2012 m. sausio 8 d., sekmadienis

5d. Atrastas Indijos žvejų kaimelis ir jo ypatybės

Kėlėmis anksti tam, kad kol dar nekaršta per kalnus ir uolas nukeliauti pėsčiomis į žvejų kaimelį. Net nepusryčiavom, kad negaišti laiko. Ėjom kokias 3 valandas, buvom tiesiog šlapi, bet tikslą pasiekėm. Radome tą žvejų kaimelį, kuris įsikūręs tiesiog per visą kalno šlaitą prie pat jūros. Iš viršaus pažvelgus žemyn buvo matyti daugybė žvejų, traukiančių tinklą iš jūros. Foto iš viršaus gavosi ne kokia, todėl pasakiau Jonui, kad lipsiu žemyn nuo stataus šlaito, nes noriu pamatyt ir nufotografuot visą tą vaizdą iš daug arčiau. Aišku jam nelabai patiko tokia mano idėja. 
Žvejai traukiantys tinklą iš jūros

Žvejybos video
Lipom žemyn nuo stataus kalno praeidami jų namukus, surestus iš visokio šlamšto ir apdengtus bananų medžių lapais. Aišku mus pamatė vaikai, išlindo laukan ir pradėjo bėgti iš paskos. O mes kaip visada su savimi iš Lietuvos vežamės 2-3 kg saldainių ir juos daliname vaikams.
Jonas dalina vaikams saldainius
Video - saldainių dalinimo
Žvejyba su tinklais vyko ne pačioje jūroje, o nuo jos kranto. Žvejai traukė tinklą iš dviejų galų, o per vidurį tinklo kiti įsibridę į jūrą baidė žuvį, kad ji neišplauktų to tinklo. Visas procesas truko pakankamai ilgai ir labai sudėtingai, nes bangos buvo aukštos ir taškė žmones į visas puses.
Bangos
Visi žmonės čia į mus žiūrėjo kaip į ateivius iš kitos planetos. O mes stebėjomės, kad jie gyvena tokioje gražioje vietoje, bet taip jos nevertina. Visur kalnai šiukšlių, smarvė ir bardakas.
  Vaikas, stovintis ant krūvos šiukšlių
                                                
Maldos namai, aplink juos irgi šiukšlynas, tik neįtraukiau jo į kadrą
Žvejų kaimelio „apartamentai“
Ir vėl vaikai užsipuolė Joną
Po tokio rytinio pasivaikščiojimo (5 valandos kalnais ir uolom aukštyn-žemyn) nusipelnėm skanių pusryčių, todėl mano pageidavimu susiradom vegetarišką kavinę, kokių čia apstu  ir jos vadinasi – Pure vegetarian meal. Mano pasirinkimas buvo labai vykęs – Ghee Roast (50Rs/~3Lt). Praktiškai iškepta pilis iš indiškos duonos ir prie jos keturių skirtingų skonių padažiukai.
 
Jono patiekalas Poori Masala (70Rs/~4Lt) ne ką mažiau įspūdingas ir skanus, kitokio tipo indiška duona ir skirtingi padažai. Apsiryjom, nes maisto patiekė tikrai daug.

Jono - Poori Masala
 Šiandien labai daug klaidžiojom Kovalam kaimelyje, visokiais labirintais ir radom labai daug vietų nakvynei, o kainos tik 400-500Rs.  Aišku mums tai jau neaktualu, nes rytoj labai labai anksti ryte išvažiuojam su autorikša į Trivandrum, o iš ten laukia 9 val. kelionė šiauriau - į Kumily. Taigi, jei kada važiuosite į Indiją, netikėkite jokiomis agentūromis (o ypač Delyje), kurios bandys jums įrodyt, kad neįmanoma gauti nakvynės, kad reikia iš anksto rezervuotis, ir jie gali jums padėti (už kosminę kainą aišku). Mes keliaujam pačiu didžiausiu piko metu ir vietų randam visur, kur nuvažiuojam. Tfu tfu tfu, kad tik neprisikalbėčiau ;)
VIDEO - mūsų apartamentai
Vakare buvom kažkokiam indiškam koncerte ant jūros kranto, kur persirengę ir visaip išsipaišę dainavo indai savo religines dainas. Tai buvo tikrai gražu.
Prie jūros rinkosi būriai indų, nes pasirodo nuo šiandien prasidėjo ofiso darbuotojų atostogos, tai jie visi suvažiavo čia ilsėtis. Ir pasijaučiau „žvaigžde“, iš vien fotografuojama, vienas per kitą kas su telefonais, kas su fotoaparatais fotografavo. Tikriausiai jiems keistas mano plaukų ilgis ir tai, kad jie šviesūs, o ne juodi kaip jų.
Paplūdimys, pilnas indų
Mūsų vakarienė (foto žemiau) - kankinu vyrą juodai, nes vėl nusivedžiau į PURE vegetarian restaurant ir po kokio pusvalandžio susilaukiau priekaištų iš jo, kad jam reikia mėsos, nes jis alkanas. Taigi ėjom į vietinių "maistiaškę" ir Jonas pavalgė už dolerį.
 Jonas, bevalgant vakarienę, susirado draugelį
 Aš irgi radau draugą, tik kažkokį nenormalų, pribėgo, nukrito po kojom ir pradėjo voliotis ant nugaros
Susikrovėm kuprines, kad ryte atsikėlus nereiktų kuistis ir gaišti laiko. Nieko nėra sudėtingiau, kaip atvažiuoti, išsikrauti daiktus ir po paros ar dviejų vėl pakuotis juos. Bet dažniausiai gaunasi taip, kad daiktų net neišsiimam. O ant viršaus sudėti patys būtiniausi.  

Tai va, mums viskas gerai, esam sveiki gyvi, dar nei vieno vaisto (skirto skrandžiui) nepanaudojom ir manau neteks to daryt. Nuotaikos puikios ir su kiekviena diena vis geriau jaučiamės čia Indijoje.