Pusryčiai, pusrytėliai – išprotėt galima kaip viskas skanu. Negaliu nerašyt apie maistą, nes jis dieviškas. Šį kartą ragavome tipiškų indiškų pusryčių - Uthappam Coconut Mint (40Rs) – blynas keptas iš ryžių ir kokoso su baltu padažu, kuris taip pat pagamintas iš kokoso ir mėtų.
Jono pasirinkimas – Chicken Dosa (50Rs). Dosa tai fermentuotas krepas (blynas), gaminamas iš ryžių tešlos ir juodos spalvos lęšių. Tai tipinis indiškas pusryčių patiekalas, patiekiamas labai įvairiai, bet daugiausiai vegetariškai. Jonas aišku pasirinko dosą su vištiena.
Vakarienę pavalgėm tik už 2 dolerius. Bet… valgėm kiekvienas po karštą patiekalą su indiška duona, gėrėm arbatos (Masala Tea) ir valgėm desertą. Tikrai pigu. Aišku reiktų paminėti, kad nei vieno užsieniečio (išskyrus mus) čia valgančio nebuvo. Tai kavinukė, į kurią valgyti susirenka tik indai. Prieš ir po maisto išgėrėm samagono po 50g ir viskas baigėsi laimingai.
Pusryčių patiekalai
Jonas laimingas, kad gavo mėsos :)
Šiandien paliekam Trivandrum miestelį ir keliaujam į Kolovam, nes ten radom pigią nakvynę ( 500Rs) prie pat jūros ir kambarys labai tvarkingas, su visais patogumais. Nors šiaip kiek ieškojom tai kainos visur prasideda nuo 2500 Rs, o šią vietą užtikom visai atsitiktinai. Šeimininkas malonus ir paslaugus. Apskritai visi indai labai paslaugūs, visi domisi mumis, nori kažkuom padėti. Su mumis netgi atsirado norinčių nusifotografuoti ir ne su mūsų, o su jų pačių fotoaparatu. Tikriausiai jiems atrodom gerokai keistai palyginus su jais pačiais, nes esam aukšti, balti.
Autobusų sistemytė
Vietiniuose autobusuose durys yra gale, taigi priekyje sėdintis vairuotojas nemato kada žmonės sulipa/išlipa. Todėl vairuotojui sustojus ir sulipus/išlipus žmonėms, konduktorius patraukia pririštą virvutę, kuri eina per visą autobuso ilgį, o prie vairuotojo galvos yra pririštas varpelis, kuris suskamba ir tai reiškia, kad vairuotojas gali važiuoti.
Vietinio autobuso vidus (beje, šis autobusas vienas iš geresnių)
Virvelė, skambučio signalą perduodanti vairuotojui
Tualetinio popieriaus sistemytė
Kaip tikriausiai žinote, Indijoje tualetinis popierius nenaudojamas, tam reikalui yra skirtas vanduo, kibiriukas ir samtukas. Padariai reikaliukus, pasisėmiai su samtuku vandenuko ir su kaire ranka nusiprausei. Nes dešinė ranka skirta valgymui, o kairė – visiems tokiems „nešvariems“ reikalams.
Indiškas tualetinis popierius
Vegetable curry ir indiška duona
Kainos. Kilogramas bananų 1 Lt., arbūzo dydžio papaja 1-2 Lt. Vanduo taip pat nebrangus, 2 L – 1,5 Lt. Alus labai brangus (10 Lt ir brangiau) ir jo nenusipirksi parduotuvėje, tik tam tikruose baruose, kurių yra vienetai. Cigaretės „Marlboro“ – 5-6 Lt., įvairios vietinės 3-4 Lt. Benzinas 2-3 Lt, o pernai metais kainavo 1 Lt. Kaip mums paaiškino mūsų nakvynės vietos savininkai, tai kuro kainos per metus smarkiai pakilo, kas įtakojo visų kainų bendrą kilimą. Ir tikrai, turiu pastebėti, kad Indija nėra tokia jau pigi šalis, kaip apie ją pasakojama ar rašoma. Keliauti traukiniais jau nebepigu, tam kad dviese pavalgyt iki 10 Lt jau reikia gerokai paieškoti. Pernai metais sutiktas keliautojas Kambodžoje mums pasakojo, kad Indijoje su doleriu esi karalius visą dieną, bet deja kainos labai šoktelėjusios aukštyn.
Vyrai. Vaikšto apsirengę marškiniais ir sijonais, t.y. skaros apsuktos aplink juosmenį ir dar kažkaip tarp kojų. Taip pat jie visi be išimties yra su ūsais. Paplūdimyje jaučiausi labai kvailai, nes vyrai eina ir ryja akimis baltaodes moteris, tiesiog sustoja keliese ir žiūri neatitraukdami akių. Maudžiausi jūroje tik 1 kartą nes nebegalėjau pakęsti tokio „dėmesio“. Visur vaikštau kuo daugiau apsirengus, kojos uždengtos, rankos taip pat. Kažkur skaičiau, kad kuo daugiau moteris apsirengusi, tuo daugiau pagarbos sulaukia iš vietinių, nes jie tiesiog nepratę matyt moters kojų, atviresnės dekolte.
Moterys. Vaikšto apsirengusios nuo galvos iki kojų, maudosi su savo sariais sūriame vandenyje. Apsikarsčiusios geltono metalo spalvos papuošalais – žiedais, auskarais į ausis ir į nosį. Maži vaikai taip pat išpuošti papuošalais. Nei vienos moters nematėm valgančios kavinėje, ten lankosi tik vyrai.
Dar kelios foto iš šiandienos.
Žvejys, painiojantis savo tinklus
Maža indė
Saulėlydis Lakadyvų jūroje
Ši diena taip pat buvo nuostabi, pilna įspūdžių. Ryt pėsčiomis bandysime įveikti aukštą uolą palei jūrą ir patekti į kitą tos uolos pusę, nes mūsų nuomuojamo būsto šeimininkas mus pasakė, kad ten yra mažas žvejų kaimelis, o aš tikrai privalau ten apsilankyti ir pamatyti kaip gyvena vietiniai žmonės.
Reziumė - kuo toliau, tuo labiau mums patinka Indija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą