Taip… Naktis buvo labai įdomi.
Iš vien po langais staugė šunys. Vienas pradėdavo, o kiti jau prisijungdavo ir
pastiprindavo jo kaukimą... Be šunų triukšmo dar ir kriauklė naktį sprogo,
vanduo pradėjo vonioje tekėti velnias žino iš kur. Užsuktas kranas, o kriauklė
pilnut pilnutėlė ir vanduo vis kilo aukštyn ir veržėsi per kraštus. Tai teko
pabūti santechnikais vidurnaktį. Dar per lubas lakstė driežai, kurie skleidžia
įdomų garsą, tarsi cypčioja. O driežų tai čia daugybė, jiems čia idealios
sąlygos gyventi – karšta ir drėgna. Jau lyg ir užmigau, kai kokią trečią
nakties pradėjo giedoti gaidys. Jis turbūt gyvena kita laiko juosta, nes ne
ryte, o naktį sumąstė giedoti. Nutilo gaidys, atsibudo šunys. Vėl kaukė – tai
po vieną, tai po kelis.
Nelabai
kokybiškai išsimiegojau, bet vis tiek kėlėmės anksti, kad kuo anksčiau pradėti savo žygį
motoroleriais iki kitų paplūdimių, esančių šalia Kuta miesto. Vienas jų – kiek
domėjausi – turėtų būti pats gražiausias ir geriausias šioje saloje – Selong Belanak
beach.
Selong Belanak beach
Ir tikrai, šis paplūdimys
nenuvylė, o griaučiau nustebino. Tai pats gražiausiais paplūdimys matytas per
visą šią kelionę. Žiūri į jį ir supranti, kad tikriausiai kažko gražiau
pamatyti jau turbūt neįmanoma... Ir gera, ir gal net liūdna tuo pačiu. Matant
tokį pribloškiantį vaizdą, pamiršti viską pasaulyje – akys raibsta nuo jūros žydrynės,
galva svaigsta nuo bangų mušimosi į
krantą, širdis spurda iš laimės... Pasuku galvą į kairę, ten fantastiškai gražu,
pasuku į dešinę ir toliau svaigstu... Ne veltui skaičiau, kad šis paplūdimys vienas
gražiausių Lombok saloje. Čia įsikūrę keli bariukai ir maistas ne kosmosą
kainuoja, nors atrodytų, kad esant tokioje gražioje vietoje, pajūry, Europoje mokėtum
mažiausiai dvigubai nei valgydamas mieste.
Selong Belanak beach
Visiškas
chill‘as, užbūrė šitas paplūdimys mane. Čia laikas tarsi sustoja... Sėdi
pavėsyje, pietauji ir netgi karvių banda, pasirodžiusi akiratyje, nesukelia
jokios nuostabos. Viskas atrodo taip, kaip kad per televizorių Full HD vaizdelius žiūrėtum. Kas labiausiai man patinka čia, kad čia nėra žmonių, tik keli, bet ir tie - vietiniai, kavinių ir barų savininkai bei banglentininkai, ieškantys gerų bangų. O sąlygos šiam sportui čia tikrai idealios, nes jūra kažkiek pabūna rami, o tada vėl pradėda šniokšti.
Karvių banda pajūryje
Pietūs pajūry
Skanieji vaisių kokteiliai
Benzino kolonėlė
Važiuojant
namo iš gražiojo paplūdimio, stabtelėjome pusiaukelėje tiesiog nufotografuoti
kelis kadrus. Sustojome aišku pakelėje, o ne kokioje aikštelėje. Ir matom kaip
atvažiuoja pareigūnas – policininkas su motoroleriu. Jis mus pravažiuoja, prilėtina,
sustoja... Nulipa nuo savo transporto priemonės ir eina link mūsų... Oops...
Aš juk neturiu teisių, iki šiol vis dar nesugebėjau jų pasikeisti... Tai net neėmiau ir senųjų į kelionę, nes čia jos negaliotų.
Truputį sunerimau ir laukiu kas bus toliau. Jis priėjo prie mūsų rimtu veidu ir
prisistatė – „Hello, I am a policeman“. Pasisveikinome ir mes su juo. Tada jis
išspaudė mažą šypsenėlę ir paklausė – „Can I take photo with you?“ O,
šaunuolis, dokumentų netikrins, jam tik rūpėjo įsiamžinti su mumis. Lietuvos pareigūnai galėtų pasekti jo pavyzdžiu ir nebausti, o geriau tik fotografuotis :)
Pareigūnas, kuris norėjo ne dokumentų, o foto su mumis
Prie mūsų namų ne ką prastesnis - Kuta beach
Pabaigai, trumpai apie Lombok salos ypatybes.
Maistas. Maistas Lomboke mažai skiriasi
nuo Gili valgyto, bet tikrai skanesnis nei Javoje. Čia yra ne tik sausų ryžių, bet ir visokių sriubyčių, na ir žinoma mano mėgstamiausio patiekalo – curry su
kokosų pienu. Populiariausias patiekalas visoje Indonezijoje – Nasi Goreng –
tai ryžiai su keptu vištos gabaliuku, keptas kiaušinis šalia ryžių patiektas ir
dar šaukštas aštriai pakepintų daržovių.
Vanduo. Geriamas vanduo kainuoja
pigiai. 1,5 l – 4200 rupijų
(0,25 EUR). Alus. Lomboke alaus parduotuvėse pirkti nėra, nes čia musulmonų itin tankiai apgyvendintas kraštas, beje kaip ir visa Javos sala. Pigiausias alus bare kainuoja 35 000 rupijų (2,20 eur). Populiariausias alutis – “Bintang”, ir kiekis jo ne 500 ml, 620 ml. Lengvas, pakankamai skanus, netgi man nemėgstančiai alaus.
Žmonės. Tikrai draugiški, visada
norintis padėti, lyg ir pinigų už tai nesitikintis ir tikrai nereikalaujantis.
Nes pamenu, kai prieš kelis metus buvau Sumatroje (Sumatra - didžiausia
Indonezijos sala), ten jeigu kas tau padeda, tai duoda suprasti, kad tikisi piniginio atlygio...
