Sihanoukville realiai nebuvo įtraukta į mūsų maršrutą, mes tik šiaip vis pamąstydavom, kad būtų smagu ten pabuvoti, palyginti Kambodžos paplūdimius su Tailando, nes juos skalauja ta pati Pietų Kinijos jūra.
Vykstame su autobusu, kaina žmogui 6 USD, trukmė ~4-5 val. Autobusas važiuoja iš Phnom Phen'io autobusų stoties nuo 8 val ryto, kas 1-2 valandas -8:00, 9:00, 11:00, 13:00, 15:00. Kartais ir dažniau, tai priklauso nuo turistų skaičiaus, nes jų čia Kambodžos sostinėje apstu. Vakar autobusų stotyje perkant bilietus mus patikino, kad į Sihanoukville tikrai atvyksime 12 val., bet kai visada tai buvo tik pažadai. Realiai Kambodžos pietuose buvome tik14 val. Čia tiesiog reikia priprasti prie to, kad autobusai vėluoja po 2-3 val.
Pusiaukelėje dar stojom valgyt kažkokioj ne itin steriliai atrodančioje vietoje, nors vėlgi vakar autobusų stotyje mums užgarantavo 100 proc., kad tikrai autobusas niekur nestos ir negaiš laiko, tiesiog tiesiai važiuos. Visada pas juo įprasta sustoti pusiaukelėje pavalgyti, nes už tai gauna "atkatus", vairuotojas ne tik pinigų gauna, bet dar ir nemokamai pavalgo ten kur atveža krūva keliautojų. O stoja tai po kelis kartus vis, tipo į tualetus, nors autobuse jie yra įrengti. Alaus buteliukas dažniausiai tokiuose sustojimuose kainuoja po 8-10 Lt, sausainių pokelis 6-8 Lt., maistas būna itin prastas, be skonio (kas visiškai nebūdinga Azijos virtuvei).
Foto žemiau - maistas, kurį valgėme sustoję. Galvojom, kad tai bus geriau nei neaiškios kokybės ir kvapo ryžiai, patiekiami su juodos spalvos mėsa ir neaiškios formos daržovėmis. Tai kažkokie koldūniukai-pyragiukai, po jais dega žarijos, kad jie būtų visalaik karšti, uždengti dangčiu garuose verda. Vaizdas tai labai skanus ir tiesiog neįmanoma nepaskanauti. Kainavo 3 Lt. vienas, bet skonis šlykštus. Viduje vien svogūnai ir kiauliena, o tešla labai saldi kaip kokio pyrago :) Hmmmm, gurmanų maistas, bet ne mano.
Autobusas turėjo atvežti į Sihanoukville autobusų stotį, kuri pagal mano turimus visus 4 žemėlapius yra maksimum už 2 kilometrų nuo Sihanoukville miesto centro. Taigi aš sau ramiai išlipau iš autobuso, laukiu kol Jonas iš bagažo skyriaus išims mūsų didžiąją kuprinę ir mes trauksime pėsčiomis iki visų bungalų (atskiras namukas) ar guesthous‘ų (nakvynės namų). Veju šalin visus įkyrius tuk-tuk vairuotojus, tiesiogiai išdidžiai sakau – „atšokit, žinau, kad iki centro čia netoli, mes eisime pėsčiomis“. O jie visi plėšosi ir įtikinėja mane, kad stotis dabar jau yra perkelta, t.y. vietoje 2 km dabar atstumas iki centro yra virš 7 km. Žodžiu, nori tikėk, nori ne, bet teisybė ta, kad dabar pats vidurdienis, saulė kepina negailestingai, stovime tiesiai po ja, be jokio šešėlio ... Ir dar skėriai (t.y.tuk-tuk driver‘iai) aplink šokinėja siūlydami savo paslaugas.
Galiausiai, kai tikrai įsitikinau, kad esame ne ten kur turėtume būti, t.y. autobusų stotis tikrai iškelta toliau nuo miesto, paklausiau kiek kainuoja tuk-tuk‘as. Visi kaip susitarę vienareikšmiškai pasako: „6 dollars“. Kaip tik priėjo Jonas, pagaliau atgavęs mūsų kuprinę ir taip pat įsijungė į derybų reikalus. Jonas labai geras derybininkas, bet deja nei vieno dolerio netgi neįmanoma susitarti kad nuleistų, niekaip niekaip, net nesileidžia į kalbas, tik vis užknisančiai kartoja "6 dollars“.
Totalus absurdas, kai pagalvoji sostinėje mokėjom 2 dolerius, ir tai jautėmės apiplėšti. Tada sakau, gal galime važiuoti 4-iese, t.y. dar su kokiais kitais 2 keliautojais. Kaina vis tiek lieka ta pati, 6 doleriai. Suradome trijulę, kuri mielai prisijungė, bet tada tuk-tuk‘ai staiga apsigalvojo ir sako vežam tik 4, o ne 5 žmones. Apsidairėm, stotis beveik tuščia, likom vos ne paskutinieji, bet kiti jau stovėjo prie tuk-tuk‘ų arba jau sėdėjo juose. Kai galiausiai radau porą, kurie yra tik dviese, ir jau sutarėm su jais, kad važiuojam, esam kaip tik 4 žmonės, tai tada visi (absoliučiai visi) tuk-tuk vairuotojai choru atsakė, ne, ne, mes vežame tik 2 žmones. O ką tik sakė nevežam 5, vežam tik 4. Totalus absurdas...
Pasiūlė mums važiuoti su motoroleriu, t.y. vairuotojas veža, o tu jam sėdi už nugaros. Šis būdas kainuoja 4 dolerius. Nebeliko ką rinktis – važiavom su 2 motoroleriais. Savo vairuotojui pasakiau, kad norim pigaus, bet gero nakvynės varianto, netoli jūros ir dar su internetu.
„GST Guesthouse“ – 8 doleriai namukas dviems žmonėms, fan‘as, TV (kurio mums tikrai nereikia), karštas vanduo, internetas - bet tik restoranėlyje, o ne kambary (koks skirtumas, nesunku tikrai išeit iš kambario), žodžiu viskas ko reikia ir plius už tą pačią kainą – UODAI. Daugybė uodų... Kuriuos beje pastebėjom daug vėliau. Nes buvom tokie laimingi, kad pagaliau esame pietuose, toli nuo Phnom Phenio, jo triukšmo, dulkių, smarvės. Viskas čia buvo tobula, tiesiog numetėm daiktus ir iš karto bėgom prie JŪROS.
Jūra – graži, žydra, smėlis - baltas, smulkus. Tikra atgaiva kūnui ir sielai. Abu vienareikšmiškai nusprendėm, kad užsibūsime čia ilgiau ir atšvęsime čia Jono gimtadienį (sausio 30d.). Taigi, visumoje gautųsi 7 pilnos dienos. Manau, tikrai nusipelnėm atsikvėpti, nes keliavome pakankamai įtemptu tempu, nakvojom autobusuose, traukiniuose. Aišku, toks tempas – nerealu, super, nes tada jauti kad gyveni, atsiguli vakare ir nusmingi nuo įspūdžių ir aišku šiek tiek nuo nuovargio, šiek tiek ir nuo kuprinės, kuri kasdien vis sunkėja, nes vis kažko prireikia nusipirkti pakeliui.
Nors ir nuėjome toliau nuo civilizacijos ir radome atokų paplūdymį, kuriame nė gyvos dvasios, tačiau prekiautojų neišvengėme. Aišku per visą pusdienį čia jų praėjo tik kelios. Jos pardavinėja vaisius, keptas krevetes, krabus, gėrimus ir panašiai. Viską neša ant galvos ir be rankų. Vaizdas įspūdingas kai moterys ar merginos eina smėliu, kuris yra tikrai nelygus, bet tas daiktas ant galvos laikosi idealiai.
Praėjo dar tik pusė atostogų, o mes jau pamatėm viską ką buvom suplanavę, išskyrus aišku vieną paskutinį tašką - Angkor Wat‘ą. Tai irgi paskatino užsibūti ilgėliau Sihanoukville. Buvo minčių nukeliauti į Vietnamą, bet pasiskaičiavus likusius materialinius išteklius, supratom, kad tai būtų per daug drąsu. O nukeliauti ten tik tam, kad kirsti sieną, mokėti 40 USD x 2 ir nieko nepamačius grįšti, nėra prasmės. Šiaip jau ir Sihanoukville yra nukrypimas nuo maršruto, bet labai jau malonus nukrypimas.
Diena buvo šiek tiek kurioziška (tuk-tukai), bet viską vainikavo JŪRA ir skanus maistas – THAI green curry (kurį jau moku gaminti ir aš).
Beje, mieste mačiau tuk-tuk'us, kurie veža po 5-6 žmones. Taigi, kaip paaiškėjo vėliau, tas visas akiplėšiškas tuk-tuk vairuotojų spektaklis autobusų stotyje yra kartelinis susitarimas tarp visų (absoliučiai visų) tuk-tuk'o vairuotojų ir tarp autobusų vairuotojų. Jie specialiai savavališkai perkėlė autobusų stotį toliau nuo miesto, tuk-tuk'ų vairuotojai žino tikslius laikus kada atvažiuoja autobusai, ir laukia. Kai atvažiuoja, užsiplėšia kosminę kainą ir nei vieno dolerio nenuleidžia, o keliautojas - tiesiog arba moka pasakyta sumą, arba eina pesčiomis daugiau nei 7 kilometrus.
Tiesiog ... Kambodžoje visur totali neteisybė, į turistus žiūri kaip į pinigų maišus, čia nėra erdvės ginčytis, ieškoti teisybės ... Policija veikia išvien su vietiniais ir dar patys sau į kišenę dedasi kyšius.
