9 d. Indonezija. Judame toliau - į Lombok salą

Gražu čia Gili salose, bet... jau užsibuvome net tris paras vienoje vietoje ir aš jau pasiilgau nesūraus vandens. Nors kūnas jau priprato kas rytą gauti dozę druskos iš dušo, tačiau plaukai reikalavo gėlo vandens, šampūno ir visų kitų „patogumų“.

Sumąsčiau, kad reikia plaukti į salą – Lombok, nes joje itin mažai turistų, atostogauja daugiau patys indoneziečiai nei užsieniečiai. Tik dabar laukė rebusas kaip išvykti iš šios salos ir kaip nusigabenti iki Lombok salos pietinės dalies – Kuta miestelio, bet nepermokant kaip turistams. Susikrovę daiktus atėjome į uostą, kur laukė daugybė kioskų, kuriuose pardavinėja kelto bilietus – speed boat (greitoji valtis) arba public boat (viešasis transportas). Speed boat kainos svyruoja nuo 250 000 (17 eur) iki 100 000 rupijų (7 eur), o public boat tekainuoja 12 000 rupijų (~1 eur). Gerai būtų plaukti su pigiu viešuoju, bet pasirodo nėra jokio tikslaus išplaukimo laiko. Į šį keltą turi susirinkti minimum 35 žmonės, kad jis pajudėtų iš vietos... Paklausiau kiek jau žmonių laukia šio kelto, atsakymas buvo „9, jums dar liko sulaukti 26”. Sekantis mano klausimas buvo - "kiek gali tekti laukti tų likusių 26", o atsakymą gavau tokį – „Įvairiai, gal dvi valandas, o gal ir tris ar keturias“. Viskas aišku, su viešuoju keltu neplauksime, nes gaila laiko. 

Keltas - greitasis laivas

Nusipirkome pigiausią bilietą greituoju laivu (75 000 r / ~5 eur), kuris perkėlė į Lombok salą per 7 minutes. O ten krante vos iškėlus koją iš kelto, užpuolė būrys taksistų, mini autobusų vairuotojų ir dar velniai žino kokių vadybininkų, kurie klausinėjo kur mes vykstame. Ėmiausi iniciatyvos – pasiginčyti su jais, numušti kainas ir sutarti, kad nuvežtų į Kutą - Lombok salos pietinį paplūdimį.

Pasiūlymų išgirdau visokių, pradedant autobusu, kurio kaina žmogui 250 tūkstančių (17 eur), baigiant taksi, kurio kaina 550 tūkstančių (38 eur) už visą mašiną. Logiška, kad su autobusu nevažiuosime, nes mums keturiems pigiau važiuoti taksi. Beje, atstumas nuo šiaurinio uosto iki Kutos ~88 km. Truputį pablefavau, dar gal ir balsą pakėliau, išvadinau plėšikais, kad tiek pinigų nori ir galų gale suderėjau gerą kainą – 300 tūkstančių rupijų (21 eur) už visą mašiną ir kai išdalini šią sumą ant mūsų keturių, kaina nebegąsdina. 

Atvykome į Kutą po gerų dvejų valandų, nes vairuotojas mus vežė su  visiškai nauja mašina, dar net celofanai nuo sėdynių nebuvo nulupti, tai vairavo jis perdėtai atsargiai, o kelias buvo itin vingiuotas ir staigiai kylantis tai aukštyn, tai krentantis žemyn.

Taip, atvykome... Hmmm... Kuta... matau savo pakeleivių veidus, jie ne itin patenkinti tuo vaizdu, kurį mato pro taksi langą. Vienas jų net perklausia – „Ar mes tikrai čia atvykome?“. Man ir pačiai vaizdas truputį neraminantis, nes čia tuščia, nieko nėra, tik jūra ir keli kioskai... „Einam toliau šiuo keliu, pajūriu, rasime kur apsistoti“ – pasakiau aš ir pati vyliausi, kad tik taip ir būtų... Nes nuo kelio visi tie vadinamieji „home-stay“ atrodė nykiai. Ir su sunkiomis kuprinėmis ant pečių eiti vidurdienį ne itin malonus reikalas, taigi vos tik pamačiau pirmą vertą dėmesio nakvynės vietą, čia ir užsukau – „Seger Reef Homestay“. Ir mano nuojauta manęs neapgavo. Puikūs nameliai, tvarkingi, erdvūs, yra karštas vanduo, jis nesūrus ir kaina juokingai maža lyginant su kitomis nakvynės vietomis – 150 tūkst. rupijų (10 eur). Tiek esame mokėję tik pas bungą-men‘ą, už tuos bungallow, kur be jokių patogumų ir karštis viduje +45.

P.S. Tų bungallow savininką praminėm Bunga men'u, nes jis atrodo kaip tikras banglas, ilgais plaukais ir visas juodas, beveik sudegęs.

Seger Reef homestay - tik 150 tūkst. rupijų

Kai pradėjome ieškoti kur galėtume pavalgyti, vis tik atradome kad miestelis ne tuščias, yra čia to veiksmo, bet tikrai nėra turistų, tik patys vietiniai atostogauja. Taigi mes čia vėl įžymybės, vėl visi prašo „foto, please foto“.

Kukli kavinukė - bet maistas tobulas

Patiekalai patiekaliukai... Niamy niamy...

Vietinis vunderkindas, antrokas, kuris žinojo visas pasaulio sostines

Ryt nuomosimės motorolerius, lėksime į aplinkinius paplūdimius. Beje, Kuta paplūdimys daug gražesnis nei taip jau išgirtųjų Gili salų, iš kurių mes šiandien čia atvykome. Jis švarus, tvarkingas, vanduo taip pat žydras, o krantas - ne akmenys, bet smėlis, tik toks stambus, kaip kokios sorų kruopos.

Sorų krupos, oi t.y. paplūdimio smėliukas

Kuta paplūdimys saulei nusileidus už kalnų

Kai esi čia, kur šilta, kur žydra jūra, negali patikėti kad šiandien yra Kalėdos. Tuo labiau čia Kutoje vien musulmonai, jie tikrai nešvenčia Kalėdų, o kadangi turistų čia nėra, tai ir mūsų jie nesveikina su šia diena. Gili salose buvo šiek tiek užsieniečių, tai Kūčių vakarą, vaikščiojant gatvėmis, mums visi indoneziečiai šaukė „Merry Christmas!”. 

Gili salose buvo labai daug katinų, o Lomboke – daug šūnų. Jų čia pilnas paplūdimys, jie vaikštinėja gaujomis, bet žmonių nepuola (bent jau kol kas). Laksto, laksto, sustoja, pradeda staugti, kaukti, pjautis tarpusavyje ir vėl toliau laksto... 

Vakare bariuke susipažinome su keistuoliu vietiniu, kuris moko plaukti su banglentėmis, ir mums siūlo pamokas. Kainuoja šis malonumas 350 tūkst. (~24 eur). Labai norėčiau, bet netikiu kad pavyktų išmokti :) Jis patikino, kad visus išmokino, o jeigu neišmokys tai pastatys mums alaus. Labai jau save gyrė jis. Atsinešė visokių sąsiuvinių, užrašų, kur klientai palikę atsiliepimus. Beje, gėrė jis kažkokį keistą savo atsineštą vyną, susipylęs į plastikinį butelį. Pasiūlė ir mums. Vaikinukai paragavo, aš ne itin troškau pajausti jo pigaus skonio. Tada jis pasigyrę, kad tai vietinis vynas, na tada ir mes pasidalinome su juo savo vietiniu Lietuvos gėrimu - samagonu. Apsipurškė vyrukas, bet paskui gėrė lyg niekur nieko... O samagoną aš vežuosi į kiekvieną kelionę, užgeriu mažą gurkšniuką jo prieš kiekvieną neaiškų valgį. Ir niekada neturiu skrandžio problemų. Tfu. Tfu. Tfu!

Visai patrauklus ir mielas šitas Kuta miestukas, man čia jau pradeda patikti. Labiausiai turbūt žavi faktas, kad čia tuščia, t.y. nėra užsieniečių. Man visada patinka dar mažai praminti takai, nemėgstu turistų gausiai lankomų vietų...
Šiandien rašymo gana, jau pats laikas ilsėtis, nes rytoj laukia trip'as (kelionė) su motoroleriais.