17d. Vietnamas. Hochiminas/Saigonas

Apžiūrėti Saigono miestą  reikėjo pradėti kaip įmanoma anksčiau, kad kuo daugiau pamatyti ir dar beje, gi čia – Vietnamo pietuose – labai karšta. Ryte 8 valandą jau buvo +32, o įdienojus, temperatūra pakilo dar 4 laipsniais. Maršrutas prasidėjo nuo pagrindinės gatvės, kurioje didžiausia dalis turistų bazuojasi, tęsėsi pro parką link People's Committee building, senojo pašto, garsaus viešbučio, kuriame karo metu apsistodavo spaudos atstovai, Reunification palace, karo muziejaus ir visų kitų lankomų HCMC objektų.

People's Committee building

Saigono gatvės judesys

Reunification palace - kiemas

Reunification palace - vidus

 Reunification palace - ant stogo

Notradamo katedra - tik ne Paryžiaus, o Saigono ;)

Katedros vidus

Ir kadangi pėsčiomis jau buvo nueita gerokai virš 10 km, nusprendėm dar ir traukinių stoties pasiieškoti, kad nusipirkti naktinio traukinio bilietus: Hanojus – Sapa ir Sapa – Hanojus. Užgrybavome juodai, stoties neradom. Pasiklausinėjus žmonių, jie pasakė su kokiu autobusu iki ten nuvažiuoti. Įlipus į autobusą pasakiau konduktoriui kur mums reikia išlipti , t.y. „nhà ga“. Važiuojam , važiuojam, ir kažkaip jau nerimas suėmė, pasitikrinu GPS, kad kažkaip ne į tą pusę judame, tai teko lipt laukant iš šito autobuso ir gaudyti kažkokį kitą. Tas sekantis iš viso į pievas nuvežė, t.y. dar toliau nuo tikslo. Galiausiai traukinių stotis buvo pasiekta pėsčiomis ... dar papildomi 4 km ;) Tik vat blogiausias dalykas tame, kad neįmanoma HCMC stotyje nusipirkti bilietų „soft sleeper“ (miegamos minkštos vietos), yra galimybė įsigyti tik „hard sleeper“ (kietos miegamos vietos). Vaje, tiek kilometrų susukta veltui ... Traukinių stotyje, pasitikrinus GPS, pamatėm, kad iki viešbučio tik 4 km. Ką gi, einam pėsčiomis, nes tik 4 km. Taigi, per šiandieną jau susukta gerokai virs 20 kilometrų. Ir dar diena nesibaigė ;) 

Jade Emperor pagoda

Pagoda

Beje, pietūs gavosi labai pigūs, bet tikrai skanūs. Kur daugiausiai vietinių buvo prisėdę, ta vieta ir buvo pasirinkta. Aišku, viskas surašyta vietnamietiškai - visi patiekalai ir gėrimai ... Teko rodyti ranka, klausti kas tai yra, bet kažkaip kaip ir visada - susikalbėjom. Hmm... Įdomus patiekalas - smulkios mažos žuvelės, keptos tempūroje. Prie jų papildomai dar atnešė saują žalių mėtų, šaltos arbatos visą ąsotėlį ir sriubytės. 28 000d - 3,40 Lt. Oi, ir dar desertui - bananų ;) Ujujuj, kaip smagu! 

Labai pigūs ir skanūs pietūs 28 000d

Vakarienei - skanieji spring rolls

Saigonas - didžiulis miestas, kažkaip nors ir pilna motorolerių jame, bet smogo baisaus nesijaučia. Gatvės tvarkingai apželdintos, prižiūrėtos. Ant kiekvieno kampo stovi miesto sargybiniai. Prižiūri tvarką. Ir, aišku, truputį dar pamiega kur prisėdę ant kelmelio, suolelio ar kokio motorolerio, priparkuoto gatvėje.

Rytoj laukia skrydis Saigonas - Hanojus. Lėktuvo bilietą pavyko nusipirkti daug pigiau nei traukinio bilietas būtų kainavęs ;) Neblogai sakyčiau ;) Traukinio bilietas Saigonas - Hanojus kainuoja apie 80-90 USD, kelionės trukmė 36 valandos ... O su lėktuvu - tik 2 valandos. 

Kelionės žemėlapis

Na, nukeliauta jau pakankamai nemažai, t.y. išilgai per visą Vietnamą. Neblogai ;) Bet atostogos dar nesibaigė, daug daug ką pamatysiu ;) Iki!

16d. Vietnamas. Raudonosios Mui Ne kopos ir kelionė į HCMC (Saigoną)

Oooooo! Kaip “nuostabu”, kai net žadintuvo nereikia ir  4 valandą ryto prikelia du gaidžiai, bet viens už kitą gaidiškesni... Abudu be gailesčio giedoti pradėjo dar gerokai prieš keturias ryto ir jau nebesustojo. 4:45 val. suskambėjo žadintuvas. Laikas ridentis iš lovos... Aaaaa... Ir važiuoti pasižiūrėti raudonųjų Mui Ne kopų.

Kelionė motoroleriu užtruko apie pusvalandį – visiškoje tamsoje. Ir vos tik atvažiavus, saulė patekėjo per kelias minutes. Kopos tikrai įspūdingos, nes visiškai ne tokios, kokias aš jas įsivaizdavau. Jos driekiasi tolėliau nuo jūros, atskirtos greitkeliu ir eina vis gylyn ir tolyn nuo pajūrio. Kopų spalva ryškiai raudona buvo tik saulei tekant, o patekėjus – ji buvo tik geltonai rausva, bet vistiek graži.

Mui Ne raudonosios kopos

Na, kadagi motoroleris išnuomuotas pusdieniui ir iki autobuso, vežančio į HCMC (Saigono) dar liko 6 valandos, tai reikia išnaudoti laiką kuo prasmingiau ir neapsiriboti tik kopų pažiūrėjimu. Reikia pagrybauti ne po turistams skirtas gatveles, o kur gilėliau. Privažiavus prie pat jūros, kur verda visas gyvenimas, dėmesį patraukė šūksniai. Pažvelgus žemyn nuo skardžio, akyse pasirodė stulbinančiai gražus peizažas – neaprėpiamas kiekis smulkių valtelių ir laivelių bei pilnas krantas moterėlių, belaukiančių vyrų, grįžtant su laimikiu, gaudytu visą naktį. Vos tik kokia valtelė atplaukia į krantą, visos tuoj subėga ir pradeda rūšiuoti pagautus moliuskus, žuvis, kalmarus, krevetes, krabus, jūrines didžiules sraiges ir ungurius.

VIDEO - Mui Ne moteriškių judesys,  žvejams atplaukus į krantą 

Žvejų pagautas laimikis - kalmarai ir šukutės

 Rūšiavimo cechas Nr.1 

Rūšiavimo cechas Nr.2

Pasirodo, čia iš karto visos jūros gėrybės, vos ištrauktos į krantą, yra parduodamos. Visos moterytės turi svarstykles, deda, sveria, skaičiuoja. Na ir kaip galima praleisti tokį šansą ir neįsigyti šviežiausių krevečių. 1 kilogramas tik … 6 litai. Jamam! Gerai, kad viešbutuke virtuvėlė yra lauke, ten tikrai bus visi įrankiai ir priemonės maisto ruošimui. Važiuojant link namų, turguje nusičiupau dar kelis laimo vaisius, šakelę kalendros, sultingai sunokusių pomidorų ir gerą saują sojų daigų. Ilgai negalvojau, ėmiau tai, kas atrodė turėtų derėti su krevetėmis. Ir neapsirikau, nes ankstyvieji pusryčiai gavosi laaabai gardūs ;)

Pusrytukų gaminimo procesas

O štai ir rezultatas – šviežiausios kada valgytos krevetės

Na ir pagaliau atėjo laikas eiti link autobuso, t.y. į pagrindinę gatvę ir judėti link HCMC t.y. Ho Chi Minh City, arba dar kitaip Saigono. Tik truputį buvo užklupęs nerimas, koks gi bus tas autobusas ... Juk kelionės trukmė 6 valandos, tai tikrai norisi kaip įmanoma patogiau važiuoti ;) Ir, nors vakarykštis bilietų pardavėjas, apsirūkęs opiumo, sakė, kad tai bus sėdimas, atvažiavo gulimas autobusas. Bet dar geresnis, dar patogesnis nei visi iki šiol Vietname išbandyti.

Autobusas į HCMC/Saigoną

OPIUMAS. O, beje, tęsiant opiumo temą, tai visi vietiniai taip jį rūko ... Ir tokie išėję būna ... Na jie labai laimingi tuo metu atrodo, šypsosi, galvytę linkčioja, bet vis klausia ir klausia to paties po kelis kartus. Vakar, perkant bilietus į Hochiminą, vietnamietis įtraukė gerą dūmą pro milžinišką bongą, tada atsisuko ir išsišiepė iki ausų. Paklausus, ką jis rūko ir ar galima pabandyt (nes tai buvo lyg ir panašu į kažkokį tabaką), jis atsakė „ne, jums tikrai to negalima rūkyti, tai opiumas“. Na taip, tikrai negalima, nes opiumas yra narkotikas, prie kurio priprantama... 

HOCIMINH CITY. Na ir štai pagaliau – Saigonas. Viešbutukas ne itin koks prabangus, tiesiog paprastas ir ne brangus, nes norėjosi kuo greičiau numesti kuprines į kampą ir eiti pavakarieniauti, nes vis tik kelionė autobusu išvargina.

Apartamentų VIDEO - viešbutukas Saigone - 14USD

Naktinis Saigonas/Hochiminas

Mano išsvajotieji - Fresh spring rolls with prawns - 5 Lt

Po itin skanios vakarienės ir pasivaikščiojimo po naktinį Hochiminą reikėjo ir masažų – pėdučių... Hmmmm kaip gera ir malonu... Tikra atgaiva ... Kaina: 1 valanda – 4 USD (10 Litų). Bet padarius masažą, tau pateikia lapelį, ant kurio parašyta – įvertinkite mūsų masažą ir palikite arbatpinigių. 4 USD – nuostabiai, 3 USD - labai gerai, 2 USD – gerai. Joaaa, gerą taktiką čia taiko. Masažai kainuoja pigiai, o arbatpinigiai tiek pat turėtų tarsi būti kaip ir pats masažas ;) Palikau dolerį ir išėjau ;)

Saigone labai geras oras, vakare +30, ryt dieną praneša, kad bus +35. Super! Iki ryt!

15d. Vietnamas. Žvejų miestelis Mui Ne

Oi, pirma diena per visą kelionę, kai iš pačio ryto nereikia niekur skubėti, kai galima išsimiegoti. Tik, kad nesimiega čia, t.y. prabundu visada apie 6 - 7 valandą ryto ir jau noriu kažką veikti. Kadangi temsta 18:00 val, diena atrodo trumpa, taigi, keltis anksčiau yra daug tikslingiau. Juk šviesoje kažką veikti ar pamatyti yra smagiau ;)

Šitame “Sunrise Village” viešbutuke, kieme, yra baseinas. Uch, kaip gera jame atsigaivinti, nes jau nuo ankstyvo ryto saulė negailestingai kepina. Beje, čia, šitame mieste, jūroje maudytis ne itin malonu, nes Mui Ne, kaip jau minėjau, yra žvejų miestas. Taigi, jūroje pilna ne tik jūros gėrybių, bet ir jūros „braurybių“ ;(

“Sunrise Village” baseiniukas

Jūra ir baseinas

Kadangi šiandien tynginiavimo diena, tai nelabai ir yra ką aprašyti. Na tik nebent tai, kad čia yra +34 šilumos, orelis tobulas, nei vieno debesėlio beveik nėra, maistas dieviškai skanus, jūros gėrybės pigios, tai tik jas ir valgau. Vaisiai sultingi ir nebrangūs. Ananasų galiu valgyt kiek noriu, jie taip gerai sunokę, kad net nenugriaužia liežuvio. Hmmm, o Lietuvoje suvalgau 2 - 3 riekeles ir ragas – daugiau neįmanoma valgyti, kaip viską griaužia. Mangai, papajos, ličiai, tamarindai ir t.t. - viskas tobulai skanu.

Užmačiau, kad čia yra turgelis, tai tikriausiai yra ir jūros gėrybių. Aš juk turiu gyvatuką (kaitinimo elementą) pasiėmusi, tai būtų galima išsivirti krevečių, tik dar reiktų kokį dubenį nusipirkti kažkur. Hmmm… kap gaila, 8:00 valandą ryto visos jūros gėrybės jau buvo išpirktos... Ką gi, teko pietus valgyti vienoje iš vietinių kavinukių, bet jie nenuvylė – Thai Curry su kalmarais.

Curry su kalmarais 40 000 dongų

Banh xeo kepimo procesas

Gurmaniška vakarienė – geldelės 69 000 dongų

Labai gaila, bet rytoj jau teks palikti šitą mielą miestą Mui Ne. Laukia didmiestis – Saigonas (Hochimin). Bet, kadangi, autobusas išvažiuoja iš čia tik 13:00, tai spėsiu dar pamatyti Raudonasias Mui Ne kopas. Tam reikalui reikėjo iš vakaro išsinuomoti motorolerį, nes raudonųjų kopų gražiausias vaizdas – saulei tekant. Saulutė teka čia apie 5:30 val. Reikia eiti miegučio. Iki ;)

14d. Vietnamas. Mui Ne

Oi, pamiršau pasigirti kokį maloniai malonų malonumą apturėjau vakar – masažus! Bet ne eilinius, o aklųjų masažus. Kaina viso kūno masažo su aliejais 1 val – 80000d, t.y. 10 Litų. Pagal tai kaip buvo gera ir kaip atpalaidavo, kaina graudžiai maža ... Super!

Na, kadangi Nha Trang mieste jau viskas pamatyta - padaryta, tai nėra reikalo čia užsibūti, reikia traukti dar piečiau – į Mui Ne. Autobuso bilietas kainuoja 8 USD, 300 km, 5 valandos kelio. Pats anksčiausias autobusas tik 8:00. Truputį blogai, nes gaištasi laikas. Jau geriau išvažiuoti 5 arba 6 val. iš ryto ir būti kuo anksčiau vietoje. Na, bet yra kaip yra ;)

Beje, autobusas šį kartą labai nustebino, nes jis buvo daug geresnis, daug patogesnis, daugiau vietos ir į ilgį, ir į plotį. Nors kelionės trukmė tik penkios valandos, autobusas buvo taip vadinamasis sleeper bus, t.y. su gulimom, o ne su sėdimom vietom. Gera išsitiesti patogiai, nesulenkus kojų visą kelią važiuoti. Reguliuojasi sėdynė – nori sėdi, nori guli. Beje, kai perki bilietą, tau iš karto pasako tavo vietą autobuse.

Sleeper bus: Nha Trang – Mui Ne

 Autobuso sėdynės eina trimis eilėmis, dviem aukštais. Lipant į jį, reikia nusiauti batus ir įsidėti į maišelį, kurį kiekvienam keleiviui paduoda vairuotojas. Visiems yra skirta po pagalvėlę ir dekiuką. Nes nors ir karšta lauke, bet autobuse, įjungus kondicioniurių, pasidaro šaltoka.

Atvykus į Mui Ne, išlipti reikėjo – kažkur ;) Net neaišku kas, kur, kaip, į kurią pusę eiti. Na, bet čia ir vėl pagelbėjo navigacija. Iki centro 4 km, bet ar reikia to centro? Gal geriau kaip visada - ramiau, atokiau nuo visų turistams siūlomų atrakcijų pasibūti. Paėjėjus kelis šimtus metrų, pirmas bandymas – 15 USD. Tada pasiderėjus, kaina nukrito iki 10 usd, nors iš pradžių sakė, kad jokiu būdu tokios kainos negali duoti. Tik vieta kažkokia neypatinga, visiškas užkampis ir dar paaiškėjo, kad į tą kambarį tau gali atvesti ir kitų žmonių. Jis be galo didelis, erdvus ir jame net trys dvigulės lovos. Ok, thanks, but no thanks. Reikia eiti toliau. Antras bandymas – prie pat jūros, bet ... labai niūrūs, tamsūs kambariai, tiesiai šviesiai sakant – tvartukai tokie ir kaina 20 USD, na, bet ant jūros kranto, tik kad nusukti langai ne į ją, o į vištidę. Gal reik ieškoti dar ;) Ir štai pagaliau – trečias ir paskutinis bandymas – Sunrise Village – 20 USD, bet pasakiškai gražus, tvarkingas, erdvus, gaivus kambarys, vonioje visi reikmenys, netgi džiovintuvas (kurio aš nenaudoju), balkonas ir (!) – vaizdas į JŪRĄ! 

Apartamentų VIDEO - Mui Ne "Sunrise Village"

Mui Ne yra žvejų miestelis, taigi čia tikrai bus jūros gėrybių. Ujujuj, reik varyti kuo greičiau siaubti vietines maistiaškes ir visko ragauti, valgyti, skanauti. Ilgai neteko klaidžioti, ir maistas nenuvylė, beje kaina – pamalonino. Makaroniukai čirškinti su įvairiom žolelėm ir jūros gėrybėm – 40000d/4,80 Lt. Niu ir vėl alus, skanusis alus. Ką aš kalbu, aš sakau, kad alus skanus? Negaliu tuo patikėti. Bet alus čia tikrai skanus. Ir vėl kavinukėje jis pigesnis nei parduotuvėje -10000d/1,20Lt.

Skanieji pietūs – su jūros gėrybėmis - 4,80 Lt.

Ankstyvai vaakarienei - Banxe, kurias kepa ant gatvės moterytė, bet labai įdomiai ir autentiškai. Didžiuliame puode, kuris pilnas žarijų, padaryta po šešis įdubimus, į juos pilasi tešla, dedasi krevetės, kalmarai ir sojų daigai. Ir uždengiama viskas dangteliu. Vienas toks Banxe visada atidengtas, kaitaliojasi tik dangteliai – nuo vieno nuima, perdeda kitam ir t.t. Kai viskas iškepa, perlenkia Banxe pusiau ir patiekia kartu su žuvies ir čili padažu. Nerealiai skanu, tikrai skanesnės Banxe nevalgiau dar Vietname! Kaina vienos Banxe - 5000d/0,60 Lt. Beje, prie Banxe dar nemokamai duoda visą krūvą įvairiausių salotų.

Banxe kepimo aparatas

Patiekaliukas - Banxe 1,20 Lt

Na ir vėlyvai vakarienei – gurmaniškas patiekalas, bet labai pigus - 69 tūkstančiai dongų ;) T.y. 8,40 Lt. Austrės, užkeptos su sūriu ir čili pipiriukais. Įdomu ar įmanoma Europoje bent vieną austrę restorane nusipirkti už tokią kainą ;) Valgiau ir negalėjau atsidžiaugti puikiu, nuostabiu skoniu. Viskas tobulai derėjo tarpusavyje. Noriu čia pasilikti amžinai ...

Austrės užkeptos su sūriu ir čili - 8,40 Lt.

Kaip čia kartšta, kaip čia gera, kaip čia viskas dieviškai skanu... Ir yra čia aplink ką pamatyti, bet reik važiuoti į vieną pusę apie 50 km … Bet tikriausiai ryt gal reiktų vieną dieną tiesiog pailsėti ir nieko neveikti? Nebėgti, nelėkti, neiti pėščiomis 10-15 km, nekratyti sėdimosios dalies su motoroleriu… Hmmm, turbūt tikrai reikia nors vieną dienelę atsipūsti ir pachillinti ;) 

13d. Vietnamas. Po Nagar Cham šventyklos ir Ba Ho kriokliai

Kadangi jau kelintas rytas iš eilės, kai tenka keltis 5 val ryto, skubėti į autobusą, tai šįryt, automatiškai, be jokio žadintuvo 6:00 aš jau buvau gyva ir sėdau aprašyti savo kelionės įspūdžius. Miestas už lango jau klega ir saulutė nejuokingai kapoja savo spinduliukais.

Miestas pro viešbučio langą

Mano rytas – verda vanduo kavai su gyvatuku

Na kažkiek parašiau ir skrandukas gurgti pradėjo. Pradėjus ieškoti kokios nors maistiaškės, gerokai nustebino faktas, kad šitame mieste gauti pavalgyti 7-8 val ryto yra neįmanoma misija. Kai sakau „pavalgyti“, tai kalbu apie normalų šiltą maistą, o ne apie visokias bagetes, hamburgerius ir t.t. Eini pro kavinę, o jie tave kviečia užeiti, kai pasakai kad nori normalaus maisto, visi tik linkčioja galvas ir sako - „oi, ne dabar, vėliau, už trijų – keturių valandų, dar gi visi turistai miega, nieks nevalgo tokiu metu“. Na gi tikrai, po gatves tokiu metu malasi tik vietiniai. Tai reik ieškoti nuošalesnės vietelės – kur patys vietnamiečiai valgo. Taigi, pusryčiai gavosi – taupymo režimu, bet labai skaniai ir gardžiai. Mėsytė, kepta ant griliaus, ryžiai, daržovytės ir agurkų sriuba, dar ir arbatos šaltos atnešė atsigerti. Viso: 22000 d / 2,40Lt.

Pusryčiai - 2,40Lt

Kojas jau taip skauda, kad net sunkiai bepaeinu, na lėtai eiti vis tik galiu, t.y. ne savo tempu, o flegminant. Padukai skaudančiai pritrynti, tai šiandien pasilepinimui ir kojų pailsinimui –  motoroleris. Kaina 120 000 dongų (beveik 6 usd). Pačiame Nha Trang mieste yra ką pamatyti – šiauriau nuo miesto centro randasi  Po Nagar Cham Towers, kurių čia Vietname visa gausybė. Šitie, šiandiem pamatyti – atrestauruoti labai puikiai ir kokybiškai. Beje, jie statyti buvo VII-XII a. Ir manoma, kad šių bokštų-šventyklų, kurie skirti dievų  garbinimui, su altoriais viduje, buvo apie 7-8. Dabar atrestautuoti ir stovi tik 3. Kitų nėra netgi griuvėsių belikusių. Visų trejų šventyklų „veidai“ atsukti į rytus. Viso šito komplekso plotas 500 kvadratinių metrų, įėjimo kaina 22 000 dongų (~2,80 Lt).

Po Nagar Cham Towers

Šventyklos vidus - besimeldžiantys budistai

Po Nagar Cham Towers

Kita, šiandien aplankyta vieta – gaivūs, vėsūs ir raminantys, džiunglių apsuptyje šniokščiantys - Ba Ho krokliai. Iki jų teko 22 km važiuoti greitkeliu, kuris beje driekiasi per visą Vietanamą – Highway 1. Toliau reikėjo smagiai pasikratyti dar 3 km pro kaimukus itin duobėtu ir vingiuotu keliuku. Ir ... Ir ... Eiti džiuglėmis per didžiulius akmenis, lipti aukštyn, žemyn, aukštyn ir saugotis , kad nepaslysti. O man juk taip skaudaaaaaa kojas. Na bet atlaikiau, nuėjau tuos 2 kilometrus pirmyn ir 2 atgal, užlipau visur kur reikėjo. Tikslą pasiekiau ;) Kriokliukai nėra labai dideli, nes vanduo gerokai išdžiūvęs. Įkišau kojas atsigaivinimui į šaltą vandenį ir užpuolė žuvytės ;) Smagu gi!

Smagusis džiunglių keliukas link krioklių

Pakeliui link krioklių

Po tokių ilgų pasivaikščiojimų ir karščio (+34 šilumos šiandien), norėjosi kuo greičiau kažkur prisėsti, pailsinti kojeles ir kažką į skranduką įsimesti. Maisto paieškos nelabai sėkmingos buvo, kadangi ne pačiame Nha Trang mieste, o kažkokiame kaimelyje ta paieška vyko. Čia, Vietname, labai populiaru kavinės, vietiniai patys susėdę jose geria alų, kavą, arbatą, bet pavalgyt nieko jose nėra. Taigi, atrodo jau pamatai maistiaškę, sustoji, užeini, o ten dar viena kavinė ... Na bet galiausiai kažką vis tik pavyko rasti – tiesiai ant gatvės du vaikinukai gamino Pho. Jau įsitikinau ne kartą, kad kuo baisiau atrodo indai, įrankiai ir visa aplinka gaminimo, tuo skanesnė ta Pho sriubytė. Ir šiaip, gatvės maistas – vienas iš skaniausių ir aišku, pigiausių. Nesilaiko niekas čia jokių higienos normų ar reikalavimų , viskas tiesiog ant svilinančios saulės sudėta, mėsa, makaroniukai, daržovės. Bet pasakiškai skanu! 

Pietūs – Vietnamietiška Pho – 15000d / 1,80Lt

Na, o vakarienė vėl buvo dviguba ir super duper ultra skani – kalmariukai, tik skirtingai paruošti. Pirmieji su čili ir citrinžolėmis ir česnakiuku, antrieji – įdaryti tunu. Wow... Kažkas nerealaus ;)

Kalmarai su česnaku (6 Lt)

 Kalmarai įdaryti tunu (6 Lt)

Maistas dieviškai skanus Vietname ir, sakyčiau, pakankamai nebrangus. Kadangi keliavimas driekiasi vis pajūriu, tai valgau vien jūros gėrybes. OMG, kaip aš verksiu Lietuvoj grįžus, kai pirktos Maximoje krevetės ar kalmarai atsiduos ledo skoniu …  
Beje, ryt vėl teks anksti keltis ir keliauti į Mui Ne iš Nha Trang...

12d. Vietnamas. Dar 200 km žemyn: iš Quy Nhon į Nha Trang

Oi, vakar pamiršau įkelti VIDEO. Tai Quy Nong miestelio įžymybės. Vaikinukas, kuris po miestą važinėja su savo aparatūra, pritvirtinta prie motorolerio. Na kažkas panašaus kaip mūsų pupų dėdė ;) Garso kolonėlės, mikrofonas. Pavažiuoja, pamato kur daug žmonių susirinkę vakaroja, sustoja, padainuoja jiems ir išvažiuoja. Bet turiu pripažinti, dainuoti jam gerai sekasi.

VIDEO. Quy Nong miestelio įžymybė –važinėjantis dainininkas.

Quy Nhon mieste neįmanoma užsisakyti autobusų bilietų nei viešbutyje, nei agentūrose, nes kelionių agentūrų čia netgi nėra... Kituose, iki šiol apsilankytuose miestuose Vietname, bet kuriame viešbutyje tu gali užsisakyti bilietus – traukinio, bilieto, kelto, lėktuvo. O čia jie net nesuprato kokio velnio yra noras pirkti bilietus viešbutyje, kai už 3 kilometrų nuo miesto yra autobusų stotis.

Taigi 5:00 val. ryto – ilgas kelias į autobusų stotį, bet nuėjus ten, pasitiko „ragiukai“. Nėra bilietų į Nha Trang... Stovi didžiulis autobusas, bet ... bilietų nėra ... Visi jau išpirkti. Vienintelis variantas belikęs – važiuoti su mini autobusiukiu („minivenu“), kuriame nėra kondicionieriaus. Bet tai ne bėda, blogiausia, kad ten absoliučiai nėra vietos kojoms... Jie juk visi tai mažučiai, todėl tas autobusiukas dar netgi perdarytas - pridėta papildoma eilė sėdynių, kad vienu metu kuo daugiau žmonių galėtų vežti. Ir dar papildomai plastmasinių kėdučių pridėta, ant jų taip pat sėdi žmonės su visais maišais, dėžėm, terbom. Visi tiek daug visada visko vežasi ;)

„Sėdimos“ vietos autobusiuke – raudonos pačios geriausios ;)

Ui, kelionė buvo labai smagi, vairuotojas kaip išprotėjęs lėkė vingiuotu, kalnuotu keliu. Pypsyno ištisai, ausis net truputį užgulė. Bet nerealūs vaizdai viską atpirko, kadangi visą kelią važiavom jūros pakrante ir visas įlankas mačiau tai savo akių lygyje, tai aukštai nuo kalnų. Vairuotojas stojo prie kiekvienos sankryžos, prie kiekvieno kampo, kur sėdėjo koks žmonių burelis didesnis su maišais ir dėžėm, ir klausinėjo ar važiuoja, ar kažkokio kito autobuso laukia. O vieną vaikinuką tai praktiškai per jėgą įsitempė į vidų. Iš jo gestų buvo aiškiai matyti, kad jis sako „ne“, bet vairuotojas vistiek įkalbinėjo ir galiausiai kai užkniso įkalbinėti, įkrovė jo krepšius ir patį įsitempė į autobusiuką. Joaaa, stumyklėlė ;) Taigi, nors kilometražas nuo Quy Nong iki Nha Trang tik 200 km, bet vairuotojas važiavo 5 val...

Na ir štai pagaliau – Nha Trang – rusų turistų poilsiavimo Meka. Visi užrašai, skelbimai, meniu kavinėse – rusų kalba. Pilna išsipuošusių su balinėm suknelėm ir prisidažusių rusaičių. Aš su savo nutrintais, jau beveik be jokios spalvos, bet ištikimais keliavimo rūbeliais čia atrodau graudžiai ;) 

Viešbutukas Mai Huy Hotel – labai geras, labai tvarkingas ir nebrangus, nes kainą nusiderėjau nuo 12 usd iki 10 usd. Kambarys 6-tame aukšte, ir čia šitame aukšte dar yra didžiulė terasa iš kurios atsiveria pasakiškas vaizdas į jūrą.... Aaaaaa!!! Beje, terasa – 4 kartus didesnė nei pats kambarys ;)

Apartamentų VIDEO

Kiekvieną kartą, atvykus į naują miestą – didžiulis iššūkis yra susirasti vietą, kur pavalgyti galima skaniai ir nebrangiai. Beje, čia Nha Trang, kainos jau gerokai didesnės nei prieš tai buvusiuose miestuose. Jei ten kainos buvo apie 50 000-60 000 d, tai čia už tą patį patiekalą tektų pakloti 100 000 d ir daugiau. Na, bet atkaklumas daro savo, nes ir vėl pavyko rasti gerą vietelę. Maistas pasakiško skonio... Uuuuu!

Pietūs - kepti kalmariukai su makaronais (5Lt)

Vakarienė - Fresh Spring rolls su krevetėmis (4Lt)

 Ir kad nelikčiau alkana, dar užsisakiau - tofu kario padaže (4Lt)

Tobulas maistas, tobulas skonis ir Vietnamas vis labiau ir labiau man patinka. Ant tiek patinka, kad čia į dieną nueinu minimum 14-15 km, nes padukai jau gerokai atmušti ;) O jeigu nenueinu, tai su motoroleriu atsikratau po 120-150 km ;) Bet juk laaaabai smagu ;) Vakar vakare jau vos pargrįžau iš miesto į viešbutuką, nes kojos kaip kaladės buvo, pritrinti padai.

11d. Vietnamas. 150 km motoroleriu - Cham Towers

Nuo pat ankstyvo ryto, vos tik saulei patekėjus, jau kračiausi ant motorolerio. Beje, kadangi šis miestas Quy Nhon yra vietnamiečių poilsiavimo vieta, čia nėra automatinių motorolerių, yra tik rankiniai. Hmmm. Vietnamiečiai juk gimę ant motorolerių, tai moka kuo puikiausiai ir su rankiniu važiuoti, o mums - europiečiams – tai sekasi sunkiau. Beje, nuomos kaina ta pati, standartinė 6 usd.

Kaip gerai, kad kažkas vis tik sugalvojo tokį daiktą kaip navigacija, nes susivedus adresą ir pasikračius ant motorolerio 22 kilometrus, pirmieji Cham Towers (Čampos bokštai) buvo pasiekti labai lengvai. Beje, bokštai matėse jau ir nuo greitkelio, stūksojo ant didžiulės kalvos, tik buvo neaišku kaip iki jų privažiuoti.

Pasukus kelis ratus aplink, įvažiavus pro kažkokius vartus, įėjimo vis tiek nebuvo. Bet buvo kažkokia pusiau privati valda, labai gražiai sutvarkyta. Ir kaip paaiškėjo vėliau – tai buvo vienuolynas.

Teko kelti tvoros tinklą ir lysti pro apačią, kad kažkaip prisibrauti prie tų Champ Tower. Toks ne itin malonus jausmas – brautis per tvorą :) Galiausiai prasibrovus ir nieko nesusibraižius (!), pasitiko status kalnas. O kaip į jį įlipti ir pasiekti tikslą ? Ir čia iš kažkur (greičiausiai iš niekur) išniro vietinis žmogelis ir besišypsodamas ranka parodė takelį, beveik užžėlusį žolėm. Ir kaip aš pati jo nemačiau … Jis vis ėjo iš paskos ir vis kažką naudingo parodė. Ir nieko už tai nepaprašė, tik maloniai šypsojosi.

Užlipus į pirmą, o vėliau ir į antrą įkalnę, pasigirdo motorolerio garsas. Pribėgo žmogelis ir pradėjo mojuoti pinigais, na reikėjo susiprasti, kad reikia susimokėti. Bet kaina juokingai maža - 20 000 d (2,40Lt). Vis tik yra čia normalus įvažiavimas ir bilietų kasa ... Oops... ;)

Vienas iš Banh It Cham bokštų

Šitie keturi bokštai, tai tos pačios Čampos karalystės statiniai, kurie buvo ir My Son mieste, tik čia jie beveik nesugriuvę, nors ir buvo pastatyti 12-tame amžiuje. Kiekvieno bokšto architektūra skirtinga. Juos po truputį dabar restauruoja ir galiu garantuoti, kad nors dabar jie nelankomi, bet po dvejų ar trejų metų, čia bus turistų traukos centras. Ir jei atvirai, jie man netgi labiau patiko nei taip  gausiai turistų lankomi My Son mieste. Beje, ten ir kaina jau nebe 20 000, o 100 000 d.

Dar vienas iš Banh It Cham bokštų

Nusileidus žemyn nuo bokštų, jau teisingu keliu, atsivėrė vaizdas į vienuolyno teritoriją. Viskas taip gražiai sutvarkyta, aplinka prižiūrėta, medeliai ir gėlynai išpuoselėti. Šiaip visur Vietname įspūdingi šedevrai iš medžių ir gėlių sukurti, ištysi raštai netgi padaryti, pakelės apsodintos banzai medeliais, įvairiausių spalvų augalėliais. Ne veltui vietnamiečiai Amerikoje vertinami kaip geriausi sodininkai.

Šio vienuolyno teritorijoje stūkso įspūdingo dydžio balta, sėdinčio Budos statula. Pirmą kartą matau baltą, nes iki šiol visos budistų matytos Budos skulptūros buvo auksinės arba tiesiog betono spalvos.  

 Laiptai link didžiulio sėdinčio Budos

Sėdintis Buda

Beveik už 30 kilometrų nuo šių bokštų, pasitiko kiti – Duong Luong Cham Towers. Juos rasti buvo truputį sudėtingiau ir teko važiuoti pro kelis kaimus, ryžių plantacijas. Vaizdai kvapą gniaužiantys... 

Duong Long Cham Towers – taip pat 12 amžiaus statiniai. Pats aukščiausias (vidurinysis) – 40 metrų aukščio, šoniniai – 37 metrų. Jie atrodo visi trys identiški, žiūrint iš šalies, tačiau jų visų ornamentai yra skirtingi. Tai bokštai, kurie pastatyti buvo ne tik iš plytų, bet dar ir iš akmens. Kai tuo tarpu kiti Čampos statiniai yra sudaryti tik iš plytų. Nes apdirbti akmenį, t.y. padaryti jame įvairiausius ornamentus yra sunkiau, nei apdirbti plytas.

Gaila, bet neįmanoma per foto parodyti bokštų didybės, taigi aš stoviu šalia jų, papėdėje, kad pamatyti dydžių skirtumą ;)

Duon Luong Cham Towers

Augantys ryžiai

Pakeliui namo, t.y. į Quy Nong miestelį, pilnos pakelės ryžių kaitinasi prieš kaitrią saulutę, supilti tiesiog ant gatvės jie taip džiūsta.  

Džiūstantys ryžiai pakelėje

Kuo tolyn, tuo oras vis karštyn. Smagu, gera, šilta +35. Saulutė šviečia ir nelyja. Vat tokį orą aš dievinu. Jau ir maudžiausi jūroje. Vanduo šiltutėlis, bangos didžiulės. Kadangi čia kaip jau minėjau sea food‘o sostinė, tai ir paskutinė vakarienė – kalmarai. 

Paskutinė vakarienė Quy Nong - Squid with noodles (50 000d/6 Lt)

Smagi ir nuostabi šalis tas Vietnamas. Ir šitas miestelis Quy Nong laaaaabai patiko, nes absoliučiai nėra turistų, tik vietnamiečiai poilsiauja patys čia. Gaila, bet ryt teks jį palikti... Ir traukti dar piečiau - į Nha Trang.