Ryte
oras buvo fantastiškas, taigi sėdom į motorinę valtį ir išplaukėm į Indijos
vandenyną - į aplinkines vakarų Sumatros salas. Jų čia yra apie šimtas –
mažesnių, didesnių, su balto smėlio paplūdymiais, apaugusių neįbrendamomis
džiunglėmis, apsuptos žydru vandenynu – tiesiog maldaujančios ir kviečiančios jas
aplankyti.
Kelionė
buvo labai smagi. Nardėm visą dieną. Prisižiūrėjau tokio grožio žuvyčių, kokių
net per TV nesu mačius - geltonos, raudonos, žydros, žalsvos, rausvos ir visos
itin ryškių spalvų - didelės ir mažos. Atrodo paimsi ir pagausi, paliesi jas,
bet vos tik priplauki arčiau, jos iš karto sprunka tolyn. Koralų ir augmenijos
asortimento žodžiais neįmanoma apibūdinti... Kaip gaila, kad neturim
povandeninio fotoaparato... Niekada dar nesu mačiusi tokio spalvingo ir pritrenkiančiai
gražaus povandeninio pasaulio. Tobulas vaizdas panėrus gylyn, tereikia tik kuo
mažiau muistytis ir stebėti vandenyno gyvenimą.
Pagang sala. Vakarų Sumatra.
Kaip ir
buvo žadėta vakar, šitos išvykos metu mes gavome labai skanius pietus, daugybę
vaisių ir aišku vandens. Nes vandens čia reikia gerti ne litrais, o tiesiog
kibirais. Karštis didžiulis, bet tai yra teigiamas faktorius, dievinu kai oro
temperatūra yra bent jau virš +30. Sumatros
vakaruose dabar yra gerokai virš +38.
Vakarienė
buvo pasakiškai skani. Valgiau Fish Curry, o Jonas – beef Curry. Po vakarienės
vėl smarkiai lyjo, bet vėl taip smarkiai, kad nejauku buvo. Vanduo šniokštė ir
plovė viską tiesiai į jūrą. Kai atsikeli ryte ir pažiūri į vandenį, jis būna
labai murzinas, bet iki pietų nusistovi ir vėl džiugina savo žydrumu.
Sumatroje
labai mažai turistų. Jei sutinki kažką, tai iš karto pokalbis pakrypsta apie
kainas, kas kiek už ką mokėjo. Pasiklausai ir tada supranti, kad mes visgi
keliaujam dar pakankamai pigiai ;) Nes kiti už tuos pačius dalykus moka 3 ar
net 5 kartus brangiau, ir visi vietiniai plauna smegenys sakydami, kad tai
labai pigu, nes ne sezonas.
Susibendravom
su vietiniu, kuris bent kažkiek minimaliai moka angliškai, susikalbėti aišku
labai sunkiai sekėsi, bet vis tik šį bei tą pavyko suprasti. Jis su savimi
nešiojosi Sangung – planšetinį kompiuterį.
Čia tikriausiai turėtų būti Samsung, tik tai „padielka“. Paklausus jo, kodėl
čia niekas nemoka angliškai, jis pasakė, todėl kad čia mažai turistų. Tada
paklausiau ar mokykloje moko anglų kalbos, o jis atsakė labai paprastai –
neverta eiti į mokyklą mokytis anglų kalbos, parasčiau kalbos išmokti iš
turistų (kad ir kiek čia jų mažai) ir pragyventi iš jų. Mokytis neverta. Štai
koks elementarus žmonių suvokimas apie mokslą. Vakarais visi vietiniai renkasi
kartu, sėdi prie jūros, juokiasi ir džiaugiasi gyvenimu ir dėl nieko
nesijaudina. Yra kaip yra – gyvenimas paprastas ir nesudėtingas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą