Oi, vakar pamiršau įkelti VIDEO. Tai Quy Nong miestelio įžymybės. Vaikinukas,
kuris po miestą važinėja su savo aparatūra, pritvirtinta prie motorolerio. Na
kažkas panašaus kaip mūsų pupų dėdė ;) Garso kolonėlės, mikrofonas. Pavažiuoja,
pamato kur daug žmonių susirinkę vakaroja, sustoja, padainuoja jiems ir
išvažiuoja. Bet turiu pripažinti, dainuoti jam gerai sekasi.
Quy Nhon mieste neįmanoma
užsisakyti autobusų bilietų nei viešbutyje, nei agentūrose, nes kelionių agentūrų
čia netgi nėra... Kituose, iki šiol apsilankytuose miestuose Vietname, bet
kuriame viešbutyje tu gali užsisakyti bilietus – traukinio, bilieto, kelto,
lėktuvo. O čia jie net nesuprato kokio velnio yra noras pirkti bilietus
viešbutyje, kai už 3 kilometrų nuo miesto yra autobusų stotis.
Taigi 5:00
val. ryto – ilgas kelias į autobusų stotį, bet nuėjus ten, pasitiko „ragiukai“. Nėra bilietų į
Nha Trang... Stovi didžiulis autobusas, bet ... bilietų nėra ... Visi jau
išpirkti. Vienintelis variantas belikęs – važiuoti su mini autobusiukiu
(„minivenu“), kuriame nėra kondicionieriaus. Bet tai ne bėda, blogiausia, kad
ten absoliučiai nėra vietos kojoms... Jie juk visi tai mažučiai, todėl tas
autobusiukas dar netgi perdarytas - pridėta papildoma eilė sėdynių, kad vienu
metu kuo daugiau žmonių galėtų vežti. Ir dar papildomai plastmasinių kėdučių
pridėta, ant jų taip pat sėdi žmonės su visais maišais, dėžėm, terbom. Visi
tiek daug visada visko vežasi ;)
„Sėdimos“ vietos autobusiuke –
raudonos pačios geriausios ;)
Ui,
kelionė buvo labai smagi, vairuotojas kaip išprotėjęs lėkė vingiuotu, kalnuotu keliu.
Pypsyno ištisai, ausis net truputį užgulė. Bet nerealūs vaizdai viską atpirko,
kadangi visą kelią važiavom jūros pakrante ir visas įlankas mačiau tai savo akių
lygyje, tai aukštai nuo kalnų. Vairuotojas stojo prie kiekvienos sankryžos,
prie kiekvieno kampo, kur sėdėjo koks žmonių burelis didesnis su maišais ir
dėžėm, ir klausinėjo ar važiuoja, ar kažkokio kito autobuso laukia. O vieną
vaikinuką tai praktiškai per jėgą įsitempė į vidų. Iš jo gestų buvo aiškiai
matyti, kad jis sako „ne“, bet vairuotojas vistiek įkalbinėjo ir galiausiai kai
užkniso įkalbinėti, įkrovė jo krepšius ir patį įsitempė į autobusiuką. Joaaa,
stumyklėlė ;) Taigi, nors kilometražas nuo Quy Nong iki Nha Trang tik 200 km,
bet vairuotojas važiavo 5 val...
Na ir
štai pagaliau – Nha Trang – rusų turistų poilsiavimo Meka. Visi užrašai,
skelbimai, meniu kavinėse – rusų kalba. Pilna išsipuošusių su balinėm suknelėm ir
prisidažusių rusaičių. Aš su savo nutrintais, jau beveik be jokios spalvos, bet ištikimais keliavimo
rūbeliais čia atrodau graudžiai ;)
Viešbutukas
Mai Huy Hotel – labai geras, labai tvarkingas
ir nebrangus, nes kainą nusiderėjau nuo 12 usd iki 10 usd. Kambarys 6-tame aukšte, ir čia šitame aukšte dar yra didžiulė terasa iš kurios atsiveria pasakiškas vaizdas į jūrą.... Aaaaaa!!! Beje, terasa – 4 kartus didesnė nei pats kambarys ;)
Apartamentų VIDEO
Kiekvieną
kartą, atvykus į naują miestą – didžiulis iššūkis yra susirasti vietą, kur
pavalgyti galima skaniai ir nebrangiai. Beje, čia Nha Trang, kainos jau gerokai
didesnės nei prieš tai buvusiuose miestuose. Jei ten kainos buvo apie 50 000-60 000 d, tai čia
už tą patį patiekalą tektų pakloti 100
000 d ir daugiau. Na, bet atkaklumas daro savo, nes ir vėl
pavyko rasti gerą vietelę. Maistas pasakiško skonio... Uuuuu!
Pietūs - kepti kalmariukai su makaronais (5Lt)
Vakarienė - Fresh Spring rolls su krevetėmis (4Lt)
Ir kad nelikčiau alkana, dar užsisakiau - tofu kario padaže (4Lt)
Tobulas maistas, tobulas skonis ir Vietnamas vis labiau ir labiau man patinka. Ant tiek patinka, kad čia į dieną nueinu minimum 14-15 km, nes padukai jau gerokai
atmušti ;) O jeigu nenueinu, tai su motoroleriu atsikratau po 120-150 km ;) Bet juk laaaabai smagu ;) Vakar
vakare jau vos pargrįžau iš miesto į viešbutuką, nes kojos kaip kaladės buvo,
pritrinti padai.
