Primenu,
kad vakar užsisakėme laivą nardymui, kuris turi išplaukti 6:30 val. Atėjome į tą pačią vietą, kur
pirkome kelionę ir nieko neradome... Pasižiūrėjau per tos „kelionių agentūros“
stiklines duris vidun ir pamačiau, kad tas šnekusis vadybininkas miega išsitiesęs
ant grindų. Pabeldžiau garsiai į stiklą, jis pašoko, sutrikęs pažiūrėjo į mus,
pradėjo muistytis, krapštyti akis ir galiausiai išlindo iš savo urvo. Bet jis
neatrodė toks linksmas ir šnekus kaip vakar. Pagriebė telefoną ir pradėjo
kažkam skambinėti. Pralaukėm gerą pusvalandį, o jis vis dar krapštėsi ir
kalbėjo telefonu.
Galiausiai jis atbėgo ir sako
„ar nieko tokio jeigu plauksite už valandos?“. Oi ne, sakau, skambini savo
bosui ir duodi ragelį man. Jis taip ir padarė ir paaiškėjo, kad jis net
neužsakė tos kelionės vakar vakare, kad tik dabar jo bosas sužinojo apie tai ir
tik dabar bando gauti laivą ir kapitoną... Nors šitas verslininkas vakar pats
prisistatė už kapitoną ir teigė kad plaukdins asmeniškai jis. Apsimelavo iki
ausų bachūras... Nieko jau nebepakeisi, laukėm tą vadinamą valandą, kuri išaugo
net į dvi su puse ir išplaukėm jau beveik per patį karštį, nors planavom taip
anksti tam, kad jo išvengti...
Beje,
kol laukėme savo laivo, nulijo stiprus tropikų lietus... Vanduo pylė taip
smarkiai, kad aš net nusirengiau suknelę ir likusi tik su maudomu, pagaliau išsimaudžiau
ne sūriame vandenyje, nes kaip jau minėjau – šioje saloje visur vanduo
viešbučiuose yra imamas iš jūros ir labai minimaliai prafiltruojamas, todėl jis
yra sūrus. O lietaus vanduo – grynas, tyras ir gaivinantis. Išsimaudžiau lietuje
ne tik pati, bet dar ir drabužius išsiskalbiau nuo tekančios srovės iš po stogo
šlaito. Gal ir gerai, kad tas vadinamasis verslininkas pamiršo iš vakaro
užsakyti kelionę, nes būtume buvę užklupti tokios audros jūroje su mažu laiveliu...
Gavome
visai kitą kapitoną, rimtą vyruką ir sakyčiau visai gerai kalbantį angliškai. Smagiai
panadrėme visą dieną, matėme nerealaus grožio koralus, ryškiaspalves žuvytes ir
dideles žuvis ir netgi VĖŽLIUS. Negaliu patikėti tuo, kad mačiau juos ne zoo sode,
o laisvėje, vandenyje. Nardžiau visai šalia jų... Nerealu, fantastiška!!!
Gyvis, rastas ant kranto
Stiprus tropikų lietutis... Kelios skundės ir esi kiaurai šlapias
Kai lyja stiprus lietus, belieka tik stovėti balose su maudomu
Vienintelis keturratis Gili Air salos transportas - taksi
Nardymas
Gili Meno sala - į ją atplaukėme nardyti
Gili Air paplūdimys - baltas smėliukas ir žydras vanduo
Salos gyventojai - mini krabiukai
Kūčių vakarienė iš 12 patiekalų
Vakare
prisipirkome įvairiausių vaisių, riešutų, kitokių vietinių gėrybių, tam, kad pasidengti
Kūčių stalą. Kisielius buvo kakava, kūčiukai – kepinti žirniai tempūroje,
plotkelė – juodas šokoladas, kurią laužėme susėdę prie azijietiško Kūčių stalo.
Gražių visiems švenčių!
