Žadintuvas nuskambėjo 3:15 ryto, t.y. kaip tik tuo metu kai jau beveik buvo pradėjęs imti miegas. Visada taip yra – prieš kelionę nesigauna užmigti laiku, o kai jau reikia keltis – akis neatlimpa. Na, bet reikalas rimtas – atostogos, taigi voliotis lovoje, o tuo labiau pavėluoti į lėktuvą, tikrai nesinorėtų. Strykt į drabužius, kuprinės ant pečių ir mes jau pakeliui į Varšuvą, iš ten – 6 valandų trukmės skrydis į Dubajų, 6 val. laukimas oro uoste, iš Dubajaus – 8 valandos ore ir jau Jakarta. Nei daug nei mažai – gera para ir tikslas pasiektas. Truputį per mažai miego ir per daug sėdėjimo tiek mašinoje, tie lėktuve, tiek ir oro uoste.
Beje, pirmą kartą teko skristi su aviakompanija Fly Emirates. Įspūdis itin geras. Lėktuvas patogus, erdvus, nerealaus dydžio iš išorės. Maistas skanus, įvairūs alkoholiniai gėrimai bei vaisvandeniai – included. O dar kai atnešė nerealaus skonio pyragėlį brownie, apipiltą karamele, išvis ištirpau... Ir tai dar ne viskas , nes laukė dar vienas papildomas bonusas – ledai. Džiaugiausi kaip mažas vaikas. Na, kelionės pradžia tikrai smagi, oi t.y. saldi. Bet turime iššūkį... Per tris valandas po nusileidimo į Jakartą, turime kažkaip spėti gauti vizą on arrival ir per patį piką nuvažiuoti iki Gambir traukinių stoties, spėti į traukinį, kurio bilietus pirkome internetu. O atvykti reikia ten valandą prieš, nes dar kažkur reikia atsispausdinti bilietus, nes tų, gautųjų internetu, pasirodo neužtenka...
Lėktuvui tik nusileidus į Jakartą, mes jau stovėjome su visais daiktais ir brovėmės pro visus žmones prie išėjimo, sakydami „short connection“, na atseit skubame į sekantį jungtinį skrydį. Viskas vyko taip greitai – vizą gavome per 2 minutes, nes pirmoji pribėgau prie vizų išdavimo langelio. Toliau pastrigome... Bagažo teko laukti net 1 valandą ir 15 minučių... Tada lauke teko susiginčyti su penkiolika taksistų, pasiderėti kainą, apsimesti, kad brangu ir nedomina (nors laikas degė...) ir galiausiai susėdus į taksi – melstis, kad atvyktume bent per valandą. Kamštis, ištisinis kamštis, tūkstančiai mašinų, motorolerių... Nuo oro uosto iki Gambir stoties tėra vos apie 30 kilometrų, bet kai eismas toks užkištas, šio atstumo neįmanoma įveikti greitai. Bet taksistas papuolė tikrai neeilinis, taip šauniai nardė tame kamštyje, nukirtinėjo kampus ir privežė mus prie pat įėjimo į stotį. Stotyje labai lengvai radau aparatą, kur tereikėjo suvesti internetu pirkto bilieto booking reference ir iš jo išlindo bilietai. Uch... spėjom!
Beje, pirmą kartą teko skristi su aviakompanija Fly Emirates. Įspūdis itin geras. Lėktuvas patogus, erdvus, nerealaus dydžio iš išorės. Maistas skanus, įvairūs alkoholiniai gėrimai bei vaisvandeniai – included. O dar kai atnešė nerealaus skonio pyragėlį brownie, apipiltą karamele, išvis ištirpau... Ir tai dar ne viskas , nes laukė dar vienas papildomas bonusas – ledai. Džiaugiausi kaip mažas vaikas. Na, kelionės pradžia tikrai smagi, oi t.y. saldi. Bet turime iššūkį... Per tris valandas po nusileidimo į Jakartą, turime kažkaip spėti gauti vizą on arrival ir per patį piką nuvažiuoti iki Gambir traukinių stoties, spėti į traukinį, kurio bilietus pirkome internetu. O atvykti reikia ten valandą prieš, nes dar kažkur reikia atsispausdinti bilietus, nes tų, gautųjų internetu, pasirodo neužtenka...
Lėktuvui tik nusileidus į Jakartą, mes jau stovėjome su visais daiktais ir brovėmės pro visus žmones prie išėjimo, sakydami „short connection“, na atseit skubame į sekantį jungtinį skrydį. Viskas vyko taip greitai – vizą gavome per 2 minutes, nes pirmoji pribėgau prie vizų išdavimo langelio. Toliau pastrigome... Bagažo teko laukti net 1 valandą ir 15 minučių... Tada lauke teko susiginčyti su penkiolika taksistų, pasiderėti kainą, apsimesti, kad brangu ir nedomina (nors laikas degė...) ir galiausiai susėdus į taksi – melstis, kad atvyktume bent per valandą. Kamštis, ištisinis kamštis, tūkstančiai mašinų, motorolerių... Nuo oro uosto iki Gambir stoties tėra vos apie 30 kilometrų, bet kai eismas toks užkištas, šio atstumo neįmanoma įveikti greitai. Bet taksistas papuolė tikrai neeilinis, taip šauniai nardė tame kamštyje, nukirtinėjo kampus ir privežė mus prie pat įėjimo į stotį. Stotyje labai lengvai radau aparatą, kur tereikėjo suvesti internetu pirkto bilieto booking reference ir iš jo išlindo bilietai. Uch... spėjom!
Traukinyje su kaimyne
Traukinukas į Surabaya
Naktinis traukinys iš Jakartos pajudėjo 19:15. Atstumas iki Surabaya ~700 km, ten atvyksta sekantį rytą 5:30 val. Beje, traukinys pakankamai patogus, vietos, gaila, ne gulimos, o tik sėdimos, bet patogios. Pamiršau paminėti, kad traukinio bilietus pirkome aukščiausios klasės excecutive class, bet tikrai ne todėl kad norime patogumų. Tiesiog tai buvo vieninteliai likę bilietai šiam maršrutui.
Kojos jau „medinės“ nuo pastovaus sėdėjimo... Beje, šį tekstą taip pat rašau sėdėdama traukinyje, kartas nuo karto atsistoju, padarau kelis pritupimus ir vėl rašau :)
