THAI 8 KHAO SOK nacionalinio parko flora ir fauna bei mano "įvykis"

Ir vėl kėlėmės 6 ryto. Važiavome į Khao Sok nacionalinio parko gilumą - ten kur yra įspūdingas ežeras, tankios džiunglės ir aukštos uolos, pilnos vorų, gyvačių ir šikšnosparnių. Su autobusu važiavome 1 valandą, su greitaeige valtimi (long tail boat - jas taip vadina vietiniai) plaukėme beveik dvi valandas, kol pasiekėme savo nakvynės vietą - "Smiley raft bungalows" - namelius surestus virš vandens. Jie net juda kai eini tilteliu iki jų ar, net namelio viduje, padarius staigesnį judesį.
Vos tik įžengiau vidun, aš supratau, kad miegoti juose bus tikrai fantastiškas jausmas. Jų grindyse yra tarpai ir matosi tekantis ežero vanduo.Nėra jie kažkokie super prabangūs, bet labai jaukūs ir svarbiausiai, kad aplink jokios civilizacijos požymių, tik beprotiško dydžio ežeras, tankios džiunglės.

Smagiai siūbuoja nameliai ir tiltelis

Chill'as prie raft namelių 

    

Kayaking'as 

Priminsiu, kad ši išvyka į džiungles mums kainavo 2500 batų ( ~70€). Atrodo daugokai,  bet su kiekvienu patirtu įspūdžiu čia, ši suma tarsi pasiteisina. Beje, tai kaina su transportu nuo mūsų viešbučio ir pilnu maitinimu ir...kas labiausiai nustebino... su daugybe vaisių. Ananasų atsivalgėm tiek, kad  net jau nesinori žiūrėti į jų pusę. Na, bent jau kol kas :)  Vėliau mes jų tikrai ir vėl norėsime. Į šią kainą įskaičiuota visi nuplukdymai iš namelių virš vandens iki džiunglių trekingų, iki uolų, naktinio safari, rytinio safari ir t.t. Dar bandėme mes vakar derėtis, gauti geresnę kainą iš kitų, bet visi kaip susitarę yra nustatę vieną kainą - 2500 batų. Viskas, kitos kainos nėra, netgi perkant pačio parko administracijoje... Kvepia suokalbiu, netgi sakyčiau karteliu... Bet Tailande visur vyrauja tokio pobūdžio susitarimai ir konkurencijos tarnyba turbūt net neegzistuoja šioje šalyje.

Mūsų gardieji pietūs

Taigi, pietūs buvo tikrai labai skanūs. Galėjome dėtis kiek norėjome ir kartoti dar ir dar. Apsivalgėm... Ypač vaisių... Po pietų plaukėme laivu į uolas ir trekingą po džiungles. Trekingas truko gerą valandą ir buvo įdomus, nes ėjome tankiomis vietovėmis ir kai kur netgi bridome upėmis - tiesiog su visais drabužiais...

 Ežero pakrantė - čia mus atplukdė į trekingą džiunglėmis

O uolos buvo dar įspūdingesnės. Jose buvo aklina tamsa ir bridome vandeniu net iki kaklo, sutikome daug vorų. Mūsų juokingasis tailandietis "gidas" net pasimeldė prieš lendant į tą uolą ir pasakojo kad čia yra ne tik vorų,  bet ir gyvačių. Mus į džiungles lydėjęs vietinis, visiems davė žibintuvėlius ant galvos - pasišviesti kelią.

Mes - trekinge po džiungles

 

Uolose teko bristi vandeniu pasišviečiant kelią žibintuvėliais

Džiunglių upeliukas

Kelionė uolomis truputį buvo per ilga, nes sušalau ir buvo nejauku braidyti vandeniu, bei rankomis liestis prie uolų ir tuo pačiu žiūrėti, kad nepaimti už kokio voro kojelės... Išlindus iš uolų ir pamačius dienos šviesą net nuotaika pakilo. Savo nuotykius ir vėl tęsėme džiunglėmis. Vakarop laiveliu grįžome į nakvynės vietą. Maistas jau buvo paserviruotas ant stalų. Pasirinkimas ir vėl itin gausus, daug vaisių. Tikrai tobula vakarienė. Po jos turėjome valandą laiko atsikvėpti, o po jos jau laukė naktinis safaris.

Voras - uolų etatinis gyventojas

Beje, čia dieną nėra elektros. Ją gamina su generatoriumi ir įjungia elektrą nameliuose tik 18 valandą, t.y. kai aklinai sutemsta. Nuėjome siauru lieptu nuo kavinės iki savo namelių, pasikeitėmė šlapius drabužius į sausus. Apsirengiau viską ką turėjau, kad nesušalčiau naktiniame safaryje valtyje. Užgesinau namelyje šviesą, juk reik taupyti energiją. Visi kiti gyventojai irgi buvo išjungę šviesas. Užėjau į Artūro ir Rusnės namelį pasiėmus į rankas telefoną ir atsparų vandeniui dėklą telefonui . Paklausiau ar jie ima telefoną į safarį. Jų atsakymas buvo - "ne". "Tai tada ir aš einu padėsiu į namelį" - atsakiau ir net nesisivokiau kokiu greičiu užsukau anksčiau nei reikėjo ir pataikiau ne ant mūsų namelio terasos, bet tiesiai į tarpą tarp namelių. Nėriau stačiai į vandenį ir taip giliai, kad vos ne vos pavyko iškilti ir įkvėpti oro. Mintyse per sekundę spėjau pagalvoti, kad jau nebesugebėsiu išnirti iš vandens... Arba jei išnersiu, su galva pataikysiu po nameliu ar lieptu ir prigersiu vandens... Aš ir taip jau buvau gavus gerą gurkšnį vandens nes įkritau visu svoriu tiesiai į vandenį kaip strėlė ir buvau išsižiojus, kadangi kalbėjau ir išsigandusi turbūt dar daugiau išsižiojau ir prisrėbiau vandens. Išnėriau ir net nesuprantau, kad už rankų ir už striukės mane į viršų jau tempia mažiausiai keturi žmonės. Pradėjau gaudyti orą ir žiopčioti, spjaudytis vandeniu. Belekaip buvau išsigandusi. Nieko neatsitiko realiai gi man, bet tiesiog nesitikėjau aklinoje tamsoje einant pataikyti ne į namelį, o į tarpą tarp namelių... Visiškai nulis saugumo čia... Viešbutuko personalas, kaip vėliau pasakė mano kompanionai, pribėgo manęs gelbėti per sekundę, nors atstumas čia nemažas nuo kavinės iki mūsų namelio, o dar ir lieptas siūbuojantis. Žodžiu, viskas baigėsi gerai, tik drebėjau iš vidaus dar visą vakarą. Na, ir susitrenkiau nemenkai rankos pirštą, bet kol grįšiu į Lietuvą - jis užgis ir tinimas praeis. 

Beje, įkritau su - vienoje rankoje telefonas, kitoje - atsparus vandeniui telefono dėklas ... O draugai, vėliau jau, pasakodami kaip jie matė šį įvykį iš šono, juokėsi, kad iš pradžių išsigando, bet kai pradėjau kilti aukštyn, pamatė, kad darau selfius po vandeniu, t.y. pamatė šviečiantį telefoną. Aš turbūt iš išgąsčio jį suspaudžiau taip, kad jis įsižiebė ;)

Nelabai jau rūpėjo man naktinis safaris. Apsirengiau sausus Aido drabužius, kad kuo greičiau sušilčiau, nes manieji buvo kiaurai šlapi... Gaila neturėjom 100 g. O šiame bariuke pardavinėjo tik alų. Būčiau šovus stopkelę, būtų iškart visą gautą adrenaliną numarinę. 

Štai tokia smagi šiandien buvo diena :)

Štai kur aš nėriau :) Tarp namelių - į tarpą

 

Mano džiūstantys batukai... po šuolio :) 

Mūsų nameliukai virš ežero

Ežeriukas ir jo žalias vanduo