2015 m. sausio 30 d., penktadienis

17d. Pagaliau - Phu Quoc!

Šiandien diena prasidėjo 3 valandą ryte, t.y kaip jau aprašiau vakar – mus pažadino rėksnys autobuso vairuotojas ir išmetė tikrai ne Rach Gia uoste, o vidury nežinia kur. Tada, kitas žmogelis, miegojęs autobusiuke aikštelėje, nuvežė iki Rach Gia uosto ir ten teko pralaukti visą naktį susėdus ant šaligatvio iki 8 valandos ryto, t.y. iki kelto, keliančio į Phu Quoc salą. Nors, priminsiu, kad perkant bilietus, mus patikino šimtu procentu, kad autobuse galėsime gerai išsimiegoti, t.y. net iki 6-7 valandos ryto, nes tokiu laiku autobusas atvyks į uostamiestį… Na, yra kaip yra. Truputis nesusipratimų visai įdomiai paįvairiną kelionę, sukelia ir adrenaliną.
Belaukiant kelto jau ir pradėjo švisti ir mes gerokai išalkome. Mūsų didžiuliam džiaugsmui atsidarė kelios vietinės kavinukės. Beje, Vietname rytais, kiekvienoje kavinėje maistas yra tik vienos rūšies, t.y. kažkoks vienas patiekalas ir viskas, nėra jokių kitokių pasirinkimų. Jeigu nori kažko kito, eini į kitą vietą, kitą kavinę, nes ten tikėkina, kad gausi pavalgyti kažką truputį kitaip. Toje vietoje, kur valgėme, pasirinkimas buvo tik toks – nemenka saujelė ryžių, ant jų uždėta ką tik ant žarijų iškeptą mėsa ir ant viso to turinio dar užmestas keptas kiaušinis. Sumokėjome juokingai mažai – 25000 dongų (~1,1 usd).  
Rytinis patiekalas – ryžiai, mėsa, kiaušinis – 25000d
Po ankstyvųjų pusrytėlių, mes palaukėme dar kelias valandas ir pagaliau įsėdome į keltą, plaukiantį į Phu Quoc salą. Prieš įlipant į keltą, mums dar liepė užsiregistruoti. Registracija kažkokia juokingai keista, nes užsirašė tik mūsų vardus ir gimimo datas. Kam to reikia tikrai nesupratau, nes nei vienas vietinis nesiregistravęs lipo į keltą, o registruotis liepė tik mums – dviems užsieniečiams. Tikriausiai veda kažkokią statistiką ;)
Mūsų naujieji laikinieji namai - vidus gal neblizga, bet užtat ant jūros kranto
 
Pietūs - skanūs, nerealūs, fantastiški
Vietname maistas yra tobulo skonio ir labai pigus
Gatvės prekyba

Nėra didelė ši Vietnamo pasididžiavimu vadinama sala - Phu Quoc, bet nėra ir kažkuo ypatinga. Atvirai sakant, tikėjausi labai žydro vandens ir balto smėlio paplūdimio, bet jūra čia nėra fantastiško grožio, bet aišku daug gražesnė nei likusioje šalies dalyje. O smėlis čia taip pat ne bsltutėlis, bet ir ne pats prasčiausias. 
Kad ir kaip ten bebūtų, čia ilsėsimės ir praleisime paskutiniąsias savo atostogų dieneles Vietname.