mūsų kelionė ryt
į salas? Pasirodo čia dažniausiai
smarkiai lyja naktimis, dienomis rečiau, bet visgi lyja. Ryt bus matyt, jei
oras geras – mes plaukiam.
Indonezijos fauna.
Po
vakarienės grįžom į savo namelį ir radom ten visą asortį Indonezijos faunos –
driežai, uodai, kažkokie vabalai, didžiulės rudos skruzdelės. Iš pradžių
gerokai pasijuokėm iš visko, o paskui jau susirūpinom kaip gi mums reiks
miegoti... Radau kažkokį skudurą – tinklą, nudrėbtą už lovos ir pradėjau iš jo
konstruoti uždangą nuo gyvūnijos pasaulio. Kažkas visgi pavyko. Rezultatas –
video žemiau ;)
P.S. Čia
niekur nėra interneto ir nėra telefono ryšio, negalim nei parašyt sms, nei
blogo atnaujinti. Tai bus padaryta, kai būsim „on-line“, t.y. grįšim į
Malaiziją. O ten planuojam būti tik penktadienį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą