Pasiekėm žemės vidurį - pusiaują.
Sumatra
- esame lygiai ties pusiaujo juosta, Bukittinggi miestelyje. Čia itin drėgna. Išsiskalbėm
savo rūbus, o jie taip ir neišdžiuvo per 14 valandų...
Sumatros laikas skiriasi nuo Lietuvos laiko 6 valandomis. Ir internetas čia
labai labai laaaaaabai lėtas.
Šiandien
pėščiomis apėjom visą miestelį ir patraukėm tolėliau už jo – į džiungles. Aišku,
galėjom pasielgti taip kaip daro visi – pasiimti gidą, bet mes nusprendėm viską
susirasti patys. Beje, tokia ekskursija su vietiniu gidu kainuoja 15 dolerių žmogui. Sutaupėm 30 USD! Valio!
Kopėm
aukštyn ir žemyn ir vėl aukštyn ir žemyn, kol galiausiai pasiekėm Sianok
kanjono viršūnę. Gerai, kad beveik visą kelią lijo, tai nors jau nebuvo karšta.
Aišku sušlapom kiaurai, bet vaizdai ir įspūdžiai atperka viską. Kanjonas
įspūdingas, didžiulis, jo papėdėje teka upė, auga ryžiai. Deja negaliu įkelti
video, nes tai užtruktų 5 valandas,
kadangi kaip jau minėjau - internetas tragiškai lėtas.
Sianok kanjonas
Sianok kanjonas
Sianok kanjono upė
Sianok kanjono kraštus jungiantis tiltas
Beiškant
kanjono, atradom senąsias musulmonų kapines. Antkapiai jau beveik praradę
spalvas ir gerokai aptrupėję. Kažkaip visada galvojau kad Indonezijoje dauguma
žmonių yra budistai, bet pasirodo čia daugiausiai yra musulmonų.
Musulmonų senosios kapinės
Kažkaip
ir šitame miestelyje jaučiamės kaip „žvaigždės“, nes kitų keliautojų absoliučiai
nėra, visi mus kalbina, o vaikai tai išvien šaukia:„Hello! Hello! Hello!“.
Vaikai
Vietiniai patys organizuoja įvairius turus miestelyje ir aplink jį, bet kainos kosminės.
Pavyzdžiui nuvažiuoti iki kito miesto (Pedang, 2 val.kelio) ir nuplaukti į bet kurią artimiausią
salą, žmogui kainuoja 100 dolerių. Visiškai nesąmoninga kaina. Trekingas į džiungles
kainuoja 40-60 dolerių.
Mes patys šiandien buvom džiunglėse – už dyką. Ir dar be viso to, kad tu
sumokėsi didžiulę kainą, tu privalai savo gidui pirkti maistą, apmokėti
transporto išlaidas, ir netgi pasirūpinti, kad jis turėtų cigarečių, t.y. moki
už viską – all inclusive. Ir dar
pamiršau paminėti – gidas kalba angliškai, bet absoliučiai nesuprantamai.
Mes
patys bandysim nusigauti kažkaip iki miesto Pedang ir iš ten nusikelti į kokią
nors salą. Judėjimas čia labai sudėtingas, nes nesuprasi kur autobusų stotis,
nėra ir jokių autobusų važiavimo tvarkaraščių ir niekas nekalba angliškai.
Situacija tokia, kad judėjimas vyksta labai lėtai.
Čia yra
vienas labai džiugus dalykas Jonui, čia yra alaus („Bintang“) ir jis kainuoja jau nebe 15 ar daugiau litų, o tik 2 doleriai (5,40
Lt.). Trigubai
pigiau nei Malaizijoje. Kavinėjo jo kaina irgi labai preinama - Kavinėjo jo
kaina irgi labai prieinama - 3
USD (8 Lt).Beje, reikia paminėti, kad litražas ne 0,5 l, o 0,64 l.
Jonas pramogauja
P.S. Mano
mamukui - niekur negaunam interneto ir nėra telefono ryšio, mums viskas gerai.
Taigi nepergyvenk ;)
