10d. Vietnamas. Tolyn į pietūs - Quy Nhon

Ryte 06:00 val. autobusu iš Hoi An į Quy Nhon. 

Beje, dar trumpai apie Hoi An. Šis miestas buvo viena didžiausių prekyviečių XVIa. Pietryčių Azijoje, o karo metais – didelė amerikiečių kareivių poilsio bazė. Jame populiari transporto priemonė – dviračiai. Ore netvyro smogas, nors čia yra nemažai važinėjančių ir motoroleriais. Visą Hoi An senamiestį galima aplankyti pėsčiomis ir pamatyti tokius statinius kaip Japonų tiltas, Kiniečių šventykla, vietnamiečio pirklio namas, šilko fabrikėliai, galerijos, amatininkų dirbtuvėlės ir t.t. Visą tai galima apžiūrėti ir užėjus vidun, tereikia tik nusipirkti Hoi An miesto pasą (~12 Lt),galiojantį tris dienas ir su juo galima pasirinkti 6 vietas, norimas pamatyti iš vidaus.

Dieną miestas ne itin pilnas gyvybės, bet štai vakare jis atgyja. Tačiau labai neilgam, tik nuo 18:00 (t.y. iškart sutemus) iki 22:00 val. 10 val vakaro visi pradeda užsidarinėti ir ruoštis rytojaus dienai, nes keliasi miestas 5-6 ryte.

Naktinis Hoi An žibintų turgus

Beje, vienas iš Hoi An šedevrų – Fresh sping rolls, t.y. ryžių lapų suktinukai su krevetėmis ir įvairiomis žolelėmis. Ryžių lapai tiesiog tik vandenyje išmirkyti, suminkštėja, pradžiūna truputį ir susisukti reikia arba tau jau atneša susuktus suktinukus. Labai skanu, nes dar mirkosi jie į įvairiausius padažus. Kaina svyruoja nuo 4 iki 8 litų. Užmačiau vietinėje parduotuvėlėje šitų ryžių lapų ir labai pigiai (1 Litas). Reiks parsivežti į Lietuvą. Nors yra jų ir mūsų krašte, tik kad kainuoja kosmosą (10 Litų).

Paskutinė vakarienė Hoi An miestuke - Fresh Spring Rolls

Autobusas, važiavęs iš Hoi An į Quy Nhon, nevėlavo nė sekundės ir lygiai 13:00 buvo Quy Nhon mieste. Čia vietinių vietnamiečių pamėgtas poilsinis kurortas. Daugiausiai jų čia plūsta iš Hochimino (Saigono). Kaip keista, kad išlipus autobusų stotyje niekas nepripuolė, nepradėjo siūlyti transporto, einant gatve į miesto centrą, kiek buvo sutikta gatvės prekeivių, nei vienas nieko nepasiūlė įsigyti. Na, kaip paaiškėjo vėliau, turistai čia retenybė. Vietiniai nemoka angliškai, todėl ir tyli, nieko nesiūlo. Viešbučiuose susikalbėti taip pat neįmanoma žodžiu, jie įsijungia kompą arba planšetkę, tada google translate ir tokiu būdu tenka pabendrauti, išsiaiškinti nakvynės kainas. Smagu ;)

Kiekviename viešbutyje bandžiau nusiderėti kiek įmanoma mažesnę kainą ir galiausiai po n-tojo bandymo, kainą nuleido ir gerokai, t.y. nuo 16 usd iki 9 usd. Ir arti centro, ir didelis kambarys, ir jame yra viskas ko reikia. Viešbutis "Hoang Son".

Quy Nhon – tai jūros gėrybių sostinė. Visa pakrantė pilna žvejų valčių ir laivelių. Naktį gaudo kalmarus, krevetes, vėžiagyvius įvairiausius, krabus, dieną – žuvis (red fish, pink fish, sunflower fish ir t.t., kitų net nesupratau nei pavadinimų, nei kas tai per gyviai).  

Žvejybinė valtelė (p.s. tokių pintų jų čia pilna pakrantė)

 Jūros gėrybių gaudymas

Pietums, vakarienei ir dar vienai vakarienei – jūros gėrybės – krevetės, kalmarai, kažkokie vėžiagyviai. Skonis – nepaprastai gardus, nes viskas šviežia, dar net ką tik judėjo. Kiekvienoje kavinukėje, tik prisėdi, atneša didžiulį keptą lapą iš ryžių su padažiukais, įpiltais į mini lėkšteles. Tai tarsi užkandis prieš maistą. Tada atneša visą kibirą ledukų. Stiklines gėrimams. Beje, niekas, nei vienoje kavinėje nemokėjo angliškai … Paduoda meniu, jame surašyta vietine kalba … Tai tenka ieškoti bent jau tokių vietų, kur meniu bent su keliais paveikslėliais. Ir dar, nei viename meniu nėra kainų. Jos kiekvieną dieną kinta, t.y. priklauso nuo pagauto laimikio. 

Muc chien toi / kalmarai su įvairiausiom žolėm (~8 Lt)

Tom do hap la dua / krevetės su kalendra (~7 Lt)

Muc Com nuong moi / kalmarai, kepti ant žarijų (~6 Lt)

Visur jie patiekia tą patį padažą, netgi stiklinės tokių pačių raštų ir formų.  Man toks įspūdis, kad kažkuris pirmas sugalvojo šį verslą, o kiti nusikopijavo. Kaip ir visame Vietname, jei kažkas kažką pardavinėja, tai aplink bus dešimtys, pardavinėjančių lygiai tą patį.  

Super maistas, super miestukas šitas, tik pavadinimą aš jo vis pamirštu, nes labai keistas. Ir dar truputį gaila, kad susikalbėti sunku, kad niekas nekalba angliškai... Na, bet Azijos ženklų kalbą aš jau neblogai įvaldžius ;) O ypač kai noriu valgyt - puikiai tą išreiškiu ;)
P.S. One more perfect day!