Norint
pamatyti kuo daugiau, reikia keltis kuo anksčiau neskaitant to, kad ir
atostogauji. Taigi kėlėmės 7 val ryto, nors vakar užmigom gal tik 2 val
nakties. Pirmiausiai rūpėjo kuo greičiau išsinuomoti motorolerį ir kuo daugiau
imperatorių kapaviečių aplankyti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kaip
gali būti tai įdomu, bet tos kapavietės tai vos ne miestai atskiri
įrengti. Apjuosti tvora su šventyklomis viduje, tvenkiniais, sodais bei aišku
atitinkamo imperatoriaus bei jo šeimos narių kapais. Registratūroje paprašiau,
kad atvarytų motorolerį, dėl kurio jau vakar iš vakaro tariausi. Luktelėti
tereikėjo porą minučių ir jis jau stovėjo kieme. Atsisėdau, užsikūriau ir
supratau, kad kažkas čia negerai. O gi trūksta veidrodėlių ! Jobtararai! Be
veidrodėlių čia neįmanoma net 5 metrų nuvažiuoti, nes neaišku kas tau atskrieja
kosminiu greičiu iš nugaros. Thanks but no thanks! Duokit kitą motarkę man.
Labai nustebo, kodėl man būtinai reikia tų veidrodėlių, bet nutaisius rimtą
veidą ir palaukus dar kelias minutes, atvarė techniškai tvarkingą transporto
priemonę. Jie tai vairuoja labai paprastai - tiesiog nesižvalgydami atgal.
Važiuoja prieky tavęs ir makaluojasi po visą kelią arba staigiai suka tiesiai
prieš nosį. Kas važiuoja iš galo, tas ir stebi eismą priekyje savęs. Dar iš
šalutinio kelio į pagrindinį labai mėgsta staigiai įšokti net nepažiūrėję ar
nieko nekliudys. Apie eismą žiedu galiu pasakyti tiek, kad ten negalioja
absoliučiai jokia taisyklė ir dar gi, kai privažiavau vieną itin judrų,
supratau kad net įvažiuoti į jį sunkiai sekasi. Sustojau ir laukiau kada
baigsis nuolatinis srautas motorolerių toje beprotybėje. Bet srautas
nenutrūkstamas... Teko beveik užsimerkti ir nerti stačiai į tą visą košę :)
Keli tokie žiedai, dar kelios dešimtys sudėtingų sankryžų ir pagaliau
užmiestis, bet eismas ne kažin ką sumažėjo...
Pirmas
punktas, pažymėtas mano plane, buvo pagoda –Truc Lam. Šalia jos puikuojasi
aukštas bokštas, kurio architektūra man labai patinka. Buvau čia ir pernai,
todėl negalėjau neužsukti ir dabar kai vėl esu Hue. Beje, mes visiškai
atsitiktinai pataikėme atvažiuoti į pagodą, kai joje vyko religinės apeigos –
vyko budistinių giesmių giedojimas. Besiklausant jų, net šiurpas bėgiojo per
visą kūną. Nežinau kaip kitiems žmonėms, bet man jos turi kažkokį tranzinį poveikį
– klausau ir grimstu gilyn ir gilyn. Gerą valandą pasiklausius tokių garsų, vėl
supratau, kad norėčiau būti budiste :)
Truc
Lam pagoda
Truc
Lam pagodos kiemo bokštas
Besimeldžianti šventykloje
Besimeldžiantys budistai šventykloje
Besimeldžiantys vienuoliai
Tu Duc Tomb – imperatoriaus kapavietė, kurią jis pats dar gyvas būdamas sau
susigalvojo, susiprojektavo. Pastatyta ji buvo 1864-67 metais. Jos statyba kainavo labai brangiai,
nes būdamas gyvas, imperatorius Tu Duc gyveno visiškoje prabangoje. Jis turėjo
net 104 žmonas. Šio imperatoriaus kapavietė gausiausiai lankoma turistų, bet
nepasakyčiau kad man ji labai patiko, nes pernai kai buvau Vietname, lankiausi
kitoje - Khai Dinh tomb. Vat ji
tikrai paliko gilų įspūdį.
Tu Duc Tomb
Imperatoriaus kapo sargybiniai
Beje,
įėjimas į visas imperatorių kapavietes, kiek čia jų yra už Hue miesto, kainuoja
po 5 dolerius.
Gal truputį sakyčiau ir neverta visų jų lankyti, reiktų pasirinkti kokias dvi -
Tu Duc Tomb ir Khai Dinh tomb, ir tiek
tikrai pakanka.
Khai Dinh tomb – kaip jau minėjau, aš jau buvau čia buvusi pernai,tai nėjau dar kartą
ir nemokėjau 5 dolerių, tuo metu kol kelionės draugas apžiūrinėjo tą vietą, aš tiesiog
pasimėgavau važiavimu su motoroleriu. Uch, kaip gerai motarkė traukia ant
tiesiosios. Viskas, sumąsčiau, kad reikia, grįžus į Lietuvą, išsilaikyti
motociklo teises ir pirkti motorolerį ;)
Aplankius
tiek daug imperatorių kapaviečių, jau truputį jautėsi nuovargis. Ir akys bei
burna buvo pilnos smėlio. Eismas tikrai sudėtingas visą dieną. Pačiame Hue
mieste vėl nerealiai įsitempus vairavau. Netgi sumąsčiau, kad Lietuvoje, jeigu
nuneši į regitrą video medžiagą, kaip įrodymą, kad vairavai Vietname motorolerį,
tai turėtų duoti iš karto motociklo teises be jokių važiavimo pamokų.
Vakare
skaniai pavakarieniavome – Banh Khoai, tai beveik kaip prieš tai ragauti Banh
Keo, bet dar kitokie krepe ryžių miltų blyneliai su kitokiu įdaru viduje ir
traškesni. Beje ir padažas patiekiamas jau nebe žuvies, o žemės riešutų ir
karštas. Bet skanu, oi kaip skanu ir kaina labai puiki – tik šiek tiek daugiau
nei 1 doleris (25 000d).
Banh
Khoai - 1 doleris
Užsisakėm dar ir Nem Lui (mėsytė ant citrinžolės pamauta)
Dar gi daugelyje vietų mačiau štai tokias
įdomias, įvairiausių spalvų košes. Nežinau, neatrodė man jos labai ypatingai
skaniai, tai net ir nesiryžau išmesti pinigų į balą.
Spalvotosios košės
Rytoj
bus ne itin smagi diena, nes apie pietus išjudėsime su autobusu į Mui Ne, o tai
pakankamai didelis kelio gabalas, stoti Nha Trange, laukti sekančio autobuso
naktinio į Mui Ne. Na žodžiu, teks keliauti apie 24 valandas.
