19d. Vietnamas. Pasakiško grožio Sapa

350 km į šiaurės vakarus nuo Hanojaus, prie pat Kinijos sienos - randasi Sapa miestelis. Traukinys, 6 valandą ryto, atvyko ne į Sapą, o į Lao Cai miestą, iš kurio dar 38 kilometrus teko riedėti su minivenu. Keliukas labai smagus, vingiuotas ir vaizdingas - staigūs posūkiai ir statūs skardžiai, žali kalnai ir čiurlenantys kriokliai.
Atvykus į Sapą, iš karto užpuolė krūva moteryčių, siūlančių kažką, tik deja neaiškų ką, nusipirkti. Kažkokius siūlus ant rankų susirišusios, nerišlia anglų kalba lemeno. Nieko nesupratau ;) Taigi, pasišalinus nuo jų, susirasti nakvynės vietą pavyko itin lengvai ir nebrangiai. „Mimosa Hotel“ - 8 USD (20 Lt) už kambarį su dviem dvigulėmis lovomis. Ir dar pro langą ir pro balkoną atsiveria vaizdas į kalnus, kurie, deja, paskendę tirštame rūko sluoksnyje. Žiūri į tolį ir nieko negali įžiūrėti per itin tankų rūką. Na, dar tik ankstyvas rytas ir manau, kad įdienojus, jis tikrai prasisklaidys.
Iš viešbučio „Mimosa Hotel“ darbuotojo Beno pavyko gauti šiokį tokį nespalvotą žemėlapį, kuriame pavaizduoti aplinkiniai kaimai ir gentys, gyvenančios juose.  Na, ką gi, trekingas (vertimas - „žygis pėščiomis) prasideda.
Pirmasis aplankytas genčių kaimelis – Lao Chai. Jis įsikūręs kalnuose, pakankamai netoli nuo Sapa miesto. 6 kilometrai tiesesniu keliu, o toliau 5 km jau seka itin statūs ir vingiuoti keliukai aukštyn – žemyn, kol galiausiai pasiekiama papėdė. Joje yra kelios mažos kavinukės. Gera ten stabtelti pailsėti ir pasigrožėti vaizdingais šlaitais bei visiškai šalia čiurlenančiu kalnų upeliu.

Lao Chai kaimo apylinkės

Vaizdas nuo kalno viršaus toks nuostabus, kad pamačius jį, aš netekau žado, praradau kalbos dovaną, nei žodžio negalėjau išlementi. Tiesiog išsižiojau ir konkrečiai žandikaulis atvipo man kelioms minutėms... Gražesnio žaliosios gamtos vaizdo aš gyvenime nesu mačius. Man net kvapą užgniaužė kelioms minutėms. Tikriausiai net nekvėpavau, nes atsitokėjau tik tada, kai gerokai pradėjo trūkti oro ;)