2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

10d. KAMBODŽOS sostinė - Phnom Phen

Šiandien be istorinių vietų lankymo, buvo ir linksmesnių įvykių. Pirmiausiai tai reiktų aprašyti turgelius, kurie čia kaip koks didelis skruzdėlynas tiesiog verda. Triukšmas, smarvė visokių neaiškių maistų, pilna motorolerių, nes dauguma čia ne pėsčiomis, o su motoroleriu raunasi į turgelį, tarp visų prekystalių. Susidarė toks vaizdas, kad turgus čia veikia ištisą parą. Mes atsikėlę 6 val. ryte jau radom turgų visame judrume, o miegoti ėjom gal 12 nakties, o jis vis dar dirbo.

Market in the early morning / Turgus ankstų rytą


Dauguma moterų Kambodžoje vaikšto su pižamom, tokių matėm ir sostinėje ir provincijoje. Taip, tai yra tikrai tos pižamos, kurias mes lietuviai velkamės eidami miegoti. Ant pižamų dažnai dar ir „džinsovkė“ ar nutrynta „koža“ priderinama. O šiaip visi rengiasi dabar šiltai – džinsai, kelnės, bliuskutės ilgomis rankovėmis, striukytės plonos, nes pas juos dabar juk žiema.



Motorolerių, tuk-tuk‘ų pilnas miestas, net galva skauda nuo jų burzgimo ir nuo dūmų smarvės. Pabuvom valandėlę kitą gatvėj ir jau tiesiog tamsu akyse, galva sukasi. Eismas tragiškas, jokių pagrindinių kelių, kiekvienas važiuoja ir iš vien pypsina ir pypsina ir PYPSINA !!! Eini gatve ir girdi tik triukšmą, neįmanoma čia nė sekundė ramybės. Reikia tiesiog priprasti ir negirdėti gatvės triukšmo. Deja, man nepavyko to padaryti. Per didelis miestas, per didelis chaosas. Jei atvirai, tai labai nepatiko Phnom Phen‘is (t.y. Kambodžos sostinė).








Degant raudonam šviesoforo signalui, visi motoroleriai ir tuk-tuk‘ai važiuoja, net nepristabdydami. Tik mašinos paiso raudonos spalvos. Beje, policija vietinių nebaudžia, bet už tat turistus skaudžiai skausmina už eismo taisyklių nesilaikymą. Prie labai didelių sankryžų piko valandomis motoroleriai jau nebevažiuoja degant raudonai spalvai, jie raunasi į priekį tarp mašinų, kad tik būtų pirmesni, naglai išvažiuoja netgi tiesiai į šaligatvius. Visi vairuotojai labai įžūlūs – lenda, užkišinėja, prieš eismą važiuoja. Tikras košmaras, o ne eismas.





Pinigų keityklos nei iš tolo neprilygsta mūsų bankams. Pinigus paima ir tiesiog už stiklo deda, tau taip pat atskaičiuoja iš tų, kurie po stiklu sudėti krūvomis. Jokios baimės net nėra, kad kažkas gali ateiti ir apiplėšti.

Currency exchange office / pinigų keitykla


Streets of capital - beggars / Sostinės gatvės ir elgetaujantys



Kambodžoje pilna visko – gerai gyvenančių (pilnas miestas automobilių - Lexus LX470, važinėjančių be numerių), skurdžių (elgetaujančių, su vaikais gatvėse sėdinčių), vaikų prašančių kažką pirkti arba šiaip duoti dolerį. Bet kokiu atveju, niekas neemigruoja iš šalies. Verslas čia neapmokestintas, kas ką moka, tą daro, ką turi, tą pardavinėja ant gatvės, tuk-tuk‘us vairuoja, masažus daro, motorolerius taiso, tiesiai ant gatvės verda smalą ar dar kažką, lydo kažkokias plastmases, padangas klijuoja. Nėra higienos inspekcijos, darbo saugos taisyklių, nėra valstybinių apribojimų, reguliavimų. Būtų čia Lietuva, tai iš karto kasos aparatus reikalautų naudoti, suvaržytų, mokesčiais apkrautų ir greitai baigtųsi visi gatvės versliukai.
Vaizdas toks, kad žmonės čia geriau gyvena nei Lietuvoje. Niekas nesiskundžia, visi patenkinti, turi darbo vietas (patys jas sau susikūrę), senų mašinų gatvėse maksimum 20%, kai tuo tarpu Lietuvoje beveik 80 % mašinų yra senesnės nei 15-20 metų.
APIBENDRINANT - Phnom Phen tikrai nėra tas miestas į kurį norėtųsi grįžti.
Ačiū Dievui (ar Budai), kad Phnom Phen‘io smogas nedaug paveikė mūsų mąstymą ir mes po visų šiandienos ekskursijų suvokėm, kad mums reikia kuo greičiau dingti iš čia, nors pagal planą parengtą dar Lietuvoje, turėjome čia pasilikti dar 2 dienas. Tiesa tokia, kad praėjo dar tik pirma savaitė mūsų atostogų, o mes jau buvome aplankę viską, ką buvome suplanavę. Išskyrus Angkor Wat‘ą – didžiausią religinį kompleksą pasaulyje, kurio plotas ~30 km2. O aplankėme todėl, kad vietoje patogių nakvynių viešbutyje dažniausiai pasirinkdavome kratymąsi naktį autobuse.
Prasidėjo apmąstymai – kur važiuoti, kad būtų gera, šilta, malonu ir neužknistų tuk-tuk‘ai. Tailandas – Koh Samui? Koh Phangan? Phuket? Ar Kambodžos pietūs – Shihanoukville? Apsistojom ties Shihanoukville, nes niekada čia nebuvę ir tiesiog norėjosi pamatyt kuo daugiau įvairesnių Kambodžos pusių.
Nuvažiavom į autobusų stotį. Tikimybė gauti bilietus rytojui buvo labai maža, nes dabar yra pats pikas, daugiausiai turistų ir bilietus reikia pirktis 1-2 dienas prieš kelionę. Bilietus gavome, bet išvykimo laikas labai ankstus. Atvirai sakant tai buvo visai nesvarbu, nes norėjosi kuo greičiau sprukti iš šito beprotiško miesto.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą