Šiandien persikraustėme į kitą bungalą - ant jūros kranto! Labai romantiškas, gražus ir su visais patogumais - A/C, TV, mini baras (800 batų). Juk vis dėlto mūsų medaus mėnuo - galime sau tą leisti ;)
Vaizdas pro mūsų miegamojo langą
Įsikūrėme naujame būste (t.y. nutrenkėm daiktus ant lovos) ir išbėgome ieškoti pigiai-skaniai papusryčiauti. Radome mielą kavinukę, kurioje šalia amerikietiško ir angliško maisto buvo ir tailandietiško. Užsisakėme Pad Thai, aš kaip visada su krevetėm, Jonas - su vištiena. Stebėjau kaip kosmiškai greitai tailandietė gamina mums valgyti. Virtuvė nėra atskirta, ji yra toje pačioje patalpoje kur ir staliukai, tik atokiau nuo kavinės lankytojų.
Štai ir mano maistas, niam niam. Tailandietiškų patiekalų kainos 70-80 batų (5,6-6,4 Lt).
Šiaip pamąstymai ... Labai keista, kad jaunimėlis (turistai) visada užsisako ir kemša hamburgerius, cheesburgerius, bulvytes free, coca-colą ir kitą šlamštą. Juk būnant svetimoje šalyje reikia išbandyti tos šalies maistą, o ne grūsti į skrandį junk-food'ą, kurio beje galima ir savo šalyje gauti.
Po skanių pusryčių sėdom ant motorolerio, užsipylėm kuro (kavinėje) ir išvykome į džiungles, su tikslu rasti kroklius. Pasiėmėme salos žemėlapį ir geriamo vandens.
P.S. Kuro Tailande galima nuspirkti tiesiog pakelės parduotuvėje ar kavinėje. Jis parduodamas buteliuose po 1 litrą, o kainuoja keliais centais brangiau nei degalinėje.
Mūsų motoroleris - geriausias, kokį yra tekę išsinuomuoti per visas mūsų atostogas tiek Azijoj, tiek Europoj. Traukia gerai (tas svarbu Jonui) ir gražus (tas svarbu man).
Važiuojant džiunglėse labai pavargom nuo saulės kaitros, baigėsi geriamas vanduo ir beveik kuras, todėl teko grįžti į pagrindinį kelią, arčiau civilizacijos. Pasipyldėme visas atsargas ir leidomės į kelią toliau. Vos ne vos džiunglėse atradom gal 3 ar 4 krioklius, bet tik 1 iš jų buvo neišdžiūvęs.
Akį patraukė ir sulūžę keliai, kurie tikrai nekėlė saugumo jausmo, važiuojant pro juos. Gerai, kad nors bent kai kurie iš jų buvo pažymėti įspėjamaisiais ženklais.
Privažiavom namuką įspūdingą džiunglėse įsitaisiūsį ant aukštų kuolų. Net nežinau ar norėčiau jame apsistoti jeigu būtų galimybė. Iš vienos pusės tai tikra egzotika, iš kitos - brrrrr.
ĮDOMU! Tailandiečių marketingas. Dažniausiai tailandiečiai reklamas, šūkius, stendus naudoja itin lėkštus, ypač Patajoje. Bet šioje Koh Pangan saloje teko pamatyt ir gudresnių afišų. Pavyzdžiui mums važiuojant keliu, pravažiavome labai daug pakelės kavinių, parduotuvių, visų jų reklaminiai šūkiai kvietė užsukti ir atsigaivinti "Fresh fruit", "Soft drinks", ir net nežinai kurią pasirinkti, nes jų daugybė. Bet viena kavinė tiesiog abstulbino tokiu reklaminiu šūkiu "The last stop before JUNGLE". O taip, neįmanoma čia nesustoti :) Ir kas keisčiausiai, kad užrašas netgi buvo nemelagingas, ir išties po šios kavainukės vėl prasidėjo šnarančios džiunglės.
Apvažiavome beveik pusę salos, pradėjo leistis saulė ir patraukėme atgal į savąjį Had Rin miestelį. Truputį gailą, kad saulė leidžiasi 6 val.vakaro - ištisus metus, ir teką 6 val ryto, taip pat ištisus metus.
Radome didžiausią Jang medį (Biggest Yang Tree). Šalia medžio Jonas. Medžio dydis pritriankiantis, nesuvokiamai aukštas.
Saulėlydis pro mūsų namuko (bungalo) langą.
Saulėlydis mūsų terasoje.
Oh sweet sweet super sweet HONEY MOON !!!
