2:15 val. Nuskambėjo žadintuvas. Labai ankstyvas rytas... Ooooo kaip sunku prabusti. Ir aišku sunkiai sekėsi užmigti iš vakaro. Beje, miegoti nuėjome tik vidurnaktį nes užsikalbėjome iš vakaro, prisiminėm visokius nesklandumus šios kelionės ir dabar jau tik pasijuokėm iš jų, nors tuo momentu ir buvo kažkiek apmaudu ir pikta.
2:30 val. Atvyko automobilis, kuris veš iki Bromo ugnikalnio. Labai norėjome vakarykščio vairuotojo, bet atvyko mūsų pasiimti visai kitas, beje, ne ką prastesnis. Pakeliui į Bromo ugnikalnį kalbėjomės su juo apie Indoneziją ir jos ypatybes, kadangi jis pakankamai gerai kalbėjo angliškai. Papasakojo, kad vidutinė vairuotojo alga čia yra apie 2 500 000 rupijų, t.y. 175 €. Ji kinta nuo užsakymų skaičiaus, nuo sezono. Paklausus ar brangus nekilnojamasis turtas, išgirdome atsakymą, kad 200-400 milijonų kainuoja naujas butas ar apartamentai čia nusipirkti. Domėjomės apie eismą, kelių taisykles. Jis papasakojo, kad be teisių vairuoti tikrai negalima, nors ir matome gatvėje vaikus su motoroleriais. Vairuotojo teises gali išsilaikyti indoneziečiai nuo 17 metų. Ir turi jas persilaikyti kas 5 metus. Mane kaip visada labiausiai dominanti sritis buvo religija. Taigi, meldžiasi musulmonai 5 kartus per dieną: 12:00, 15:00, 16:30 19:00 ir 3:00 ryto. Malda trunka apie 1,5 valandos. Tai per parą gaunasi 7,5 valandos garsaus giedojimo-meldimosi. Tai beveik pilna darbo diena :) Beje, kaip tik dabar riedame ir girdime tas jų maldas, sklindančias iš mečečių per garsiakalbius, nes dabar kaip tik trečia valanda nakties. Meldžiasi jie tikrai garsiai. Naktį tas garsas prikelia iš miegų. Kažkada galvojau, kad norint ramiai miegoti naktį, reikia rinktis viešbutį kuo toliau nuo mečetės. Bet, deje, tas nelabai gelbsti, kadangi mieste sustatyti garsiakalbiai ir garsas sklinda visur. Dar mūsų vairuotojas papasakojo, kad jo tėvas musulmonas, o mama - krikščionė. Čia įmanoma santuoka tik tos pačios religijos, aiškino jis. Ei, bet tai kaip tada jo tėvai? Jis paaiškino, kad vedybų metu svarbu kad abu būtų musulmonai, o jau po vedybų tu vėl gali rinktis kitą religiją, t.y. vėl būti kataliku kaip kad jo mama.
Paklausus kodėl parduotuvėse nėra alaus, atsakė, kad miestas Malang yra tankiai apgyvendintas musulmonų regionas, valdžia leidžia įstatymus ir draudžia alkoholio prekybą parduotuvėse. Bet Balyje, sako jis, jūs galėsite pirkti ir gerti alaus kiek norėsite.
Dvejų valandų kelionė iki Bromo ugnikalnio neprailgo. Beje, jis šiomis dienomis yra aktyvus, tai vietinė valdžia neleidžia eiti labai arti jo, kadangi veržiasi karšta lava, ji gali sužeisti ar netgi baigtis dar liūdniau. Todėl eisime truputį kitu keliu iki gretimo ugnikalnio nuo kurio matysis kunkuliuojantis Bromo saulei tekant.
4:30 val. Mes jau ugnikalnių papėdėje. Lipome aukštyn į gretimą kalną ir aikčiojome nuo vaizdo... Iš Bromo veržėsi dūmų kamuoliai, pro kuriuos tingiai kelią skynėsi kylančios saulės spinduliai. Lipome ir lipome aukštyn, o kai baigėsi normalus kelias, vis tiek toliau kilome stačiu kalno šlaitu, laikydamiesi už augančių augalų. Kuo aukščiau lipome, tuo gražiau matėsi Bromo ugnikalnis.
Bromo ugnikalnis
6:00 ryto mes jau buvome nulipę žemyn ir judėjome link savo miesto Malang. Pirmyn atvažiavome greitai, t.y. per dvi valandas nes naktį beveik nebuvo kamščių. Bet... atgal važiavome net 4 valandas, o atstumas tėra vos 40 kilometrų... Netgi anksti ryte gatvėse jau pikas. Tikriausiai pamiršau paminėti, kad Indonezijoje gyvena net... virš 250 mln gyventojų, o didžiausia jų koncentracija yra būtent Javos saloje, kurioje mes dabar ir esame.
Grįžę į viešbutį, susipakavome daiktus nes šiąnakt laukia keliavimas naktiniu autobusu į Balio salą. Pamąsčiau dabar, kad per visą kelionę esu tik vieną naktį normaliai miegojus viešbutyje ir be kėlimosi anksti paryčiais, bet visiškai nesijaučiu pavargusi. Netgi sakyčiau priešingai - viskas super, noriu kuo daugiau ir kuo greičiau pamatyti ir nesvarbu kad tenka miegoti mažai ir nepatogiai.
Banke išsikeitėm 600 eur... Pinigai pinigėliai... 8 milijonai
Iki autobuso į Balį dar buvo likusios kelios valandos, kurias skyrėme pietums ir pasivaikščiojimui Malang mieste.Indonezijoje dabar yra liūčių sezonas. Labai rizikavome važiuodami atostogauti šiuo metų laiku. Nenoriu prisikalbėti, tfu tfu tfu, bet to tikrojo stipraus tropikų lietaus per kuprą kol kas negavome. Tuo metu kai labai stipriai lydavo, būdavome tai traukiny, tai autobuse, tai viešbuty arba pietaudavom kokioje kavinėje. Šiandien truputį užklupo lietus, bet nestiprus, o kai jau sėdėjome autobuse - va tada tai pylė kaip iš 15 kibirų.
Miesto puošmenos
Vakarienė prieš naktinį autobusą
17:00 pajudėjome iš Malang. Naktį kėlėmės su keltu iš Javos į Balio salą. Mums į šio autobuso bilieto kainą (200 000 r /14 €) buvo įskaičiuota vakarienė bei vandens buteliukas su saldumynais. O vakarienę stojome valgyti standartinėje jų autobusų poilsiuko vietoje, kur būtinai yra wc, daug stalų, kėdžių, kad visi sustojusių autobusų keleiviai sutilptų. Vakarienei gavome ryžių su vištiena ir tofu bei kažkokio daržovių sultinuko. Tofu sakyčiau buvo prarūgęs, tai valgiau tik vienus ryžius. Ech kaip noriu greičiau prie jūros kur, labai tikiuosi, bus jūros gėrybių.
Tipiška autobusų sustojimo vieta, kur visi keleiviai pavalgo itin greitai ir toliau leidžiasi į kelią
Po vakarienės sulipome į autobusą, kuriuo dardėjome visą naktį į Balį ir galiausiai atvykome į Denpasar miestą jau kitos dienos 8 val. Autobusas patogus ir vietos kojoms pakanka. Atsilošia sėdynės, pasikelia pakaltė kojoms. Dar duoda pagalvėlę, pleduką. Susisuki į kokoną ir snūduriuoji iki ryto...
