13 d. Balio šventyklos, ryžių laukai ir kavos plantacijos

Vos tik atsikėlėme ir pradėjome bruzdėti, namo šeimininkė mums iš karto atnešė pusryčius  - banana panckake, ryžių su daržovėmis, kavos su pienu, įvairiausių vaisių, kiaušinienės. Pasirinkimas tikrai platus, o ir pusryčiai labai skanūs bei sotūs.

Mūsų pusryčiai - patys geriausi ir sočiausi per visą kelionę

 

Vakar iš vakaro buvome sutarę su šio home-stay savininku, kad jo vairuotojas pavežios mus po aplinkinius įdomesnius kampelius visą dieną už 450 000 rupijų (30 eur). Išdalinus šią sumą ant keturių žmonių, kaina gaunasi juokinga, neskaitant to, kad sėdėjome visiškai naujame automobilyje Toyota, kurio dar net ne visi celofanai buvo nulupti ir kuriame mus nuo kaitros saugojo kondicionierius.
Šventykla #1. Pirmasis aplankytas objektas šiandien - Goa Gajah - Elephant cave - induistų šventykla. Įėjimas į ją kainuoja - 15 000 r / 1€. Į tą pačią kainą įskaičiuotas ilgas drabužis, dengiantis kojas. Pagal budistų ir induistų suvokimą, į šventyklą negali eiti nuogomis kojomis ir pečiais - negerbi jų dievų. Gerai, kad atvykome čia anksti, tai išvengėme viso didžiulio turistų srauto, kuris jau mums beišeinant iš šventyklos, plūdo autobusais.

Šventykla - Goa Gajah (vertimas - "dramblio uola")

Vyriškasis pradas - Linga

Elephant cave / Dramblio uola, urvas

Mokslų kaina. Vairuotojo išsiklausinėjome, ką jis baigęs. Atsakė, kad Balio kultūrologija ir pasiguodė, kad mokslas Indonezijoje brangus. 2 - 3 mln rupijų ( 140 -  210 € ) per pusmetį tenka pakloti už mokslą universitete. Už mokyklą moka per mėnesį apie 300 000 rupijų ( 21€). 6 metus mokosi pradinėje mokykloje, tada dar 3 metus pagrindinėje ir dar 3 metus vidurinėje. Universitete mokosi 4 metus. O jeigu nori gauti daktaro laipsnį, mokosi ne 10 metų kaip mes Lietuvoje, o tik 6 metus. Lietuvoje mes tikrai daugiau mokame už aukštąjį mokslą ir mokomės ilgiau. Nustebino tai, kad jis baigęs Balio kultūrologiją, žinojo apie Balį mažiau nei aš jam pati papasakojau pasiskaičius internete.

Šventykla #2. Antroji aplankyta šventykla kainavo dvigubai brangiau (30 000 rupijų / 2 eur), bet didžiulio įspūdžio nepaliko, gal todėl, kad pirmoji buvo įsikūrusi džiunglėse, kur daug žalumos, o ši antroji - tokia „plika“ nuo gamtos, stovi atviroje vietoje, kepinama saulės.

Antroji šventykla

Šventyklos bokštas

Šventykla #3. O, taip, šita tikrai pati didžiausia, gražiausia ir dar sudaranti visą kompleksą šventyklų, kurių yra net 25 - ios. Pagrindinė - Pura Besakih Temple, į kurią turistų neleidžia, nes ten lankosi tik vietiniai, kurie atlieka savo įvairias apeigas - meldžiasi bei aukoja dievams.

Pura Besakih Temple

Žmonės, aukojantis geriesiems dievams

Duoklė dievams, aukojama jau kitos šeimos

Ai čia kažkokia labai faina blondinė ;)

Apeigos, vykusios Pura Besakih šventykloje. 
Šiandien buvo mirusiųjų sielų išpirkimo, geros karmos prašymo apeigos. Artimieji atneša mirusiojo pelenų į šventyklą ir per maldininką, kuris pravedinėja apeigas, kalba su dievu. Gali ir patys tiesiogiai kalbėti su dievais, bet jie tiki, kad savo maldas ir prašymus sakant per šventą žmogų, dievai geriau viską supranta. Miręs žmogus privalo reinkarnuotis, todėl jo artimieji ir meldžiasi už jį. Jeigu jis buvo blogas žmogus, jo karma bloga, jis gali atgimti šunimi. Vienas blogiausių gyvūnų (ir tuo pačiu pats blogiausias žmogus buvęs praeitame gyvenime) – gaidys, todėl čia leidžiamos gaidžių peštynės už pinigus. Jeigu žmogus buvo pakankamai geras, jo karma geresnė.

Laiptai į uždraustąją šventyklą ir apeigų procesas

Pura Besakih Temple

Pradžioje vos tik atvykus prie šventyklos ir susimokėjus už įėjimą po 15 000 žmogui, mus bandė apgauti pirmieji vietiniai šventyklos darbuotojai, kad į šventyklą negalima patekti be vietinio gido, kad reikia mokėti jam 250 000 ir su juo kartu eiti. Kitu atveju mes tik aplink šventyklos sienas iš išorės galime pasivaikščioti, bet jos tokios aukštos, kad pamatyti kas viduje – neįmanoma.  Taip, taip, pasakiau aš jam griežtu tonu, - „o.k., mister, I don‘t believe you“ ir nuėjome į šventyklų pusę. O jis rėkė mums įkandin – „You will see, guardians will not let you in“. Iki šventyklos geras kilometras pėsčiomis, jį nuėjus, mus tikrai sustabdė dar vienas sargybinis, teigdamas tą patį ir užtverdamas mus kelią. Tada mūsų vaikinai jau neatlaikė ir pakeltu tonu išrėžė – What is this? Ticket. So it means entrance - to temple, go away, and let us in“ (vertimas – Kas čia bilietas, taip? Tai yra įėjimas į šventyklą. Traukis šalin, leisk įeiti). Jis truputį sumišęs pasitraukė atokiau, bet vis tiek murmėjo tą patį ką ir pirmasis. O, dieve, teisybę buvau prisiskaičius apie šią vietą, tą patį beje ir vairuotojas mūsų teigė, kad pilna uždarbiautojų čia mus pasitiks. Taigi praėjome jau pro pirmuosius vartus, tada ten prisistatė treti vietiniai gidai, kurie teigė, kad tie pirmieji gidai kainuoja brangiai, bet mes galime per pus pigiau pravesti į šventyklą. T.y. vietoje 250 000, jie ima tik 150 000. Atsakymas jiems buvo –„Duodu 50 000 už mus keturis ir viskas, imi ar ne?“. Beje, tikrai stovėjo stendas, kuriame buvo parašyta, kad tik besimeldžiantys vietiniai gali įeiti į pagrindinę šventyklą, turistams – draudžiama. Na taip, bet tie pirmieji gidai mums net iki pirmųjų vartų ir kitų šventyklų neleido pamatyti, tvėrė kelia jau savo kūnu.

Bet kokiu atveju, kad daugiau suprastume apie šias visas šventyklas, apie vietinius papročius, na ir kad nelegaliai, t.y. su vietiniu, patektumėm į pagrindinę šventyklą, pasiėmėm „gidą“. Priminsiu, kad iš pradžių prašė 250 000 (17 eur), bet mes nusidėrėjome iki 50 000 r (3,5 eur). Visos jo papasakotos istorijos buvo įdomios ir už gerą kainą ;)

Mūsų gidas

Mūsų gražioji apranga - įeinant į šventyklas, reikia užsidengti kojas

Pura Besakih Temple

Išvažiavę iš šio šventyklų komplekso, važiavome į ryžių laukus, o po jų – į kavos ir prieskonių plantacijas. Ragavome brangiausios kavos pasaulyje, kurios kavos pupeles valgo ir išakoja gyvunėliai - luvakai.

Brangiausios kavos pupelės pasaulyje - iškakotos gyvūnėlių luvakų

Luvakas

Kavos skrudinimo procesas

Kavų ir arbatų degustacija

Kiek tik akys užmato - ryžių plantacijos

Ryžiai, ryžiai, ryžiai...

Kaimietis. Kaip jo vėjas nenupučia...?

 Na, kadangi man drąsos netrūksta, tai vos tik pamačiusi pareigūną, reguliuojanti itin judrų eismą, nesutrikau ir priėjusi prie jo, pareiškiau norą kartu nusifotografuoti. Mano argumentas sau pačiai buvo tas, kad tai pirmas sutiktas manęs vertas vyras Indonezijoje. Oi, gal nuskambėjo kiek keistai, nes tikrai ne tai turėtumėte pagalvoti :)  Aš tiesiog sakau, kad tai pirmas mano ūgio ir sudėjimo vyras, vietinis, sutiktas čia. Visi čia labai smulkūs, liekni ir žemi... Na panašiai kaip tas žmogelis viršuje, iš ryžių laukų.

Foto su policininku, reguliavusiu eismą

Vakare laukė neįtikėtinas malonumas... Masažas... Užsisakiau net ne vieną, o dvi valandas masažo ir sumokėjau tik... 100 000 r / 7 eur. Rinkausi tradicinį Balio masažą ir nenusivyliau tikrai juo – stiprus, bet atpalaiduojantis. Man jis taip patiko, kad užsirašiau dar ir rytojaus vakarui tai pačiai procedūrai.