6:30 val. ryto. Pakilom anksti, nes turėjome
skubiai susiruošti ir rasti būdą kaip grįžti iki Bangsal uosto iš kurio
planuojame plaukti į Balį, kadangi turime "open return ticket" į
keltą. Jį pirkome dar keliaujant pirmyn, nes gaunasi daug pigiau pirkti iš
karto kelionę keltu pirmyn - atgal, nei atskirai. Pagal to "open return
ticket" salygas, atgal galime grįžti bet kada, tik reikia parą prieš
pranešti toje agentūroje, kurioje pirkome ("Eka jaja"), ar jos padalinyje, kad ryt jau
išvykstame. Aišku, to vakar mes nepadarėme... O šiandien skubame kuo greičiau
išsikraustyti ir pasiekti tą uostą ir naiviai tikimės, kad pavyks sutarti ir
mus perkels šiandien į Balį... Viltis - durnių motina, bet miršta paskutinė.
Beje, transporto iš vakaro irgi
neužsisakėme, bet mūsų viešbutuko šeimininkė paskambino savo draugui ir po ilgų derybų su juo telefonu, po ragelio numetimo ir vėl susiskambinimo, šiaip ne taip sutarėm
su juo, kad nuveš mus iki uosto už 350 tūkst. rupijų (~25€). Ši kelionė
įprastai užtrunka apie 2-3 val. Keltas
išplaukia 10:30. Iš namų išjudame 8:15... Hmmm... Spėsime! Turėtume spėti...
Beje, dar būdami Gili salose, bandėme
ieškoti šios agentūros padalinio, kurioje pirkome bilietus ir turėtume pranešti
apie grįžimą atgalios, bet vis nesėkmingai. Visokių kitokių firmų, parduodančių
bilietus buvo, bet ne tos, kurios mums reikėjo. Tai ir dabar važiavome į uostą
ir tikėjomės, kad tą firmą rasime.
Tik įvažiavus į uosto teritoriją, aš
bėgau ieškoti reikiamos firmelės, kol kiti iškraudinėjo daiktus iš bagažinės.
Radau! Lengvai radau! Ir net bilietus gavau šiai dienai, o ne sekančiai.
Uoste mus užkalbino perlų pardavėjas,
kuris suprantamai kalbėjo angliškai ir papasakojo, kad čia Lomboke yra turtingų
vietinių, nes čia yra aukso ir naftos. Jie iš to gyvena. Dar jis pasakojo, kad
vietiniai veržiasi į Džakartą, kadangi tikisi, jog sostinėje jiems pavyks rasti
geresnį darbą, prasigyventi. Dažniausiai tokie naivuoliai anksčiau ar vėliau
atsiduria gatvėje, nes ten neįstengia susimokėti už būstą. Matėme daug tokių
gyventojų, įsikūrusių tiesiog po tiltais ant vandens. Paklausus, ar emigruoja
vietiniai į kitas šalis, atsakymas buvo - "taip, dažniausiai į Japoniją,
Saudo Arabiją, Korėją, nes ten gali užsidirbti daugiausia pinigų".
Įšsiaiškinome, kad Australija nors ir arčiausia šalis, tinkama emigracijai,
tačiau jie labai sunkiai gauna vizas į ją. Pati Indonezijos valdžia apsaugojus
savo šalį nuo galimo itin didelio išvykimo srauto iš šalies. Beje, visi sutikti
indoneziečiai ne itin teigiamai atsiliepia apie savo vyriausybę. Visi pusbalsiu
prasitaria apie nešvarius reikaliukus, korupciją.
Mūsų laivas atvyko pavėlavęs gerą
pusvalandį, bet svarbu, kad iš viso atvyko. Plaukėme į Balį dar stodami dvejose
Gili salose - išleisdami keleivius ir įlaipindami vis naujų. Taigi, pasakymas,
kad plauksite su speed boat ir kelionė
truks 1 valandą, išaugo į 2-3 valandas. Bet tokie dalykai Indonezijoje įprasti.
Reikia įsivažiuoti į jų gyvenimo ritmą ir mėgautis atostogomis, tobulu oru,
gražia gamta.
Išlipus iš kelto, mūsų jau laukė
"Eka jaja" agentūros žmogus, kuris nukreipinėjo turistus pagal
kryptis. Mūsų kryptis - Ubud. Parodė ranka link autobusiuko, kuris mus ir
nuvežė tiesiai į to miesto centrą. Pasirodo į kelto bilieto kainą (open return
ticket ) buvo įskaičiuotas ir transportas iki norimo Balio miesto.
Ubud mieste laukė nauja užduotis -
susirasti nakvynę, pigią ir ne tamsius kambarius, o jaukius, šviesius. Nes kai
reikia rašyti savo kelionės įspūdžius, tai jau baigiu apakti nuo žabalinėjimo
prie vienos lempos per visą kambarį, kuri dar yra energiją taupantį ir vos ne
vos duoda kažkokią švieselę. Dieną taip pat rašyti tamsu, nes visi iki šiol nuomuoti bungalow būdavo
arba apaugę medžiais ir todėl viduje tamsūs, arba su itin mažu langeliu...
Čia Ubud mieste visi siūlo vadinamuosius
home-stay, t.y. gyveni tame pačiame name su šeimininkais arba šalia
name/namelyje. Namai visi gražūs, dideli kaip kokios šventyklos netgi kai kurie
atrodo. Paklaidžiojome gerą valandą kol galiausiai radome tobulą vietą - "Bali Spring Cottage" - 125
000 r (~8€) su pusryčiais įskaičiuotais į tą kainą. Oho, pagaliau šviesus
kambarys, pagaliau langai į visas puses nukreipti ir jie dideli. Pats
pigiausias bet pats geriausias variantas per visą šios kelionės laikotarpį.
"Bali Spring Cottage" - 8 eur su pusryčiais
Pirmas maistas šiandien tik vakare - Balio salos skanumynai
Nereali mūsų nakvynės vieta - dideli kambariai, terasos, balkonai
Beje, pamiršau paminėti, kad plaukiant laivu mačiau delfinus. Pirmą kartą gyvenime mačiau juos ne per TV, o gyvai. Keltas plaukė, o jie šokinėjo visai šalia kaip kokią parodomąją programą atlikinėdami. Ir jų buvo šešeri vienoje kelto pusėje ir dar keli - kitoje. Kai matai tokį vaizdą per du metrus nuo savęs, tai net darosi gera gyventi. Stebina mane ši šalis - Indonezija, nes galvojau, kad jau daug keliavau ir jau viską mačiau, nieko naujo čia nepamatysiu, niekas nenustebins, nebus pirmųjų kartų čia, bet apsirikau. Pirmųjų kartų čia jau buvo, ir netgi keleri. Smagu, gera, fantastiška!
