Nuo pat ankstyvo ryto, vos tik saulei patekėjus, jau kračiausi ant
motorolerio. Beje, kadangi šis miestas Quy Nhon yra vietnamiečių poilsiavimo
vieta, čia nėra automatinių motorolerių, yra tik rankiniai. Hmmm. Vietnamiečiai
juk gimę ant motorolerių, tai moka kuo puikiausiai ir su rankiniu važiuoti, o
mums - europiečiams – tai sekasi sunkiau. Beje, nuomos kaina ta pati,
standartinė 6 usd.
Kaip gerai, kad kažkas vis tik sugalvojo tokį daiktą kaip navigacija, nes
susivedus adresą ir pasikračius ant motorolerio 22 kilometrus, pirmieji Cham Towers (Čampos
bokštai) buvo pasiekti labai lengvai. Beje, bokštai matėse jau ir nuo
greitkelio, stūksojo ant didžiulės kalvos, tik buvo neaišku kaip iki jų privažiuoti.
Pasukus kelis ratus aplink, įvažiavus pro kažkokius vartus, įėjimo vis
tiek nebuvo. Bet buvo kažkokia pusiau privati valda, labai gražiai sutvarkyta. Ir
kaip paaiškėjo vėliau – tai buvo vienuolynas.
Teko kelti tvoros tinklą ir lysti pro apačią, kad kažkaip prisibrauti
prie tų Champ Tower. Toks ne itin
malonus jausmas – brautis per tvorą :) Galiausiai prasibrovus ir nieko
nesusibraižius (!), pasitiko
status kalnas. O kaip į jį įlipti ir pasiekti tikslą ? Ir čia iš kažkur
(greičiausiai iš niekur) išniro vietinis žmogelis ir besišypsodamas ranka
parodė takelį, beveik užžėlusį žolėm. Ir kaip aš pati jo nemačiau … Jis vis ėjo
iš paskos ir vis kažką naudingo parodė. Ir nieko už tai nepaprašė, tik maloniai
šypsojosi.
Užlipus į pirmą, o vėliau ir į antrą įkalnę, pasigirdo motorolerio
garsas. Pribėgo žmogelis ir pradėjo mojuoti pinigais, na reikėjo susiprasti, kad reikia susimokėti. Bet kaina juokingai maža - 20 000 d (2,40Lt).
Vis tik yra čia normalus įvažiavimas ir bilietų kasa ... Oops... ;)
Vienas iš Banh It
Cham bokštų
Šitie keturi bokštai, tai tos pačios Čampos karalystės statiniai, kurie
buvo ir My Son mieste, tik čia jie beveik nesugriuvę, nors ir buvo pastatyti 12-tame
amžiuje. Kiekvieno bokšto architektūra skirtinga. Juos po truputį dabar
restauruoja ir galiu garantuoti, kad nors dabar jie nelankomi, bet po dvejų ar
trejų metų, čia bus turistų traukos centras. Ir jei atvirai, jie man netgi
labiau patiko nei taip gausiai turistų
lankomi My Son mieste. Beje, ten ir kaina jau nebe 20 000, o 100 000 d.
Dar vienas iš Banh It Cham bokštų
Nusileidus žemyn nuo bokštų, jau teisingu keliu,
atsivėrė vaizdas į vienuolyno teritoriją. Viskas taip gražiai sutvarkyta,
aplinka prižiūrėta, medeliai ir gėlynai išpuoselėti. Šiaip visur Vietname
įspūdingi šedevrai iš medžių ir gėlių sukurti, ištysi raštai netgi padaryti,
pakelės apsodintos banzai medeliais, įvairiausių spalvų augalėliais. Ne veltui
vietnamiečiai Amerikoje vertinami kaip geriausi sodininkai.
Šio vienuolyno teritorijoje stūkso įspūdingo
dydžio balta, sėdinčio Budos statula. Pirmą kartą matau baltą, nes iki šiol
visos budistų matytos Budos skulptūros buvo auksinės arba tiesiog betono
spalvos.
Laiptai link didžiulio sėdinčio Budos
Sėdintis Buda
Beveik už 30 kilometrų nuo
šių bokštų, pasitiko kiti – Duong Luong
Cham Towers. Juos rasti buvo truputį sudėtingiau ir teko važiuoti pro kelis
kaimus, ryžių plantacijas. Vaizdai kvapą gniaužiantys...
Duong Long Cham Towers – taip pat 12 amžiaus statiniai. Pats aukščiausias (vidurinysis) – 40 metrų aukščio, šoniniai
– 37 metrų. Jie atrodo visi trys
identiški, žiūrint iš šalies, tačiau jų visų ornamentai
yra skirtingi. Tai bokštai, kurie pastatyti buvo ne tik iš plytų, bet dar ir iš
akmens. Kai tuo tarpu kiti Čampos statiniai yra sudaryti tik iš plytų. Nes apdirbti
akmenį, t.y. padaryti jame įvairiausius ornamentus yra sunkiau, nei apdirbti plytas.
Gaila, bet neįmanoma per foto parodyti bokštų didybės, taigi aš stoviu šalia jų, papėdėje, kad pamatyti dydžių skirtumą ;)
Duon Luong Cham Towers
Augantys ryžiai
Pakeliui namo, t.y. į Quy Nong miestelį, pilnos
pakelės ryžių kaitinasi prieš kaitrią saulutę, supilti tiesiog ant gatvės jie
taip džiūsta.
Džiūstantys ryžiai pakelėje
Kuo tolyn, tuo oras vis karštyn. Smagu, gera,
šilta +35. Saulutė šviečia ir nelyja. Vat tokį orą aš
dievinu. Jau ir maudžiausi jūroje. Vanduo šiltutėlis, bangos didžiulės. Kadangi čia kaip jau minėjau sea food‘o sostinė, tai ir paskutinė
vakarienė – kalmarai.
Paskutinė vakarienė Quy Nong - Squid with noodles (50 000d/6 Lt)
Smagi ir nuostabi šalis tas Vietnamas. Ir šitas
miestelis Quy Nong laaaaabai patiko, nes absoliučiai nėra turistų, tik
vietnamiečiai poilsiauja patys čia. Gaila, bet ryt teks jį palikti... Ir
traukti dar piečiau - į Nha Trang.
