2 diena. Pagaliau Malaizija!!!

Vakar nespėjau aprašyti kai kurių, įvykių, taigi rašau dabar. Visų pirma, tai tas faktas kaip mums atnešė bilietus į traukinį. Pagal susitarimą (dar prieš kelionę elektroniniais laiškais), turėjom susitikti su kažkokiu žmogum traukinių stotyje sutartu laiku. Atėjom, laukėm, dairėmės į šalis, žmonių pilna, nepulsi visų ir neklausinėsi – „ar tai tu man turi paduoti bilietus?“  Bet staiga visai netikėtai per garsiakalbį paskelbė mūsų pavardes ir kad turim prieiti prie informacijos langelio. Štai kaip paprastai ir lengvai gavom savo bilietukus. Vis dėl to yra sukurta sistemytė, kuri veikia itin gerai.

Antras džiugus vakarykštis įvykis – traukinys nevėlavo. Beje, tai visiškai nebūdinga Tailandui. Jis netgi atvažiavo visa valanda anksčiau.

Trečias ne tai kad džiugus, bet keistas įvykis – komplimentas iš vietinio. Bet net nežinau ar čia reiktų labai džiaugtis, nes tas žmogelis buvo visas murzinas nuo galvos iki kojų ir dar be dantų. Beje, jis dar pasiūlė man kažką valgyt. Aišku aš mandagiai atsisakiau ;)

Ir ketvirtas – maloniausias skrandžiui – įvykis, tai - maistas, kuris mus tiesiog eilinį kartą pribloškė savo nerealiu skoniu, kvapais, spalva, aitrumu, prieskoniais ir t.t. Valgėm ir alpom iš malonumo...

Traukinys, kuriuo važiavome į Malaiziją – nei labai prastas, nei itin prabangus. Mano akimis žiūrint – tiesiog geras. Jame netgi yra tailandietiška virtuvė. Ateina žmogelis, atneša tau meniu, pasakai ką ir kokiu metu nori valgyti ir maistas garuoja ant tavo stalo. Vakarienė dviems (karštas patiekalas, sriuba, vaisiai) kainavo 190 batų (~17 Lt), pusryčiai – kava, vaisiai, sriuba - 130 batų (~11 Lt).

Vaizdas pro traukinio langą

Traukinio greitis ne itin spartus, praktiškai vos judantis. Jis stojo kiekvienoje stotelėje, o ten staigiai prilipdavo krūva vietinių, siūlančių tau nusipirkti – laikraščių, vaisių, loterijos bilietų, vandens, maisto – ir vos tik vėl traukiniui pajudėjus, jie staigiai iššokdavo iš jo. Privažiavus Malaizijos sieną,  atsirado siūlančių išsikeisti valiutą į Malaizijos ringitus (RM).

Traukinys Bankokas – Kuala Lampūras

Važiavome traukiniu parą laiko, bet kelionė neprailgo, labai greit užmigom, nes buvom truputį nusikalę po vakarykščio skrydžio. Skrendant lėktuvu iš Helsinkio į Bankoką, pasijutom kaip vakarėlyje „kam virš 100 “, nes mes buvom ten vieninteliai jauni žmonės. Visi kiti keleiviai – gerokai virš 70 ar net drįsčiau teigti – 80 metų. Ir jie visą laiką tiesioginę ta žodžio prasme – pramogavo. Gėrė viską iš eilės, ką tik baras galėjo pasiūlyti - vyną, šampaną, alų, viskį, degtinę. Stiuardesės nespėjo bėgioti pagal jų norus. Ragavo, maišė viską iš eilės ir tada jau itin garsiai diskutavo – spėju, kad apie politiką, nes pokalbių kontekste pastoviai naudojo pavardę Berlusconi. Nelabai pavyko numigti lėktuve, kai virė toks pokalbių šou.

P.S. Patarimas keliaujantiems – jeigu kas važiuosite pietryčių Azijoje traukiniu su oro kondicionieriumi, būtinai šiltai apsirenkite. Taip sakau tikrai ne dėl to, kad man pastoviai šalta, bet dėl to, kad traukiniuose įmanoma netgi peršalti.

8 val. ryto, privažiavus Tailando - Malaizijos pasienį, traukinys sustojo ir visus išlaipino. Visus formalumus susitvarkėm per valandą laiko. Viskas labai paprasta - praeinį Tailando pasienį, turi būti būtinai užsipildęs „departure card“ (išvykimo kortelę). Tada eini į Malaizijos pasienį, ten tik uždeda antspaudukus ir iškrausto tavo tašes. Lietuviams nereikia vizų, vykstant į Malaiziją. Traukinys laukia visų keleivių ir kai visi jau sulipa, pajuda toliau.

Atvažiavom į Butterworth, ten susiradom autobusą į Kualą Lampūrą (Malaizijos sostinę). Kaina žmogui ~28 Lt, kelionės trukmė tik 5 val. Jau kai tiek laiko skridome, o paskui važiavom traukiniu, tai tos penkios valandos praėjo kaip koks pusvalandis. Butterworth'e dar greitai susiradom „maistiaškę“ ir užkandom.

VIDEO. Pirmi pietūs Malaizijoje

Kuala Lampūre apsistojom China town kvartale. Judesys gatvėse neeilinis - visur pilna žmonių, mašinų, visi kažką pardavinėja, siūlo maistą ir t.t. Užsukom pavakarieniauti į kavinukę. Užsisakėm maisto, o Jonas nuo alaus kažkaip susilaikė. Jo kaina 15 litų! Oho! Pavalgę užsukom į parduotuvę ir nustebom dar labiau, nes alaus kainos ten tokios pačios. Pigiausias alus 15 litų. Nepigu ;)

China town rajono gatvės

Diena buvo smagi, pilna gerų emocijų, išragavom daug skanaus maisto, pamatėm nemažai įspūdingų vaizdų ir pagaliau apsigyvenom ir nakvosim viešbutuke, o ne lėktuve, ne traukinyje ir ne autobuse.
Mūsų viešbutukas – Backpacker‘sTravellers Inn. Vieta tikrai ne iš mieliausių, bet jame yra viskas ko mums reikia - lova, pagalvės, švari patalynė, vonia ir tualetas. Apsistojom tik vienai parai, nes kaina pakankamai didelė (50 Lt/para). Ryt bandysim rasti pigesnę nakvynę.

VIDEO. Maistiaškė, kurioje valgėm Curry su indiška duona