14 d. Monkey Forest šventykla ir Ubud turgus

Monkey Forest šventykla – pačiame Ubud mieste, net nereikėjo samdyti transporto ar nuomotis motorolerių. Beje, už vakarykšti privatų vairuotoją visai dienai su kuru ir gera patogia mašina (su kondicionieriumi) sumokėjome tik 450 000 rupijų (31 eur). Taigi žmogui visos dienos komfortabili kelionė gaunasi tik ~7,5 eur.

Įėjimas į Moneky Forest kainavo 15 000 r (1 eur). Šventyklos teritorijoje laisvai laksto koks šimtas beždžionių. Nėra jos itin draugiškos... Ateini ir turi nieko nesinešti rankose, nes jos viską bando atimti, o jeigu neatiduodi – kanda ir daro tą skaudžiai, netgi su giliais pažeidimais. Kaip, beje, nutiko mūsų kelionės draugui - Donatui... Jis kuprinės išorinėje kišenėje turėjo plastikinį maišelį, beždžionė jį užmatė ir jau bėgo link jo derinti jos akimis matomą ir suvokiamą - vėjyje traškantį daiktą. O mes likusieji, kaip tik baiginėjome skaityti šios vietos lankymo taisykles, viena iš jų buvo „Nesineškite į teritoriją maišelių, plastikinių butelių, o jei jau atsinešėt ir beždžionė bando atimti, atiduokite, nesipriešinkite“. Na ir beždžionė staigiai pradėjo bėgti link Donato, o mes visi pradėjom rėkti: „Maišelis, maišelis!”. O jis dar nebuvo skaitęs taisyklių ir suprato, kad reikia saugoti maišelį ir kai beždžionė bandė atimti iš jo maišelį, jis patempė jį atgal iš jos rankų... Na ir gavo gerą smūginę beždžionės kampaniją - įkandimą iki kraujų... Aišku, mums iš šono bežiūrint buvo juokinga, jam – nelabai. 

Pilkosios makakos, pastojusios mums kelią

Chillas ;)

Įpusėjus vidurdieniui, beveik neįmanoma būti lauke ant saulės. Kadangi Ubud miestas kiek tolėliau nuo jūros, tai tas karštis toks tarsi... sausas. Visada tokiu metu jau lendam į pavėsį – pietaujame, geriame šaltus vaisių kokteilius. Tai ir šį kartą radome puikią vietelę – „Gusti Warung Bali“. Jau pastebėjau, jeigu pavadinime yra žodis „warung“ – tai reiškia bus ir pigu, ir skanu. Beje, „warung“ vietinių kalba, reiškia - maža vieta užkąsti.

Otak Tahu Santan Bongkot - tofu su imbiero ir kokosų padažu

Tikrai įdomus šis "warung", į kurį užsukome. Aš užsisakiau Otak Tahu Santan Bongkot - tofu su imbiero ir kokosų padažu ir prie jo, kaip ir prie beveik visų azijietiškų patiekalų, davė dar ir ryžių. Paragavau, skanu ir truputį egzotiška. Aštrumas jaučiasi, bet ne nuo čili, o nuo imbiero. Pagrindinių patiekalų nepakako, dar užsimanėm saldesnių, ale vietinių desertų. Visų jų kaina - po vieną euriuką. Bubuh injin - juodųjų ryžių košė su kokosų pienu, ruduoju palmių cukrumi - saldu ir skanu. Kitas desertas - Pisang Raj. Šio warung meniu, anglų kalba, jis pavadintas bananų koldūnai. Hmmm, tikrai įdomus ir dar neragautas desertas - bananai apvolioti ir apkepti kažkokioje keistoje tešloje tarsi tempūroje ar panko trupiniuose, bei patiekiami su palmių cukraus sirupu. Sėdėjome ne ant kėdžių, o ant žemės prie žemo stalo. Valgyti buvo visai patogu sėdint lotoso pozoje.

Ne ant kėdžių, o ant žemės sėdėjome

Pisang Raj - bananų "koldūnai"

Bubuh injin - juodieji ryžiai su kokoso pienu

Turgus ir derybų procesas. "Good for me, good for you!" - visi kaip vienas pardavėjai įsikandę šią frazę kartoja kai bandai derėtis kainą. Pradinę kainą jie šauna visiškai lempinę, t.y. aukštą ir tada jau klausia "How much you want?". Gerai, kad esu pakankamai "nagla"  ir deruosi šaltu veidu, tai kainą numušu tris - keturis kartus. Pavyzdžiui, už skarą batiko medžiagos prašė 350 000 (25 €), ir pavyko nusiderėti iki 60 000 (4 €). Tai šiuo atveju kainą nuderėjom net penkis - šešis kartus pigesnę nei prašė. Ir visada tik prieini, paklausi daikto kainos ir tau pasako ją kosminę ir kai pamato tavo neigiamą reakciją, jau pradeda klausi - "How much you want?". Pasakai savo norimą kainą, tada šauną antrą frazę, kurią irgi moka visi iki vieno - "Oh, no, no, Bali bankrupt!" Ir tada pasako jau truputį patrauklesnę kainą ir rėžia paskutinę frazę ir ją kartoją 20 kartų - "Good for me, good for you!" Tokiu momentu geriausiai pakartoti savo norimą mokėti kainą ir jei vėl jums sakys "Good for me, good for you!" - apsisukti ir eiti šalin. Na ir tada jei per daug neužlenkei savo kainos, tau leis paeiti kokius 20 - 30 žingsnių ir po jų pradės šaukti - "okey, okey". Štai toks tas darybų procesas. Atrodo trumpas, taip? Tai padauginkite jį iš dešimties, nes tiek laiko tikrai reikia, kad gauti norimą kainą.

Turgus ir derybos

Graži skara. Pradinė kaina buvo 350 000, galutinė - 60 000. 

Vestuvės. Balio saloje vien budistai ir induistai, musulmonų jau labai mažai. Gal ir negalima taip teigi, bet žmonės man čia patinka labiau. Jie truputį kitokie, tiksliau jų religija man labiau prie širdies. Na ir vestuvių tradicija įdomi. Tuokiasi jie ne savaitgaliais, kaip kad mes europiečiai. Tuokiasi tada kai yra, jų teigimu – „Good day“. O ta „good day“ kaip tik ir yra šiandien, bei buvo vakar ir užvakar, todėl matėme labai daug vestuvių. Tuos namus, kuriuose vyksta vestuvės, išpuošia gyvomis gėlėmis ir aplinkiniai neša dovanas jauniesiems, t.y. maistą (ryžius, vaisius ir kt.). Vėliau jaunieji eina į šventyklą, gauną maldininko palaiminimą ir per maldininką prašo savo dievų visko, ko norėtų turėti. Vėl gi, gali tą daryti tiesiogiai kalbėdami su dievais, bet per maldininką kalbant, dievai geriau supranta ir priima lengviau jų maldas.

Taip papuošti būna namai, kuriuose vyksta vestuvės

Masažai. Vakare ir vėl laukė malonumai... Masažas... Šį vakarą jau buvau užsisakius tik valandai, o ne dvejoms ir sumokėjau tik...60 000 r / 4 eur. Tai ta valanda prabėgo taip greitai...

Ubud – miestas, kurį būtina aplankyti, esant Balio saloje. Tikrai jis yra viso Balio kultūros sostinė. Užsibuvome čia tris dienas, nėra ir jūros čia, bet laikas neprailgo. Rytoj vyksime į Kutą - į Balio salos Kutą, nes prieš tai buvome Lombok salos Kutoje. Kadangi ryt Naujieji metai, tai norime juos pasitikti prie žydros jūros. Tik ten nieko nerezervavę iš anksto, bet tikiu, kad rasime vietą nakvynei.