Prabudom 6 val. ryto labai gerai pailsėję ir net nesinorėjo miego. Atėjus į vonią, ant grindų radau svečią - beveik sprindžio dydžio tamsiai rudą vorą. Patrepsėjau koja ir jis pabėgo. Susikrovėm daiktus, šokom ant motarkės ir traukėm savo maršrutu toliau - link kitų krioklių į Pakxong kaimą. Keliai vietomis buvo netgi be dangos, tik rudas-raudonas smėlis, kuris labai dulka ir murzina kojas, t.y. jos patampa ryžos ir sunkiai nusiplauna.
Važiuojant pakeliui iš vietinių nusipirkom nerealiai didelę kekę bananų – kaip 3 delnai - už 3 000 kip ( ~ 1Lt), kurią valgėm visą dieną, nes nelabai radom kokių kavinių, kur sustoti užkąsti. O valgyti maisto su dulkėm ir smėliu nuo gatvių jau nebesinorėjo. Čia, lygiai taip pat kaip ir mieste, pilnos pakelės laužiukų, „samadielnų“ kepsninių, kur kartu su pravažiuojančių mašinų dulkėm kepa mėsos, keptuvėse čirškinami ryžiai su įvairiomis žolėmis ir dažnai visai kepimo procedūrai paspartinti dar pilamas benzinas ant žarijų. Kvapas „įspūdingas“. Čia, kaimukuose, aišku transporto priemonės pravažiuoja rečiau, o štai mieste jos burzgia nepaliaujamai ir maistas turi daugiau motorolerio skonio nei maisto. Bet nesakau, kad mes jo nevalgėm. Teko ir tenka kartas nuo karto jo „pasmaguriauti“. Nuo gatvinio maisto galimų pasekmių gelbėja samagonas su aitriuoju pipiru užtaisytas.
Pagaliau privažiavom Pakxong miestuką. Pakxong garsėja tuom, kad čia auginama kava. Sustojome pakelės kavinukėje paragauti įžymiosios vietinės Pakxong kavos. Savininkė be galo maloni moteris, prinešė mums džiovinto imbiero jos daryto paragauti. Ir saldu ir aitru, ir aštru bet labai skanu. Tada pavaišino savo kažkokia arbata, kuri irgi buvo skani ir galiausiai atnešė kavos. Kol supratom kaip ją gerti, tai gerai prijuokinom vietinius, nes jie mus stebėjo pro kampą. Beje, kava tikrai skani, šiek tiek kartoka, bet sodri, aromatinga.
Kadangi važiavom anksti ryte, tai sutikom nemažai kavos skynėjų einačių į laukus ar iš laukų, su dideliais krepšiais ant nugaros. Kavos plantacijų čia labai daug, visur pilnos pakelės išpiltos prieš saulę džiovinamos kavos.
O štai taip vietiniai keliauja, ir tai dar čia ne pilnai pakrauta transporto priemonė. Matėme ir gerokai daugiau apkrautus "autobusiukus-tuk-tukus".
Praktiškai visos mūsų foto darytos nuo motorolerio važiuojant, sėdžiu fotiką ant kaklo pasikabinusi ir pyškinu, o kai jau užknisa, įsikišu jį į kuprinę ir tada kaip tyčia tokius gerus vaizdelius „pramazinu“. Beje, tikiu, kad klaidų berašant šį blogą - milijonas, sorry, bet kai skubu, kitaip nesigauna.
Paklaidžiojom, paieškojom ir radom pirmąjį krioklį – Yuang waterfall, 200 metrų aukščio. Kol iki jo atvažiavom patapom murziai kaip ir visi vietiniai. Man net teko nulipti nuo motorolerio ir eiti pėsčiomis, nes buvo neįmanoma dviese pavažiuoti.
Antrasis krioklys – Tad Fane waterfall. Ne ką mažiau įspūdingas už pirmąjį, dar net ir aukštesnis, tik gaila niekur neradau jo aukščio parašyto. Iki krioklio ėjome pro augančius bambukus. Bet iki pat jo neįmanoma prieiti, tik iš tolo galima juo gerėtis.
Vėl ant motorolerio ir į paieškas – link trečiojo krioklio E-Tu waterfall. Radome pakankamai lengvai, nes buvo ženklas nurodantis kryptį link krioklių. Prie krioklių, kaip ir visose kitose gražiosiose ir lankomose vietose, sutikom budistų vienuolius. Kad prieiti iki krioklių, teko labai ilgai leistis stačiais laiptais žemyn, o paskui aišku reikėjo tais pačiais laiptais lipti aukštyn. Uch ... Gera pompą gavom, nes jau buvo pusiaudienis, pats karštis.
Beje, uždusę ir galiausiai užlipę į kalną, sutikome tuos pačius budistų vienuolius, kurie pamatę mus davė pasitepti po nosimi kažkokio tepaliuko, nuo kurio iš kart užtonizavo ir dingo nuovargis. Kažkoks itin šaldantis ekstraktas. Vienuoliai labai noriai su mumis bendravo, netgi nusifotografavo sau prisiminimui, mes irgi su jais įsiamžinom.
Prie išėjimo iš krioklių teritorijos, pardavinėjo Pakxong kavos pupeles. Užsiprašė 30 000 kip, po ilgų derybų šiaip ne taip nuleido iki 20 000 kipų. Pastebėjau, kad Laose nėra tokių labai kosminių kainų užlankstytų, kaip pvz. Tailande. Laose dažniausiai iš karto pasako normalią kainą, o ne keturgubą. Ir nusiderėti sekasi sunkiai.
Šiandien pamatėm 3 labai gražius ir aukštus krioklius, į kiekvieną iš jų reikėjo pirktis bilietą. Žmogui bilietas kainuoja 5 000 kip (~1,80 Lt.), plius 3 000 kip (~1 Lt.) už motorolerio parkavimą. Bet absoliučiai ne gaila sumokėtų pinigų, nes tai ką pamatėm, neįmanoma įkainoti.
3 dienų kelionė su motoroleriu baigta, prasukom gerokai virš 400 km ir grįžome į Paksę.
