Vieta: Indija – Kerala valstija – Kumily
Paaiškinsiu kodėl sakau juodasis/baltasis/raudonasis pipiras, nes iš šio vieno augalo išauga visos tris rūšys pipirų. Kai saulė labai sukepina, gaunasi juodasis, kai mažiau – raudonasis, o jeigu raudonam pipirui nulupi žievę – viduje jis baltas.
Šiandien vėl dingo elektra ir jos nebuvo nuo tada kai mes išvykom iš savo kambario iki pat vakaro, o išvykom mes 10 val.ryto į veikiantį arbatos fabriką (Tea factory), arbatos plantacijas, prieskonių plantacijas, apžvalgos tašką ir didžiulį krioklį. Štai ir iškarto surašiau visą mūsų dienos veiklą.
Rikšos vairuotojas atvyko pas mus lygiai 10 val., kaip ir buvom sutarę iš vakaro. Keista, kad nevėlavo, nes pvz. Kambodžoje visi pastoviai vėluoja. Nuvykom į veikiantį arbatos fabriką, o ne kokį dirbtinį (muziejų), skirtą turistams, kokių (kaip skaitėm įvairiuose kelionių forumuose) yra Munare. Nes pasirodo Munare turistams draudžiama lankytis arbatos fabrikuose, tai vietiniai nuveža į muziejų, tam, kad parodytų kažką kas susiję su visu arbatos gamybos procesu.
ARBATA. Arbatos medis tinkamas arbatai yra tik praėjus 25 metams po jo pasodinimo. Skinami tik 3 pirmieji lapeliai. 1 – baltajai, 2 – žaliajai, 3 – juodajai arbatai skirtas. Moterys skina arbatą nuo 5 val. ryto iki 18 val. vakaro ir turi vieną valandą pietų metui. Per dieną kiekviena turi priskinti po 50 kg. Iš 5 kg arbatos priskintų lapų po viso apdorojimo proceso (smulkinimo, vyniojimo, fermentavimo, kaitinimo) gaunamas tik 1 kg arbatos. Moteris į dieną uždirba tik 150 Rs, nors skina visą dieną per karštį. Arbatą skiną tik moterys. Skina arbatą kas 10-15 dienų ir per metus nuima 25-30 derlių.
VIDEO. Arbatos 3 lapeliai
Arbatos skinėja
Arbatos plantacijos
Arbatos skinėja
PRIESKONIAI. Daugiausiai augina ir eksportuoja kardamoną. Be šio prieskonio turi begalę kitų – kukurma, cinamonas, vanilė, pipirai, čili, anyžius, kuminas, imbieras, stevia ir t.t.
Juodasis/baltasis/raudonasis augantis pipiras
Ant rikšos vairuotojo delno – pipirai
Pasidomėjom, kodėl jo rankos tokios murzinos, o pasirodo jis yra dailininkas, vakarais piešia po vairavimo. Tai yra jo hobis ir kažkiek papildomas pragyvenimo šaltinis.
Rikšos vairuotojas gerai ir suprantamai kalbėjo angliškai, tai labai daug papasakojo mums, daug grąžių vietų aprodė, nuvežė prie krioklio į aukštą vietą, kur kalnai skiria dvi valstijas – Keralą ir Tamil Nadu. Nesenai šios dvi valstijos labai konfliktavo dėl vandens, bet dabar jau išsisprendė šis jų ginčas ir yra ramu.
Tamil Nadu ir Kerala pasienis, 1 km virš jūros lygio
Vairuotojas vis stojo pakelėse ir rodė mums įvairiausius augalus, medžius, gėles. Vienas iš įdomesnių augalų vadinasi „Do not touch me“. Jį palietus, jis iš karto susiskleidžia, ir vėl atsiskleidžia po 10 min.
VIDEO – augalas „do not touch me“
AJURVEDINIS MASAŽAS. Vakare ėjome į ajurvedinius masažus. Kainą sutarėm 600 Rs. Šiaip masažas tikrai geras, labai atpalaiduojantis, raumenų skausmą nuo ilgo vaikščiojimo nuimantis, bet labai daug aliejaus karšto pripila ant kūno, o galiausiai ir į plaukus. Jono plaukai neilgi, jam tai nieko. O man su savo plaukais tai hmmm … Išėjau visa riebaluota galva ir sulaižytais plaukais. Po masažo dar davė įkvėpti kažkokių miltelių į nosį, tų pačių ir ant galvos pabarstė.
Vakare ėjom į interneto kavinę, įkelti naują kelionės dieną. Ten susipažinom su Čantru – interneto kavinės darbuotojo vardas, kuris labai domėjosi iš kur mes esam. Jonas papasakojo jam, ir pasakė, kad jei jis apsilankytų Lietuvoje, mes aprodytumėm jam viską. Ir pirmasis jo klausimas buvo: „ar surastumėt man ten darbą?“. Šio vaikinuko svajonė išvažiuoti iš Indijos, nes Indijoje, o ypač šiaurinėje dalyje nuolat vyksta neramumai. Jis mums papasakojo, kad kiekvieną dieną sėdi internete ir ieško darbo Malaizijoje, Filipinuose, ten yra išvaževę keli jo draugai, o jo svajonių šalis – Šveicarija. Jis taip nuoširdžiai ir atvirai pasipasakojo, kad visa širdim linkiu, kad jam pasisektų. Jis paklausė kuo mes užsiimam Lietuvoje, susirado internete kurioje vietoje ta Lietuva yra, peržiūrėjo mūsų šalies foto, papasakojom jam apie gintarą, Trakų pilį, Vilnių ir Kauną.
Kai šiandien pirkome prieskonius, žmogus, kuris juos pardavinėjo, iškart atsisuko į Joną ir paklausė ar jam neatsirastų darbo mūsų šalyje pas Joną sandėlyje dirbti bet ką. Mums europiečiams tai noriai lankoma šalis, o vietiniai - svajoja ištrūkti iš Indijos į Europą.
Prieskonių pardavėjas, prašęs Jono darbo Lietuvoje
Vakarienė kaip visada buvo skani, gardi, nuostabi! Atnešus sąskaitą, į lėkštute su čekiu buvo įpilta anyžiaus sėklų, paklausus kam tai, mums paaiškino, kad anyžių sveika pakramtyt po valgio, gerina virškinimą. Na tai mes ir pakramtėm, o paskui dar ir po 50g samagono išgėrėm, kad tikrai sveiki būtumėm.
Sąskaita su anyžiaus sėklom
Ką gi, ryt vėl keltis 5 val. ryto, kad su vietiniu autobusu važiuoti į Munnarą. Taigi kraunamės daiktus į kuprinę, ruošiamės kelionei ir einam miegoti. Bet kaip visada nueiti anksčiau gulti nepavyksta. Nusipirkom bananų, juos visada valgom važiuojant autobuse, nes kelionė trunka po 5-9 valandas, o valgyt tai norisi.
Video – apartamentų reportažas
Taigi, šios dienos įspūdžių tiek. Iki greito ;) Linkėjimai visiems nuo mūsų
