Ši diena yra paskutinė diena Balio saloje, kurortiniame Kutos mieste, nes rytoj, kartu su
kelionės draugais, skrendu į Javos salą – triukšmingą ir perkrautą Indonezijos
sostinę – Džakartą. Ten jau bus daug žmonių, daug šurmulio, spūstys gatvėse,
daug smogo, daug užteršto oro... Balyje kol kas dar turiu galimybę pasimėgauti
šviežesniu oro gūsiu, karštu baseino vandeniu (taip karštu, o ne vėsiu, nes
saulė per visą dieną, šviesdama į baseiną, jo vandenį beveik užvirina). Dar
turiu šansą paskanauti gardžiųjų patiekalų, nes jau žinau kelias vietines kavinukes,
kuriose jau yra išbandyti keli patiekalai, užkariavę mano skrandį. Taigi, ilgai
nelaukus, beveik net ir pietų nesulaukus, išskubėjau pietauti, tik beje, šį
kartą rinkausi visiškai naują kavinę ir nenusivyliau. Aišku, kainos ne itin
džiuginančios piniginę, bet maisto skonis – puikus. Aš užsisakiau jūros gėrybių
Curry, o mano kompanionas – Rendang beef (Rendang beef - jautiena, paruošta tam tikru būdu su
tikrai skaniu padažiuku). Savo Curry patiekalo aš net nesistengiau
nufotografuoti, nes jo vaizdas buvo mažų mažiausiai neskanus, bet skonis –
tobuliausias per visą šią kelionę ragautas Curry.
Patiekalas - Rendang beef
Vakarieniauti ėjome į jau patikrintą vietelę, kur,
beje vakar, mums ne tik labai patiko aptarnavimas, bet ir mus aptarnavęs
vaikinukas žinojo kas ta Lietuva, kokiame žemyne ji randasi.
Vakarienė - jūros gėrybių iešmeliai, oi t.y. iešmai... ;)
Po itin skanios vakarienės (tikrai gardžios, tikrai
puikios ir tikrai tobulos), bastėmės pagrindinėje Kutos gatvėje ir bandėme
išspausti iš atostogų likučio maksimumą. Visi keturi nuėjome į masažus, tiksliau
į žuvyčių apvalgymą. Sumerki kojas į akvariumą, kuriame šimtai nešertų, alkanų
mažų žuveliokų, kurie nuvalgo visas tavo kojų bakterijas, odos liekanas.
Jausmas iš pradžių labai keistas ir nejaukus, nes tik įkišau koją ir ją užpuolė,
pradėjo baksnoti maži sutvėrimai. Vėliau jau įpratau ir tiesiog tai kėlė tik
juoką. Nelabai tikiu, kad jos čia labai švariai nuvalgo tas odos liekanas. Ši
procedūra atliekama turbūt daugiau dėl bajerio, o ne dėl naudos.
Šimtai žuvyčių, "valgančių" mano kojas
Truputį keistas jausmas, kai "valgo" mano kojas
Skanūs vaisiai Indonezijoje – saldūs, natūraliai
sunokę, sultingi ir itin platus jų pasirinkimas. Visada per atostogas
stengiuosi valgyti kuo daugiau vaisių (kartais turbūt net ir per jėgą), nes
žinau, kad grįžus į Lietuvą jie jau nebebus tokie skanūs, nes ne Lietuvoje jie
užaugo, ne čia sunoko... Taigi ir per šias atostogas vaisius ryju pilna burna.
Top 3 šių atostogų vaisiai – mango (kaip visada jis pirmoje
vietoje), papaja (tobulas pusiau vaisius, pusiau moliūgas), snake fruit‘as
(gyvatės vaisius, nes jo oda tai tikra gyvatės išnara).
Snake fruit - gyvatės vaisius
Pats geriausias dalykas nutikęs
šiandien – laiškas iš Vengrijos ambasados, kuriame buvo rašoma: „We have contacted the Lithuanian
Embassy in Beijing and they have confirmed your citizenship, so you can come to
arrange emergency travel documents to our embassy tomorrow. Please note that we
can issue those documents only with limited validity.“
Taigi, tai reiškė, kad rytoj laukia įtempta diena, anksti kelsimės, skubėsime į
oro uostą, skrisime į Džakartą (Indonezijos sostinę), ten turime rasti ambasadą
ir draugams turi padaryti laikinus kelionės dokumentus, su kuriais jie galės
grįžti namo – per Dubajų, per Varšuvą - į Lietuvą.
