2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis

19d. Vietnamas. Pasakiško grožio Sapa

350 km į šiaurės vakarus nuo Hanojaus, prie pat Kinijos sienos - randasi Sapa miestelis. Traukinys, 6 valandą ryto, atvyko ne į Sapą, o į Lao Cai miestą, iš kurio dar 38 kilometrus teko riedėti su minivenu. Keliukas labai smagus, vingiuotas ir vaizdingas - staigūs posūkiai ir statūs skardžiai, žali kalnai ir čiurlenantys kriokliai.
Atvykus į Sapą, iš karto užpuolė krūva moteryčių, siūlančių kažką, tik deja neaiškų ką, nusipirkti. Kažkokius siūlus ant rankų susirišusios, nerišlia anglų kalba lemeno. Nieko nesupratau ;) Taigi, pasišalinus nuo jų, susirasti nakvynės vietą pavyko itin lengvai ir nebrangiai. „Mimosa Hotel“ - 8 USD (20 Lt) už kambarį su dviem dvigulėmis lovomis. Ir dar pro langą ir pro balkoną atsiveria vaizdas į kalnus, kurie, deja, paskendę tirštame rūko sluoksnyje. Žiūri į tolį ir nieko negali įžiūrėti per itin tankų rūką. Na, dar tik ankstyvas rytas ir manau, kad įdienojus, jis tikrai prasisklaidys.
Iš viešbučio „Mimosa Hotel“ darbuotojo Beno pavyko gauti šiokį tokį nespalvotą žemėlapį, kuriame pavaizduoti aplinkiniai kaimai ir gentys, gyvenančios juose.  Na, ką gi, trekingas (vertimas - „žygis pėščiomis) prasideda.
Pirmasis aplankytas genčių kaimelis – Lao Chai. Jis įsikūręs kalnuose, pakankamai netoli nuo Sapa miesto. 6 kilometrai tiesesniu keliu, o toliau 5 km jau seka itin statūs ir vingiuoti keliukai aukštyn – žemyn, kol galiausiai pasiekiama papėdė. Joje yra kelios mažos kavinukės. Gera ten stabtelti pailsėti ir pasigrožėti vaizdingais šlaitais bei visiškai šalia čiurlenančiu kalnų upeliu.

Lao Chai kaimo apylinkės
Vaizdas nuo kalno viršaus toks nuostabus, kad pamačius jį, aš netekau žado, praradau kalbos dovaną, nei žodžio negalėjau išlementi. Tiesiog išsižiojau ir konkrečiai žandikaulis atvipo man kelioms minutėms... Gražesnio žaliosios gamtos vaizdo aš gyvenime nesu mačius. Man net kvapą užgniaužė kelioms minutėms. Tikriausiai net nekvėpavau, nes atsitokėjau tik tada, kai gerokai pradėjo trūkti oro ;)

 

2014 m. balandžio 1 d., antradienis

18d. Vietnamas. Lėktuvu: Saigonas – Hanojus ir traukiniu: Hanojus - Sapa

Saigone pilna agentūrų, kurios siūlo transportą į oro uostą tiesiai nuo viešbučio, kuriame esi apsistojęs. Kaina kosminė – 10 usd (25 Lt), pigiausiai ką pavyko susirasti - 8 usd (20Lt). Jei klausi tiesiai taxi vairuotojų, visi kaip susitarę rėžia – 10 dolerių... Hmmm... O juk čia pakankamai arti, tik 7 kilometrai. Na, šį kartą pėsčiomis gal nereikia eiti, nes svoris, kurį tektų ant kupros nešti tuos 7 kilometrus yra apie 16 kg … Ir yra gi toks stebuklingas dalykas kaip google maps, kur visa informacija puikiai pateikta, kur koks autobusas iš kokios stotelės važiuoja. Bingo! 152 autobusas, nuo tos pagrindinės judriosios gatvės, veža tiesiai į oro uostą ir bilietukas kainuoja 5000 dongų, t.y. 0,60 Lt. Ir vėl pavyko neišleisti pinigų vėjais. Vietoje 25 Lt, išleista tik 60 centų. Agentūrose, kur kabo iškabos „free info“ (vertimas mano mamai - „nemokama informacija“), atėjus ir paklausus, kaip nuvažiuoti iki oro uosto su autobusu, yra pasakoma – tik su taxi įmanoma, kitų būdų mes nežinom, gal jų net nėra. Taip, taip, o aš jau žinau dabar ir kitus būdus!
Skrydžio laikas buvo 12:00, jį atidėjo visa valanda, tada atėjus laikui – vėl atidėjo ir galiausiai lėktuvas išskrido tik 15:00 val … O ne, o jeigu nespėsim laiku atvykti į traukinių stotį Hanojuje, jei negausim bilietų traukinio … Esmė tokia, kad bilietus parduoda vėliausiai kai iki traukinio išvykimo lieka dvi valandos. Bet kažkaip kosminiu greičiu susisukus – viskas pavyko. Pirmyn: Hanojus – Sapa – soft sleeper (minkšti gultai), kaina 540000d(65 Lt) – valio!!!!  Ir dar kajutėj keturvietėj, apatiniai gultai. Bet atgal … nėra bilietų ... Yra tik hard sleeper ... šešiavietė kajutė, be kondicionieriaus... Hmmm ir gultas ne apatinis, o tik viduriniai laisvi ... Ką darysi, pasirinkimo juk nėra, reikia grįžti atgal kažkaip. Kaina - 420000 (50Lt).
Kadangi dar buvo laisva valandžiukė iki traukinio išvykimo, tai greituoju būdu susiradom vietinės reikšmės kavinukę ir skaniai ten pavalgėm ir aišku gardžiojo Hanoi alaus pagurkšnojom. Šalto, vėsaus, gaivaus. Niu nerealiai skanus alus Vietname! Tik dar prieš išsirenkant, ką valgyti, teko pavargti ir paspėlioti kokie tai patiekalai surašyti meniu, kuris pakabintas ant sienos kaip didžiulis plakatas. Tai chin? Thai Nam? Tau gau? Tai Lan? Nagi, ir ką čia išsirinkus? :D Duriu pirštu - My Xao ;) Ryžiai su daržovėm ir mėsa. Na, mėsą visada galima ir išmesti, t.y. viską valgyti be jos. Super, skanu!
Na ir ką čia valgyti išsirinkti? 
Gardusis alutis - Bia Ha Noi 
My Xao ;)
Naktinis traukinys soft sleeper nerealiai patogus, vietos gulėti daug - ir į įlgį ir į plotį. Kajutė buvo laisva, daugiau nei vienas žmogus neatėjo į ją. Tai iš viso super ;) Užmigau iš karto, vos tik galvą ant pagalvės padėjus – saldžiai ir giliai. Ryt gi laukia nuostabioji, gražioji Sapa...  
Traukinuko keturvietė kajutė