3 d. Nejaučiu nei rankyčių, nei kojyčių... Bet vistiek gera čia - Indonezijoje!

      Traukinys atvyko į Surabaya lygiai pagal grafiką – 05:30 val. Džiaugiamės, kad pagaliau pasiekėme kelionės tikslą, nes jau taip ilgai sėdėjome... Mašinoje, lėktuve, kitame lėktuve ir traukinyje... Norėjosi kuo greičiau atsistoti ir pramankštinti kojas. Beje, mes jau esame kokybiškai nemiegoję, t.y. tik sėdomis, o ne lygiagrečioje padėtyje, nuo ketvirtadienio 3 val. nakties. O šiandien jau šeštadienio rytas. Todėl, visur kur tik prisėdame, iš karto užmiegame :)

Traukinukas 

           Atvykus į Surabaya traukinių stotį, maniau kad čia pat bus įmanoma nusipirkti bilietą į sekantį miestą - Malang, bet pasirodo kad šiame mieste yra net tris traukinių stotys. Teko susikrauti mantą ant pečių ir pėdinti 5 km iki kitos stoties. Apipuolė krūva taksistų, besisiūlančių pavėžėti ne tik stotyje, bet ir visą kelią einant pėsčiomis - visi važinėjo aplinkui  ir vis įkyriai siūlė savo paslaugas.

          Na va, stotis rasta, super! Apsidžiaugėme, kad viskas vyksta sklandžiai. Bet įžengus į vidų ir pamačius belenkiek daug žmonių, nukrito ūpas... Kaip nusipirkti bilietus, kur eiti, ko klausti? Kaip atsistoti į tinkamą eilę, nes jos tokio ilgio, kad supranti, jog gali tekti ir visą dieną prastovėti be tikslo. Na pasisekė, nes atsistojome, oi tiksliau užlindome, be eilės. Paklausus kada artimiausias traukinys šiandien į Malang, gavome atsakymą 9:00 bet sėdimų vietų nėra, tik stovimos belikusios. O paklausus, kiek laiko traukinys važiuoja, išgirdome – 3 valandas. Oi, ne – ačiū nereikia. „O kada sekantis traukinys?“ – paklausiau, ir atsakymas buvo 11:30 val. Va, šitas idealiai tinka. Sumokėjau 48 000 rupijų už keturis.

       Pralaukėme traukinio kelias valandas, pavalgėme dar atokiau nuo viso stoties šurmulio, galiausiai atėjome anksčiau geru pusvalandžiu į traukinių stotį, mus vos įleido į laukimo salę, argumentuodami tuo, jog dar anksti iki traukinio atvykimo. Na bet galiausiai įleido ne tik mus bet ir visą minią vietinių. Įdomu tai, kad visus suleidžia į laukimo salę, bet neleidžia eiti į peroną, laiko duris užrakintas... Lygiai 11:30 val. iš garso supratome, kad kažkoks traukinys jau atvyko, na bet jų čia pravažiuoja begalės, taigi laukėme kartu su visais kol atidarys duris į peroną.
      Staiga visus pradėjo suleidinėti į peroną. Aš pirmiausiai pribėgau prie pareigūno, stovinčio prie traukinio ir parodžiau jam mūsų bilietus ir paklausiau ar į šį traukinį mums lipti, kuris beje jau pasirodo buvo pradėjęs judėti iš vietos. Pagalvojau, kad jis tik pavažiuos į priekį toliau, kad žmonėms patogiau būtų įlipti. Pareigūnas beveik nemokėjo angliškai, todėl pasimuistė ir pritariamai linktelėjo galva, duodamas suprasti, kad taip, tai mūsų traukinys. Tik, deje, jis jau išvažinėja ir jau... išvažiavo... Kaip? Pradėjau desperatiškai klausinėti, kodėl mūsų neįleido anksčiau į peroną. Jis tik patrūkčiojo pečiais ir patarė laukti sekančio traukinio t.y. kuris važiuos maždaug už 6 val. Nesunku būtų palaukti, bet kai 3 paras dušo nematę, normaliai nemiegoję, tai tik pyktis sukilo ir pradėjau ant jo rėkti. Rėkiau lietuviškai, gal dar truputį ir rusiškai įterpiau vieną kitą epitetą emocijai paryškinti ir to užteko, kad jis staigiai atsikvošėtų ir pasiūlytų mums išeitį - autobusą. Staigiai visi išbėgome kartu su juo į gatvę, jis sustabdė kažkokį autobusą ir parodė ranka, kad liptume į jį. Sulipome, bet taip ir nesupratau ar į teisingą autobusą. Pasirodo jis veža į autobusų stotį, iš kurios važiuoja tarpmiestiniai autobusai. Kelionė iki ten truko valandą, autobusų stotyje reikiamą kryptį radom itin greitai, nes ten buvome vieninteliai baltaodžiai tai visi supuolė ir klausinėjo, kur vykstame. Išgirdę miestą Malang, visi nustebdavo kodėl ne Balis, kur vyksta visi turistai ir ranka parodydavo kryptį.

    Vienas autobusas nuvažiavo tiesiai prieš nosį, bet iškart po jo važiavo sekantis. Buvome įlaipinti į jį ir džiaugiamės kiek daug laisvų sėdėjimo vietų, nes jo sėdynės labai tankiai sugrūstos, mums, europiečiams, neįmanoma buvo normaliai ne šonu sėdėti. Džiaugsmas truko ne ilgai, nes pakeliui į Malang autobusas stojo kelis kartus ir galiausiai buvo pilnas. Dar į jį prilipo daugybė aktorių ir dainininkų, kurie grojo visą kelią su gitaromis ir kitais instrumentais, aišku už tai norėdami pinigų. Daug keliavau bet tokių bajerių dar nebuvau mačius.  Ėmė tik juokas nes kuo labiau mes stengėmės miegoti, kadangi buvome labai pavargę, tuo garsiau palei ausį jie grojo. Smagi buvo kelionė autobusu, tikrai ne eilinė.

Mūsų nuostabusis "nepatogusis" autobusas - vaizdas pro priekinį langą

    Pagaliau, pagaliau mes atvykome į Malang miestelį. Išlipę autobusų stotyje, pasigavome taksi, kuris pigiai nuvežė į miesto centrą, dar gi užrodė pakankamai pigią nakvynę. Helios hotel – para 200 000 rupijų (~14 Eur) su pusryčiais. Kaip gera buvo ištiesti kojas kelioms minutėms... Horizontaliai, o ne sėdomis. Fantastiškas jausmas...

Kelionės maršrutas: Jakarta - Surabaya - Malang

 

Po ilgosios kelionės nusipelnėm skanios vakarienės. Staigiai numetėm daiktus ir išbėgome ieškoti valgyklėlės. Radome, bei pigiai ir tikrai skaniai pavakarieniavome. Beje, įdomiai mus aptarnavo. Atnešė meniu ir užrašų knygutę, bei tušinuką, kad išsirinkę užsirašytume patys savo pageidavimus į blonknotą. Tą ir padarėme. Vėliau priėjo savininkas, paimė iš mūsų rankų užrašus, įsitikino, kad raštas įskaitomas ir nuėjo gaminti valgyti. Azijoje dažniausiai tas pats žmogus ir aptarnauja, ir maistą gamina.

Vakarienė kavinukėje

Nasi Goreng (ryžiai, kiaušinis ir vištiena) ir šaltieji sulčių gėrimai

   Užsisakėme rytojui vairuotoją su automobiliu, kad nuvežtų mus į miestelį Batu. Sumokėjome už keturis žmones 800 000 rupijų (54 Eur). Į šią kainą įeina kuras ir vežiojimas visą dieną kiek tik norėsime ir kur mes norėsime.

   Kritome miegoti gana anksti... Ir atsijugėme... Miegojome giliai ir saldžiai...