3 d. Lakadyvų jūros beieškant

Pietų Indija, Kerala regionas, esame sostinėje – Trivandrum. Gyventojų skaičius – beveik milijonas.

Kadangi buvom nemiegoję 2 paras, tai leidom sau miegoti iki 9 val. ryto. Pavalgėm Indiškų itin skanių patiekalų ir kuo greičiau skubėjom į paplūdimį, kuris yra Kovalam kaimelyje, 16 km nuo čia kur esame dabar – Trivandrume.

Dieviško skonio indiškas patiekalas – Allepey Meen Moilee 85 Rs (~5 Lt)

Iki jūros važiuoja autobusai. Kainos svyruoja nuo autobuso būklės ir patogumų. Autobusas su kondicionieriumi kainuoja 30 Rs (~1,60Lt), be kondicionieriaus – 14 Rs (~0,80 Lt), be kondicionieriaus ir be langų - 12 Rs (~0,70 Lt). Aišku mes rinkomės patį pigiausią variantą ir važiavom kartu su vietiniais. 

TATA gamybos autobusai

 Autobusas be langų

STATISTIKA. Šitoje Indijos dalyje, kuroje esame dabar (t.y. KERALA valstija) raštingų žmonių yra 91 proc., gyvenimo trukmė yra net 73 metai. Bet ne viskas taip gražu kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Savižudybių ir alkoholio suvartojimo skaičius čia didžiausias lyginant su visa šalimi.

Kovalam paplūdimys labai švarus, jame uždrausta viešai rūkyti (kaip ir visame kaimelyje). Žmonių nėra daug, o tas mums labai patinka. Ši vieta, tai rojus banglentininkams, nes bangos čia itin didžiulės, nors jokio vėjo ant kranto net nesijaučia. Maudytis galima tik tam skirtose zonose, kurios pažymėtos vėliavėlėmis, nes kasmet čia nuskęsta nemažai žmonių būtent dėl didelių bangų.

 Kovalam, Hawaii beach

 Bananų medžių lapai didesni už Joną ;)

Užsilipus ant uolų bandžiau nufotografuotį kažkokį paukštį ir ėjau vis arčiau vandens, staiga pažvelgusi žemyn sau po kojomis vos nenualpau iš išgasčio, nes šalia mano kojų bėgiojo koks tuzinas juodų neaiškių gyvių. Aišku nemenkai pacypiau, patrypiau, kol galiausiai įsižiūrėjau ir supratau, kad tai krabai.

Lakadyvų jūros flora

O štai ir paukštis, kurį bandžiau nufotografuoti 

 Uolos apaugusios nežinia kuom

 Kadangi buvo vidurdienis, nesinorėjo kepti ant kaitrios saulės ir jausti +35 laipsnių karštį, todėl ėjome toliau nuo paplūdimio apsižvalgyti į Kovalam kaimelį ir pasižiūrėti kaip gyvena vietiniai žmonės. Visi sutiktieji buvo labai draugiški, pirmieji užkalbindavo mus, klausinėjo kaip mums sekasi ir panašiai.

 Moteris nešanti armatūrą sudėtą ant galvos

Pasigavę autobusą grįžome atgal į savo miestuką – Trivandrum. Užsukom į turgų, kaip visada ieškoti vaisių, kurių skonis tikrai neprilygsta Lietuvoje pardavinėjamiems.

Bananus mums suvyniojo į laikraštį ir aprišo virve. Pastebėjau, kad čia įprasta viską pakuoti tokiu būdu. Beje bananų (saldžių, skanių, nerealių) kilogramas kainuoja 24 Rs (~1,30 Lt.).

 Būdama Lietuvoje galvojau, kad indėms moterims turbūt be galo nuobodu, nes jos visos dėvi sarius ir tai nesuteikia jokio išskirtinumo, bet labai klydau, nes gatvėje pamačiau tiek skirtingų žėrinčių ir gražių sarių, kad net akys raibo nuo jų spalvų ir raštų. Aišku nelabai pavyko tai nufotografuoti ... Nes juk nepuldinėsi žmonių su fotoaparatu.

 Vakarienė buvo dieviškai skani, negaliu apsakyti koks skanus yra indiškas maistas kai jį ragauji čia – Indijoje. Jonas valgė Chicken Tikka Masala (95Rs = ~5Lt), aš - Goan Fish Curry (85Rs = ~4,5Lt). Vos neišprotėjau nuo aštrumo, bet po kelių kąsnių jau pripratau prie prieskonių gausos.

Diena buvo nuostabi, pilna įspūdžių, skanių patiekalų, gerų emocijų.