Atvykome
paryčiais į Balio salą, bet kol važiavome ir visi miegojo, nusprendžiau
pakeisti maršrutą, nes pasiskaičiau savo užrašuose, kad Gili salos yra mažai
apgyvendintos, jose mažiau turistų, skirtos tikram relaxui arba tūsams. Jose nėra automobilių,
vienintelis transportas – dviratis arba įkinkytas arklys. Gilio salyną sudaro 3 salos, kiekviena jų skirta vis
kitokiam poilsiui, pagal skirtingus norus. Gili Travagan – festų, tūsų sala,
Gili Air – chillo sala, o Gili Meno – snorkelingo, t.y. nardymo su vamzdeliais
ir tikrojo nardymo sala. Mano pasirinkimas buvo – Gili Air. Prabudusiems
pakeleiviams šis krypties pakeitimas tiko :)
Balio
saloje mus išlaipino Denpasar mieste, iš kurio staigiai susišaudėm taksi,
vežantį į miestą Padangbai, iš kurio keltas kelia į Gili salas. Taksi kainavo 240 tūkstančių rupijų, jeigu
būtume važiavę viešuoju transportu, būtume sumokėję po 60 tūkstančių žmogui, būtume laukę kol
prisirinks pilnas autobusiukas, na ir būtumėm sutaupę 10 tūkstančių rupijų per visus keturis (du
litus).
Tik
valandėlė tepraėjo ir jau buvome Padangbai. O ten vėl laukė derybų iššūkiai. Galėjome
arba rinktis viešąjį keltą, kuris kainuoja 200 000 rupijų (14 eur)
žmogui (beje, kas kelintas
užsidega, o 2014 metais netgi
sudegė pilnai, žuvo daugybė žmonių), arba plaukti su privačiu greituoju keltu
už 700 000 (49 eur) žmogui. Pirmasis
plaukia 5-6 valandas, antrasis
– 1 valandą. Čia jau įjungėme savo derybinius sugebėjimus, pradėjome
mušti kainą žemyn, spaudėm visaip kaip galėjom tą prekeivį bilietais, kol
galiausiai suderėjome, kad kaina pirmyn ir atgal, plius taksi nuo čia atgal į
Denpasar (kur dabar mokėjome 250
tūkst.), žmogui kainuos 700 000
rupijų. Su viešuoju transportu tai būtų kainavę mums po 400 000 ir dar taksi po 100 000. Viso būtų buvę 500 000 ir gaišatis 5-6 valandas… Na ir dar tikimybė užsidegti...
Sėdome
į keltą ir pajudėjome link Gili salų, bet keltas buvo tikrai, tikrai...
greitasis, nes pusė žmonių... apsivėmė nuo didžiulio greičio, siūbavimo ir
taškymosi per bangas.
Gili
Air sala – žydras vanduo ir gelsvas smėliukas... Nuostabi sala, kurioje nėra
gėlo vandens. Išsinuomojom taip vadinamuosius „bungalow“, nuėjau maudytis į
dušą ir nebesupratau kas darosi, kad vis negaliu nusiprausti kūno sūrumo, kol galiausiai
supratau, kad vanduo, kuriuo prausiuosi, yra sūrus...
Mūsų nuostabusis namelis - bungalow!
Viduje karščiau nei išorėje ir kiauros grindys bei sienos...
Hamakas terasoje - tikras chill'as
Bungalow vidus - paprasta lova, tinklas nuo uodų ir daugiau jokių patogumų
"Prabangioji" Kleopatros vonia - surudyjusi kriauklytė
Ir puikusis tualetas
Minutė poilsio ;)
Pietūs: pagaliau gavau savo taip mėgstamo - Green Curry
O, taip, ši sala tikrai kitokia. Čia netgi vakare dingo elektra, absoliučiai visoje saloje. Pro namelį, kuriame gyvename, prabėgo varanas (didelis driežas)... Ne itin jauku tuo momentu buvo... Čia viena valanda daugiau nei Javos saloje. Na, bet man čia patinka. Čia liksime minimum tris paras ir atšvęsime Kūčias.
