12. "The BEACH" - May bay (DiCaprio)

Šiąnakt gal 4 ryto kažkoks giedojimas pažadino iš miegų. Tikriausiai kažkoks musulmonų maldininkas gyvena šalia mūsų ir meldėsi. Bet meldėsi tai turbūt gerą pusvalandį :)

10 val kaip ir buvo sutarta vakar kelionių agentūroje, į viešbučio registratūrą atėjo mūsų pasiimti tailandietis, kuris ranka parodė eiti paskui jį. Einant link jūros, jis pakeliui dar užėjo į kelis viešbučius ir iš ten pasiėmė dar daugiau turistų. Priėjus prie kranto, davė visiems lastus, vamzdelius, akvalangus ir susodino į valtį, vadinamąją Long tail boat.
Visas plaukimo maršrutas matosi žemėlapyje. Kai kur stodavome panardyti su vamzdeliais, kitur išlipdavome krante- pasimaudyti, pavalgyti, pasigrožėti baltais paplūdimiais, perregimu vandeniu. Didžiausią įspūdį paliko Bamboo island ir Monkey bay. Smėlis absoliučiai baltas ir smulkus smulkutėlis.

Shark point (RYKLIŲ taškas) - snorkeling'as.


Ši vieta vadinama Shark point nes 5 val ryto čia atplaukia rykliai. Tailandietis, vairavęs mūsų valtį, patikino, kad tokiu metu kai čia buvome mes (10val) ryklių nereikia bijoti, jiems per karšta ir jų čia nėra. Gal yra, gal nėra - bet aš likau valtyje :)

Sekantis mūsų kelionės taškas - Bamboo island (foto aukščiau). Vaizdas išties pribloškiantis savo tyrumu, skaidrumu, žydrumu... Gzzzzz ... Neįmanoma perteikti to jausmo, kuris apsigyvena tuo momentu visame kūne, kai pamatai tokį gamtos grožį !

Ši valtis vadinama "Long tail boat", su ja ir vyko visa mūsų kelionė aplink Phi-Phi salas.


Vietinių gyventojų namukai Bamboo saloje


Monkey Bay (foto aukščiau).


Monkey Bay sand - smėliukas birus, smulkus, baltas ...

Saulėlydį pasitikome May Bay ("The Beach" filmo scena pagrindinė).

Realiai, filmo "THE BAECH" įlanka nesukėlė laukiamo efekto. Daug gražesnės vietos buvo Bamboo island ir Monkey bay. Vieta labai lankoma turistų ir manau labai pervertinta. Taip, čia gražu, bet turistų srautai viską sujaukia.

Bet kokiu atveju PHI-PHI salos - gražiausios per visą mano gyvenimą matytos salos!!! Vanduo perregimas, smėlis baltas ...

11. Kelionė iš Koh Phangan į Phi-phi (Py-py)

5:50 val.ryto mes jau laukiame taxi, kuris turi nuvežti mus į Thongsala pier (uostą). Atvažiavo ne taxi, o paprastas tuk-tukas. Sulipome, pakeliui paėmėme dar kelis turistus, žodžiu perpildyti buvome pilnai. Atvažiavome į uostą, ten mums liepė eiti prie kažkokios moters, ji iš mūsų paėmė čekiukus, kuriuos gavome agentūroje, pirkdami kelionę i Phi-phi ir davė 2 lipdukus pavadinimu "HOLIDAYS", bei 2 bilietukus į keltą. Lipdukus turėjome užsiklijuoti ant marškinėlių gerai matomoje vietoje. Nuėjome link kelto. Ant jo turėjo būti užrašyta Raja, bet deja nebuvo. Už kokių 300 metrų atplaukė kitas keltas, ant jo šono puikavosi pavadinimas "Raja". Sumaištis, kurį keltą rinktis ??? Moteris, davusi lipdukus mums tikrai nurodė šį, prie kurio dabar ir stovime,t.y.be jokio pavadinimo.

Pradėjo įleisdinėti žmones į keltą, įlipome ir mes. Kažko pasiklausėme ar tai Raja ? Aišku kaip ir normalu Tailande - niekas nieko nežinojo :) Kol pagaliau kažkas patvirtino, kad tai Raja. Tarkim pasidarė ramiau - iš 10 paklaustųjų , 1 - taip.

Iš Thongsala uosto atplaukėmė į Donsak miestą. Krante pamatėme daug autobusų. Išlipome ir mums iškart kažkokie tailandiečiai parodė į kurį sėsti. Jie skirstymą atliko pagal lipdukus ant marškinėlių. Kiti turistai taip pat turėjo lipdukus su įvairiais pavadinimais.

Iš Donsak vykome į Surattani miestą. Ten vėl sustojome ir pradėjo skirstyti visus kur kam eiti. Mums parodė eiti į kitą gatvės pusę ir sėstis į tuk-tuką. Kažkokia nesąmonė, galvojau gal jie juokauja, juk važiuoti žemynu mums reiks dar mažiausiai 3-4 val. Bet pasirodo su tuk-tuku mus nuvežė iki kažkokios kitos skirstymo vietos. Ten vėl paėmė mūsų bilietus, perplėšė, davė kitus, ir sėdėjome kažko laukėme - kito autobuso. Kai jis atvažiavo, vykome 3 val iki Krabi. Ten vėl išlipome ir vėl vyko bilietų dalinimas, plėšymas ir t.t. Iš ten važiavome su autobusu iki kelto, kuris plukdo į Phi-phi.

Atvykus į uostą, vėl mums liepė eiti prie langelio, kur davė bilietus, į keltą nors jau prieš tai buvome gavę bilietus keltui. Ir pagaliau sulipome į keltą, nors ir vėlavome visą valandą - jis buvo neįšplaukęs.

17 val jau buvome Phi-phi saloje !!! Valioooo !!!
Kelionė truko 11-12 valandų ir pagaliau tikslas pasiektas. Alkani bet patenkinti, kad pagaliau esame Phi-phi, bėgome ieškoti savo nakvynės vietos - PHI PHI DON CHUCKIT RESORT. Ją radome lengvai, numetėm daiktus ant lovos ir bėgome valgyti.

Pavakarieniavome tikrai labai graudaus vaizdo kavinėje, aišku jeigu galima ją iš viso vadinti kavine :) Kaip vėliau supratome - tai tik vietinių gyventojų lankoma "valgykla". Maistas labai laaaaabai aštrus, palyginti nebrangus ir aplinka netviska nei švara nei prabanga.

Namelių (taip vadinamų bungalų) ir gėrimų kainos. Viskas šioje saloje kainuoja brangiau nei prieš tai buvusioje (Koh Phangan)-tiek alkoholiniai, tiek ir gaivieji gėrimai, apytikriai apie 5-10 batų. Nakvynės kaina trigubai brangesnė. Tarkim Koh Phangan saloje bungalas ant jūros kranto kainuoja 800-1000 batų (su oro kondicionieriumi, šaltu, karštu vandeniu, šaldytuvu), čia už tokią prabangą tektų pakloti nuo 3000 batų ir daugiau, ir aišku namelis būtų ne ant jūros kranto.

Mūsų bungalas PHI PHI DON CHUKIT RESORT čia, Phi-phi salose, buvo tikrai normalus, su ventiliatoriumi, be oro kondicionieriaus (kaina 1300 batų). Koh Phangan saloje toks kainavo mums 400 batų.

Bet mes esame neišrankus, čia tik +37 vakare, nėra kuom kvėpuoti, bet esame laimingi !!!

18 val jau buvo absoliučiai tamsu, šviesą skleidė tik barai, kavinės, restoranai, prekiautojai suvenyrais ir kelionių agentūros, siūlančios vienos dienos ekskursijas aplink salas. Pastarųjų čia apstu, ant kiekvieno kampo po kelias. Ir kas nustebino, kad jose dirba dauguma ne tailandiečiai, bet užsieniečiai - jaunimas - anglai, australai, amerikiečiai. Visai ir aš norėčiau tokio darbo, kur visada šilta, šviečia saulė ir visi su didžiulėmis šypsenomis...

Apėjome visą salą gal per valandą, nes ji nėra didelė (kaip matyti iš paveikslėlio įkelto). Ir joje netgi nėra kelių mašinoms, tik pėstiesiems ir dviračiams. Nėra čia mašinų, motorolerių, netgi šunų nėra. Yra tik katės, kurios visos labai gražios ir su skambučiu po kaklu :)

Užsisakėme rytojui ekskursiją aplink Phi-phi salas, nuo 11:00 iki 18:00 val. kaina vienam žmogui - 500 batų (40 Lt) ir į šitą kainą įskaičiuota plaukimas su Long tail valtimi, pusryčiai - sumuštinis su tunu, vaisiai-ananasai, neribotas kiekis geriamo vandens, pietūs - ryžiai su daržovėmis ir vištiena. Be visų išvardintų priedų vos nepamiršau paminėti svarbiausiojo - MAY BAY. Kas tas May Bay ? :) Atsakymas -prisiminkime garsųjį filmą su Leonardo Di Caprio "THE BEACH". Tai šioje įlankoje buvo filmuotas šis filmas ;)

Apie Phi-phi salas.

Tikriausiai nepaminėjau anksčiau, bet Phi-phi salas sudaro dvi salos, viena iš jų kažkiek apgyvendinta - Phi-phi Don- kurioje mes ir apsistojome), kita - draustinis - Phi-phi Leh. Į ją galima patekti tik su Long tail valtimis, arba kateriais.

Keltas atplukdo tik į Phi-phi Don. Kaip jau rašiau- kelių čia nėra. Taigi kad panešti sunkius turistų lagaminus, tailandiečiai vežioja juos nuo uosto iki viešbučių - karučiuose.

Phi-phi Don pilna klubų, barų, muzika groja iki ryto. Ryte ramu, jaunimas ilsisi, miega.Phi-phi salos yra Adamanų jūroje, o ne Pietų Kinijos kaip tarkim Koh Pangan. 2004 m.čia praūžė Cunamis, nuniokojęs visą salą, praktiškai nušlavė ją visą, nuplovė ...

Nusipirkom Hong-Thong brendžiuko, coca-colos, užsimaišėm kokteliukų, ir sėdėjome prie Adamanų jūros, žiūrėdami į žvaiždes ... Nieko daugiau nereikia, tik bangų ošimo ...

Kelionė į čia buvo itin ilga ir varginanti... Nuėjom miegoti labai anksti - 23 val.

10. Dar šiek tiek info apie Koh Pangan salą

Koh Pangan salos žemėlapis:
http://www.phangan.info/pdfs/koh_phangan_map.pdf

Fullmoon Party - R'n'B, Drum&Bass, Psy-Trance muzika, vieta- Haad Rin paplūdimio saulėtekio pusė. Mes gyvenome saulėlydžio pusėje, ir labai tuom džiaugėmės, nes jeigu ne festivaliai tai muzika iš barų, klubų grojo dieną - naktį.

Halfmoon Party - TRANCE muzika, tarp miestelių Thongsala ir Haad Rin, Ban Tai - džiunglėse.
Blackmoon Party - TECHNO muzikos tūsas, Ban Tai - DŽIUNGLĖSE.

Koh Pangan sala nuo žemyno nutolusi 70 km, nuo Koh Samui - 12 km. Tai vienintelė sala, kurią aplankė netgi 4 Tailando karaliai. Karalius Rama V čia lankėsi netgi 10 kartų. Sala prieš 600 metų buvo tuščia ir neapgyvendinta, ją atrado vienuoliai, kurie čia įsikūrė Phu Khao Noi šventykloje, nes suprato, kad sala yra labai patraukli dvasiškai.
Tai penkta pagal dydį Tailando sala. Plotas 167 kvadratiniai kilometrai. 90 procentų salos sudaro džiunglės, ir jos nepaliestos civilizacijos. Joje labai daug krioklių.

9. Antroji diena Rojuje

Nuprendėme dar vieną parą likti rojuje, t.y.Koh Pangan saloje.

Dragon fruit - nerealiai skanus tailandietiškas vaisius
***

Pusryčiavome tailandietiškoje kavinukėje - 2 Pad Thai x 50 b, 2 kokteiliai vaisių : dragon fruit (30b), mango (40b). Kokteiliai pasakiškai skanūs ir jauti skonį šviežių vaisių, o ne šaldiklio, kuris visada juntamas geriant kokteilį už 7-8 Lt Lietuvos kavinėse. Aišku ir kiekis Fruit Shake'ų čia dvigubai didesnis, o kaina trigubai mažesnė.

Jūros gėrybės - Pad Thai patiekalas

***

Po pusryčių įsipylėm benzo, po miestelį kelis ratus apsukom. Susikrovėm daiktukus, kremukus ir į paplūdymį išėjom. Buvo išties karšta, apie +37 šilumos, gal netgi ir daugiau, todėl neilgai ten pabuvome ir gryžome namo. Jonukas nuėjo pietų miego, o aš į terasą - "pasitaškyti" nuo jūros bangavimo.

Mane jau taip užkniso tie patys rūbai per visą kelionę į Tailando pietus. Juk turėjau tik 1 šortus ir 1 maikutę. Išvykstant iš Patajos kuprinėje sutalpinom tik fotiką, higienos priemones, rankšluostį ir Jono 1 maikutę. Išties neįtikėtina, bet visi reikalingiausi mūsų daiktai sutilpo į vieną nedidelę kuprinę. Rūbų praktiškai turėjom tik tai ką buvom apsirengę :)

Jonas atsikėlė, buvo itin geros nuotaikos, pazyziau, kad labai atsibodo "šortai-maikė" apranga, tai jis nupirko man suknelę !!! Jeeee !!!

Kadangi "pasipuošiau" nauju apdaru, tai ėjome vakarieniauti į Thai restoranėlį.

Beja, suknelė kainavo 200 batų.

Ryt jau išvyksime 6 ryto iš čia į Phi-Phi salas, žinomas iš filmo "The Beach" su Leonardo Di Caprio. Užsisakėme jungtinį bilietą, t.y.taxi 6 ryto iki kelto, kelto bilietas iš Koh Pangan į Surathani, autiko bilietas iki Krabi ir keltas iš Krabi į Phi-Phi. Iš tikrųjų tai belekoks nerimas ir panika, nesuvokiama kaip reiks nukeliauti iki salų. Visokių kabliukų pilna galva buvo...

8. Chaosinis-kominis bilietų pirkimas kelionei iš Koh Phangan į Phi phi salas

Šiandien užėjome į kelionių agentūrą ir pilni nepasitikėjimo bandėm įsigyti kelionę į Phi-phi salas. Agentūrų čia pilna, viena prie kitos ir siūlo keliones į aplinkines salas - Koh Samui, Koh Tao, Phi-phi, Phuketą, siūlo netgi į Vietnamą, Malaiziją, Bankoką.

Sakau "pilni nepasitikėjimo", nes tikrai taip ir jautėmės. Pirmiausiai toje agentūroje kol mes išaiškinome tai darbuotojai kur mes norime nuvykti, nes ji niekaip nesuprato žodžio Phi-phi. Sakau norim į Phi-phi (tarimas mūsų buvo [Fi-Fi] , toks kaip taria visi europiečiai ir amerikiečiai). O tailandietė mums sako "Oh no no, I don't know Phi-phi. We don't have Phi-phi". Blemba, galvoju kaip jie neturi bilietų į šią salą, jeigu ant stiklo lange parašyta, kad plukdo į Phi-phi. Vėl ir vėl bandau jai sakyt, kad norim į Phi-phi. Kol galų galiausiai, sakau - duok žemėlapį, parodysiu ko mums reikia. Parodžiau, tada ji sušuko: "Oh, you want Py-py". Tarimas jos buvo ne fi-fi, o py-py. Pagaliau įvyko susikalbėjimas!

Ir tada prasidėjo dar didesnė painiava. Sako kokiu laivu norite keliauti - speed boat , kuris plaukia 1,5 val ir kaina 700 batų, ar lėtu keltu Raja 2 val. ir kaina 550 batų. Pasirinkome pigesnį variantą. Tada ji pradėjo mums pasakoti kad 5:50 val ryto taxi atvažiuos mūsų pasiimti iš ten kur mes gyvename, tada pradėjo berti negirdėtus miestų pavadinimus, uostų pavadinimus ir aiškinti kur mus nuplukdys, ne iš šitos salos į kitą salą (t.y.taip kaip mes čia atvykome), o tiesiai su vienu keltu į žemyną. Tada veš su vienu autobusu, tada pasitiks jos brolis arba dar kažkas ir veš dar kažkur kitur, o ten vėl kažkas tipo pasitiks ir vėl kažkur veš. Nei vieno miesto pavadinimo neįmanoma buvo įsiminti. Ir negana to ji visą maršrutą mums papasakojo 3 ar keturis kartus netgi nepadarius pauzės ir nepaaiškinus kad kartoja tą patį per tą patį. Tai mums toks kosmosas pasirodė viskas, kad netgi pyktis pradėjo imti.
Sakau "Stop, woman, please, stop. Please repeat everything very slow and show it in the map". Ir vėl ji viską subėrė kaip žirnius, pirštu badydama tai į vieną, tai į kitą vietą žemėlapyje. Oh my God!

REZULTATAS - sumokėjom 750 batų žmogui ir išėjom nieko nesupratę ir visiškoj komoj :)
Be kelionės kainos dar sumokėjome 2600 už 2 nakvynės paras bungale Phi-phi salose. Kadangi tiek Lonely Planet knyga tai skelbė , tiek ir agentūros darbuotoja mus patikino, kad gauti laisvą kambarį ar bungalą (namuką) tą pačią dieną ten nuvykus - tiesiog neįmanoma. Dabar pats sezonas ir visi kambariai yra užimti. Ji pasisiūlė mums atlikti rezervaciją iš anksto.
Vėliau vakare mes dar kartą užėjome pas tą tailandietę ir ji dar kartą mums paaiškino visą kelionės į Phi-Phi eigą. Bet vistiek nesupratome, kaip mus atpažins ir nurodys, kad sėsti būtent į šitą keltą, autobusą, kaip jos brolis supras, kad čia mes ir t.t. Milijonai klausimų kirbėjo galvoje, o jos atsakymas buvo vienas : "Everything will be good".

Niekaip negalėjau suprasti kodėl taip pigiai mums kainavo visa kelionė,t.y. kelto bilietas į žemyną, iš ten keli persėdimai autobusais ir vėl keltas į Phi-phi salas. Kai vien keltas iš čia kainuoja 550 b, o į Phi-phi -dar brangiau.
Kaip paaiškėjo vėliau (tai perskaičiau vakare iš kelionėje sutikto dano pasiskolintoje "Lonely Planet" knygoje) yra daug pigiau nusipirkti pilną kelionės paketą nei pačiam pirkinėtis bilietus atskirai.

7. Sweet sweet super sweet honey moon

Šiandien persikraustėme į kitą bungalą - ant jūros kranto! Labai romantiškas, gražus ir su visais patogumais - A/C, TV, mini baras (800 batų). Juk vis dėlto mūsų medaus mėnuo - galime sau tą leisti ;)

Vaizdas pro mūsų miegamojo langą

Įsikūrėme naujame būste (t.y. nutrenkėm daiktus ant lovos) ir išbėgome ieškoti pigiai-skaniai papusryčiauti. Radome mielą kavinukę, kurioje šalia amerikietiško ir angliško maisto buvo ir tailandietiško. Užsisakėme Pad Thai, aš kaip visada su krevetėm, Jonas - su vištiena. Stebėjau kaip kosmiškai greitai tailandietė gamina mums valgyti. Virtuvė nėra atskirta, ji yra toje pačioje patalpoje kur ir staliukai, tik atokiau nuo kavinės lankytojų.

Štai ir mano maistas, niam niam. Tailandietiškų patiekalų kainos 70-80 batų (5,6-6,4 Lt).

Šiaip pamąstymai ... Labai keista, kad jaunimėlis (turistai) visada užsisako ir kemša hamburgerius, cheesburgerius, bulvytes free, coca-colą ir kitą šlamštą. Juk būnant svetimoje šalyje reikia išbandyti tos šalies maistą, o ne grūsti į skrandį junk-food'ą, kurio beje galima ir savo šalyje gauti.
Po skanių pusryčių sėdom ant motorolerio, užsipylėm kuro (kavinėje) ir išvykome į džiungles, su tikslu rasti kroklius. Pasiėmėme salos žemėlapį ir geriamo vandens.
P.S. Kuro Tailande galima nuspirkti tiesiog pakelės parduotuvėje ar kavinėje. Jis parduodamas buteliuose po 1 litrą, o kainuoja keliais centais brangiau nei degalinėje.

Mūsų motoroleris - geriausias, kokį yra tekę išsinuomuoti per visas mūsų atostogas tiek Azijoj, tiek Europoj. Traukia gerai (tas svarbu Jonui) ir gražus (tas svarbu man).

Važiuojant džiunglėse labai pavargom nuo saulės kaitros, baigėsi geriamas vanduo ir beveik kuras, todėl teko grįžti į pagrindinį kelią, arčiau civilizacijos. Pasipyldėme visas atsargas ir leidomės į kelią toliau. Vos ne vos džiunglėse atradom gal 3 ar 4 krioklius, bet tik 1 iš jų buvo neišdžiūvęs.
Akį patraukė ir sulūžę keliai, kurie tikrai nekėlė saugumo jausmo, važiuojant pro juos. Gerai, kad nors bent kai kurie iš jų buvo pažymėti įspėjamaisiais ženklais.



Privažiavom namuką įspūdingą džiunglėse įsitaisiūsį ant aukštų kuolų. Net nežinau ar norėčiau jame apsistoti jeigu būtų galimybė. Iš vienos pusės tai tikra egzotika, iš kitos - brrrrr.



ĮDOMU! Tailandiečių marketingas. Dažniausiai tailandiečiai reklamas, šūkius, stendus naudoja itin lėkštus, ypač Patajoje. Bet šioje Koh Pangan saloje teko pamatyt ir gudresnių afišų. Pavyzdžiui mums važiuojant keliu, pravažiavome labai daug pakelės kavinių, parduotuvių, visų jų reklaminiai šūkiai kvietė užsukti ir atsigaivinti "Fresh fruit", "Soft drinks", ir net nežinai kurią pasirinkti, nes jų daugybė. Bet viena kavinė tiesiog abstulbino tokiu reklaminiu šūkiu "The last stop before JUNGLE". O taip, neįmanoma čia nesustoti :) Ir kas keisčiausiai, kad užrašas netgi buvo nemelagingas, ir išties po šios kavainukės vėl prasidėjo šnarančios džiunglės.

Apvažiavome beveik pusę salos, pradėjo leistis saulė ir patraukėme atgal į savąjį Had Rin miestelį. Truputį gailą, kad saulė leidžiasi 6 val.vakaro - ištisus metus, ir teką 6 val ryto, taip pat ištisus metus.
Radome didžiausią Jang medį (Biggest Yang Tree). Šalia medžio Jonas. Medžio dydis pritriankiantis, nesuvokiamai aukštas.


Saulėlydis pro mūsų namuko (bungalo) langą.

Saulėlydis mūsų terasoje.

Oh sweet sweet super sweet HONEY MOON !!!